Valstybe valstybėje tapę Pravieniškių pataisos namai – vėl dėmesio centre: nuteistieji, išdrįsę viešai kalbėti apie negeroves įkalinimo įstaigoje, skundžiasi, kad tapo ne tik kalinių, bet ir čia dirbančių pareigūnų įkaitais. „Zonoje galioja kitokios taisyklės – turi paklusti viskam, kas tau liepiama, o jeigu prieštarausi, sulauksi didelių nemalonumų“, – sakė nuteistieji.

Po kilusio „Pravieniškių mafijos“ skandalo iš nuteistųjų valdžią susigrąžinti bandantys pataisos namų darbuotojai teigia, kad situacija, kaip ir anksčiau, įkalinimo įstaigoje yra kontroliuojama, „nieko tokio“ čia neįvyko, o apie garsiąją „vierchų“ valdomą „kamorą“ jie sužinojo tik iš žiniasklaidos – esą geriausiai įrengtos Kauno organizuoto nusikalstamo pasaulio atstovų patalpos niekada nebuvo išskirtinės, kaip ir čia lyg ponai gyvenę nuteistieji. Vis dėlto, iš garsiosios „kamoros“ jau išvežti visi „bachūrai“ – jie perkelti į Alytaus pataisos namus. Iš viso per pastarąjį mėnesį Pravieniškes buvo priversti palikti 38 daugiausiai problemų kėlę „bachūrai“.

Nors Pravieniškėse „nieko tokio“ ir neįvyko, bet vien per pastarąjį mėnesį buvo pradėta daugiau kaip 20 ikiteisminių tyrimų dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymo, per vieną kratą pas nuteistuosius rasti net 75 vadinamieji „žolės“ lankstinukai, paruošti pardavimui. O tiek tyrimų anksčiau nebūdavo atliekama net per visus metus – net patys nuteistieji neslepia, kad kartais kvaišalų jiems parūpindavo čia dirbantys prižiūrėtojai.

Tačiau „žolė“ zonoje įperkama ne visiems – nuteistieji linkę svaigintis „chimke“, dar vadinama „kobra“: cigaretės apipurškiamos įvairiausiais chemikalais, net žiurkių nuodais.

Nauja <span style="color: #ff0000;">Pravieniškių mafija</span>: išdavystė, po kurios iškilo pavojus
© DELFI / Domantas Pipas

Be to, vien per mėnesį „bachūrų“ valdomame 2-ajame lokaliniame sektoriuje rasta daugiau kaip 200 litrų vadinamosios „bragės“, kuria nuteistieji turėjo svaigintis. Bet šie kiekiai, anot kalinių, tik lašas jūroje – daugybę metų visuose Lietuvoje esančiuose pataisos namuose nuteistieji kone kasdien gaminosi ir vartojo svaigalus. Juodojoje kalėjimo rinkoje litras čia pat pagamintos „bragės“ kainuoja apie 60 eurų.

Tiesa, vadinamoji „bragė“ domino tik žemesnių kastų nuteistuosius – „vierchai“ be jokių problemų iš laisvės gaudavo savo mėgstamų alkoholinių gėrimų, kurie dažniausiai būdavo permetami per pataisos namų tvorą.

Vien 2-ajame lokaliniame sektoriuje, kur gyvena kriminalinę subkultūrą pripažįstantys nuteistieji, per mėnesį buvo atlikta apie 100 kratų, jos daromos iki šiol kone kasdien – ir visada randama draudžiamų daiktų.

Tačiau tai – tik oficiali statistika. Nors iki šiol Pravieniškėse tvarką prižiūri ginkluoti Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai, nuteistieji gyvena kaip ir anksčiau, lyg nieko nebūtų įvykę: „bachūrai“ ir toliau neteisėtai naudojasi mobiliojo ryšio telefonais, jeigu užsigeidžia, svaiginasi alkoholiu ir kvaišalais. Ir, žinoma, žemesnių kastų nuteistuosius verčia jiems vergauti – „bachūrai“ iki šiol atsisako dirbti bet kokius darbus, net iš savo patalpų nesutinka išsinešti šiukšlių. Nes tikri „bachūrai“ niekada nedirba – nei laisvėje, nei zonoje.

Kitas pasaulis

O pataisos namų administracija ir toliau paklūsta šioms subkultūrą toleruojančių ir jos besilaikančių nuteistųjų nerašytoms taisyklėms – „bachūrų“ šiukšles atsiunčiami išnešti „gaidžiai“, kuriems už šį darbą dar yra sumokamas atlyginimas iš valstybės biudžeto. Juk taip zonoje visiems paprasčiau, kyla mažiau problemų. Tačiau, kaip sako pataisos namuose medicinos slauge dirbanti Rūta Baltušytė-Sakalauskienė, Pravieniškėse nėra taip blogai, kaip Alytaus pataisos namuose.

Rūta Baltušytė-Sakalauskienė
© DELFI / Domantas Pipas
Rūta Baltušytė-Sakalauskienė

„Kai pradėjau dirbti Pravieniškėse, man susidarė toks įspūdis, kad kalėjimai yra skirtingose šalyse – galioja ne tie patys įstatymai, ne tas pats Baudžiamasis kodeksas: visą laiką sakau, kad Alytuje yra ko mokytis iš Pravieniškių, nes čia saugios darbo sąlygos, – sakė medikė. – Alytuje manęs nelydi pareigūnas, jeigu dalinu vaistus, net jeigu paprašysi, pareigūnas neateis. Žinoma, negaliu jų kaltinti, jeigu trūksta darbuotojų. Po mano kolegės užpuolimo gavome pavojaus pultelius, kuriais galima išsikviesti pagalbą, bet kas iš to, kad tu jį paspausi, jeigu nėra kam atbėgti. Žmonės, kurie nesusidūrę, nedirbę ir su kalėjimu neturėję jokių reikalų, nesuvokia, kaip čia yra, įsivaizduoja, kad dirba daug pareigūnų, kurie saugo nuteistuosius, bet įsivaizduokite, jeigu pataisos namuose yra tūkstantis kalinių, o naktį dirba septyni pareigūnai. Ką jie gali pamatyti ar padaryti? Jie nieko negali, jiems patiems yra nesaugu.“

Medikė sako, kad Alytaus pataisos namuose nuteistiesiems pareigūnai „viską leidžia“, tuo metu Pravieniškėse medikai yra gerbiami.

„Aš žinau, kad Pravieniškėse už manęs stovi pareigūnai, o Alytuje – jeigu tave užpuls, liksi pati kalta, – sakė R. Baltušytė-Sakalauskienė. – Kai pradėjau dirbti, niekaip negalėjau suprasti, kaip nuteistasis gali prisigerti, išsimiegoti baudos izoliatoriuje ir kitą dieną vėl eiti į darbą, už tai nesulaukti bausmės. Nes buvo vadovaujamasi tokiu požiūriu – nu ir kas, kad prisigėrė, svarbu, ramu ir nebuvo jokio kipišo.“

Slaugytoja neslepia, kad baisiausi vaizdai, kokius teko matyti Pravieniškėse, yra susiję su apsvaigimais nuo vadinamosios „kobros“.

Nauja <span style="color: #ff0000;">Pravieniškių mafija</span>: išdavystė, po kurios iškilo pavojus
© DELFI / Domantas Pipas

„Būna, atneša žmogų, kuris yra kaip zombis – tokio siaubo akyse nesu mačiusi: jis slepiasi, lenda po stalu, rėkia, tas rėkimas yra baisus, jis turbūt mato tai, ko mes neįsivaizduojame, – pasakojo R. Baltušytė-Sakalauskienė. – Tokioje situacijoje turi tiesiog išlaukti – nuo valandos iki šešių, kartais ir iki aštuonių valandų. O kai būna apsinuodijimas ir žmogus neberėkia, turi užtikrinti gyvybines funkcijas, konkrečiu atveju sprendi, kaip elgtis toliau.“

Anot jos, į Alytų iš Pravieniškių pervežti „bachūrai“ vietos pareigūnams nekelia jokių problemų. „Perduodu Alytaus pareigūnų nuomonę – jie sakė, kad tokių mandagių, kultūringų nuteistųjų, kokie atvežti iš Pravieniškių, mes dar neturėjome“, – teigė medikė.

Interviu su ja ir šokiruojančius vaizdus, kaip atrodo nuo „kobros“ apsvaigę nuteistieji, žiūrėkite vaizdo įraše:

„Nuskriaustieji“ bijo susidorojimo

Nors pareigūnai tikina, kad situacija Pravieniškėse kontroliuojama, nuteistieji kalba kitaip – jau gerą savaitę sujudimas jaučiamas ir 3-iajame lokaliniame sektoriuje, kuriame keliasdešimt nuteistųjų dienomis gali kuo ramiausiai vaikščioti po Pravieniškių miestelį ar net išvykti už jo ribų, jeigu tai susiję su darbu – sargybos pareigūnų neprižiūrimi nuteistieji, kurių dauguma priklauso vadinamųjų „nuskriaustųjų“ kastai, skundžiasi, kad dėl zonoje vykstančios pertvarkos jie buvo iškelti į gyvenimui netinkamas patalpas.


Kai šia istorija pasidomėjo DELFI, tą pačią dieną nuteistieji buvo grąžinti į senąją gyvenamąją zoną. Bet tuo viskas nesibaigė – kaliniai sako, kad dėl kreipimosi į žurnalistus dabar su jais bandoma susidoroti.

Nuteistieji pasakojo, kad šiuo metu gyvena irgi ne itin gerai įrengtose patalpose, tačiau dėl to nekelia jokių pretenzijų. Bet prieš savaitę jiems buvo pranešta, jog bus perkelti į naujai suremontuotas patalpas – jos esą ne tik nepritaikytos gyvenimui, bet ir neatitinka elementarių higienos reikalavimų. Kaip jos atrodo, žiūrėkite vaizdo įraše:

„Valstybė davė pinigus šioms patalpos sutvarkyti – suremontavo, tačiau čia jau yra įprasta, kad įkelia į tokias patalpas ir nuteistieji viską iš naujo turi įsirengti“, – sakė jie. – Žmonės net kaime gyvena geriau, bet čia niekam neįdomu – pareigūnai žino, kad esame jų įkaitai: jeigu kelsime triukšmą, bet kada gali mus sugrąžinti atgal į lagerį. Mes žinome, kad prieš vėją nepapūsime, tačiau nebenorime tylėti – mes nereikalaujama išskirtinių sąlygų, tiesiog norime atlikti mums paskirtą bausmę. Ir norime, kad visuomenė sužinotų, kaip čia viskas vyksta. Ir kastos čia yra, nors administracija tai neigia.

Nauja <span style="color: #ff0000;">Pravieniškių mafija</span>: išdavystė, po kurios iškilo pavojus
© DELFI / Domantas Pipas

Taip, mes esame vadinamieji „nuskriaustieji“, „gaidžiai“ ir pan., bet realiai – niekuo nesiskiriame nuo vadinamųjų „bachūrų“ ar „dramblių“. Zonoje yra visokių – paprastų ir pasikėlusių, sąžiningų ir velnių, draugiškų ir smurtaujančių, gyvenančių savo gyvenimą ir kenkiančių, išsilavinusių ir tik su 3 klasėmis... Vieni suklydo, padarė tai, dėl ko gailisi, kiti – grynai kriminaliniai nusikaltėliai, kitiems tai – gyvenimo būdas, o dar kiti – visiškai nekalti pateko...

O kastos ir yra tam, kad pažeminti, o paskui per kitus valdyti žmogų. Ir administracija puikiai tuo naudojasi, nes žino, kad kaliniai nieko nepadarys. Lageryje davus nurodymus, susidorojama fiziškai pačių nuteistųjų rankomis arba – kaip su mumis, administracija grasinimais gali grąžinti atgal į zoną. Daug kas ir pasiduoda, bendradarbiauja ir taip kasa duobę kitiems... Mes čia stengiamės likti vieningi, tačiau yra ir kitokių.“

Nepakeliamas gyvenimas

Nuteistieji išdrįso nufilmuoti ir nufotografuoti gyvenamąsias patalpas, į kurias juos perkėlė, o po dienos grąžino atgal – ten, kur gyveno. Kaip atrodo suremontuotos gyvenamosios patalpos, žiūrėkite nuteistųjų atsiųstų nuotraukų galerijoje:

Tačiau iš karto po to sulaukė atsako – buvo atlikta krata, kurios metu buvo rastas neregistruotas mobiliojo ryšio telefonas (laisvėje gyvenantys nuteistieji turi teisę turėti telefoną, bet jis turi būti registruotas) ir mielės. Pareigūnai mano, kad šie daiktai turėjo būti permesti į zoną kitiems nuteistiesiems, tačiau daugiau šių nesutarimų su nuteistaisiais nekomentuoja – per Kalėjimų departamentą buvo perduota, kad šiuo metu yra atliekami procedūriniai veiksmai. „Tai – tarnybinio pobūdžio informacija“, – DELFI nurodė pataisos namų administracija.

Tuo metu kaliniai sako, kad būtų kvaili, jeigu užsiimtų draudžiamų daiktų permetimu į pataisos namus. „Už menkiausią pažeidimą mes galime būti grąžinti atgal į pataisos namus, kuriuose nepakeliamas gyvenimas, ypatingai mums „nuskriaustiesiems“, ir visi tai žino“, – sakė jie.

Laikinasis Pravieniškių įkalinikmo įstaigos vadovas Dainius Sušinskas nurodė, kad be sargybos bausmę atliekančius visus nuteistuosius norėta perkelti į vienas gyvenamąsias patalpas: „Pataisos įstaigos administracija imasi priemonių sudaryti sąlygas, kad tie nuteistieji, kurie dirba vienoje įmonėje, ir gyventų vienoje gyvenamojoje vietoje, o nesant tokių galimybių, sprendžiamas klausimas dėl jų apgyvendinimo kitoje vietoje“.

Pasak jo, šiuo metu Pravieniškių pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atlieka 135 nuteistieji, kuriems yra suteikta teisė vykti be sargybos ar palydovo.

Nauja <span style="color: #ff0000;">Pravieniškių mafija</span>: išdavystė, po kurios iškilo pavojus
© DELFI / Domantas Pipas

„Nuteistieji, kuriems suteikta teisė vykti be sargybos, nėra skirstomi į kastas ir visi nuteistieji gyvena kartu bendrose patalpose, – nurodoma perduotame D. Sušinsko atsakyme. – Įstaigos personalas netoleruoja kastų ir subkultūros apraiškų, o nuteistieji į gyvenamąsias patalpas skiriami direktoriaus įsakymu, skirstymo komisijos siūlymu, atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, elgesį, nusikaltimo pobūdį, darbo objektą, kuriame dirba (kad visi dirbantys viename objekte būtų kartu, nes darbo laikas vienodas, taikomas režimas taip pat).“

Išdavystės kaina

Kol pareigūnai sprendžia, kur apgyvendinti laisvėje bausmę atliekančius nuteistuosius, neramumai prasidėjo ir 1-ajame Pravieniškių pataisos namų sektoriuje, kuriame bausmę už padarytus nusikaltimus atlieka žemesnio rango nuteistieji. Tačiau ir čia galioja savos taisyklės – jeigu nesielgsi taip, kaip tau liepia „bachūrai“, gali nukentėti: apie tai, kaip kalėjimo subkultūrą toleruojantys nuteistieji verčia atsiimti prieš pareigūnus parašytus skundus, DELFI pasakojęs kalinys sulaukė grasinimų susidoroti. Šio nuteistojo pasakojimas – vaizdo įraše.

„Jam kilo problemų dėl to interviu – žmonės atnešė telefoną, paleido įrašą, visi girdėjo, jam buvo siūlyta ir į galvą duoti ir panašiai, na, jis ten porą pliauskų gavo, bet pasakė, kad tu geriau durk iš būrio, – pasakojo nuteistasis Vytautas Jurkevičius. – Iš „bachūrų“ atėjo ir pasakė, ką čia darote, kam čia kišat „bachūrus“, o Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai liepė važiuoti į kitus pataisos namus.“

Į kitą zoną norėtų ir V. Jurkevičius su dviem tame pačiame būryje gyvenančiais nuteistaisiais. Tačiau pataisos namų administracija „nešoka“ pagal nuteistųjų „dūdelę“ – nutarė juos palikti toje pačioje zonoje, bet perkelti į kitą būrį. Tai padarė dėl to, kad nuteistiesiems taip pat iškilo grėsmė – nutarę išeiti iš būrio, kuriame gyvena, jie paėmė ir pataisos namų darbuotojams perdavė kalinių, užsiimančių telefoniniu sukčiavimu, mobiliojo ryšio telefonus ir užrašus.

„Išėjome dėl konflikto su kitais nuteistaisiais – buvo dideli nesutarimai, prasidėjo intrigos, būrio draugai turėjo telefonų, čia niekam nėra paslaptis, kad jų yra, iš šių telefonų kaliniai pradėjo sukčiauti, taip pat skambino ir mūsų artimiesiems, – pasakojo V. Jurkevičius. – Jie turėjo didesnį užnugarį, kaip bebūtų, narkomanai, skolose už kaifus sėdi, o su mumis nėra kaip susidoroti, norėjome juos išvaryti, bet, pasikalbėję su kitais žmonėmis, supratome, kad negalėsime jų išvaryti – maža to, mums už juos reikėtų grąžintų jų skolas. Teko mums išeiti. O išeiti, čia jau iš patirties žinau, taip paprastai yra neįmanoma, nuteistieji prie kontrolės punkto ir po penkias valandas prastovi, todėl mes su pareigūnu susitarėme iš anksto, kad išeisime. Žinoma, žinojome, kad galime sulaukti keršto, bet nenorėjome sau labiau pakenkti, nenorėjome gauti nuobaudų, tenorėjome, kad mus greičiau pervežtų į kitus pataisos namus.“

Ne kartą teistas nuteistasis pasakojo, kad iš kitų būrio kalinių paėmė jiems priklausančius mobiliojo ryšio telefonus, užrašus ir laukė, kas toliau.

Išskirtinį pokalbį su nuteistuoju žiūrėkite vaizdo įraše:

„Nereikėjo imti“

„Atėjo Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnas, dėl akių kažką paklausinėjo, surašė ant popieriaus, ir liepė keltis į kitą būrį, bet mes atsisakėme – juk čia yra kiauras lageris, darai ką nori, – sakė V. Jurkevičius. – Paprašėme, kad dėl saugumo sumetimų pervežtų į kitus pataisos namus, pavyzdžiui, 3-iuosius. Nes ten yra ramu ir nėra tokių problemų.

Prabuvome parą sulaikymo kameroje, tada buvome iškviesti į komisiją, o gerbiamas direktoriaus pavaduotojas mums išsireiškė: „O kodėl jūs imate svetimus telefonus, nereikėjo imti, nebūtų buvę problemų“.

Aš net šoką gavau, sakau, kiek žinau, pataisos namuose išvis negalima turėti telefonų, kaip suprantu, juos palaikote, kaip čia yra – mes padarome gerą darbą, o jūs čia sprendžiate, baudžiate? Taip gavosi, kad mus nutarė perkelti į dešimtąjį būrį, prieš tai buvome šeštajame, o dešimtasis būrys yra už vartelių, jie yra nuolat atrakinti. Ir dabar niekuo nesiskiria – ar aš būčiau šeštajame, ar – dešimtajame būryje, mus pasiekti labai lengva.

Vytautas Jurkevičius
© DELFI / Domantas Pipas
Vytautas Jurkevičius

Nežinau, bet susidarau tokią nuomonę, kad mus specialiai ten perkelia. Kai pasakėme, kad ten neisime, žvalgybos pareigūnai pasakė, jog labai pasigailėsime. Ir mus nubaudė. Dabar pareigūnai vėl siūlo grįžti į tą patį būrį, bet ten tikrai nesaugu.

Nesuprantu, kaip jie čia dirba, nes kituose pataisos namuose tokių problemų nebūdavo, ten ateik, pasakyk, atnešk kokią nors informaciją ir tave visokiausiais būdais stengsis apsaugoti. O čia – toks vaizdas, kad akivaizdžiai rodo nepasitenkinimą, jog mes jiems atnešėme kažkokius nusikaltimo įrodymus. Man net kyla minčių, kad gal čia jų buvo duoti telefonai, kažkokią dalį gauna ar kas, nesuprantu.“

V. Jurkevičius, kaip ir kiti šeštajame būryje bausmę atliekantys nuteistieji, į Pravieniškes iš Alytaus buvo atvežti balandžio pabaigoje.

„Nupilti ožius“

„Tie nuteistieji būryje kėlė intrigas, bandė mums pakenkti, norėjo mus suėsti kitų rankomis, bet tuo pačiu dar buvo pikta, kad jie siuntinėja žinutes mūsų artimiesiems ir prašo paimti pinigus, net mano žmonai skambino, tik ši niekur nevažiavo, – pasakojo nuteistasis. – Išeiti iš būrio mes norėjome jau dvi savaites, bet nežinojome, kaip tai padaryti, ir tada vienas draugas davė mintį: reikia paimti ir nunešti telefonus. Taip ar taip, dėti ant tų poniatkių, nes koks skirtumas – ar tu taip išeisi, „ožys“ būsi, ar taip. O dabar už tai, ką padarėme, mums kyla pavojus. Kiek žinau, mes dabar esame „užsakyti“, iš kitų kalinių sužinojome, nes ties žmonės, kurie mus „užsakinėja“, jie yra kitų kalinių nekenčiami, net tie, kurie sėdi šalia mūsų kameros, sako, kad užsakė mus „nupilti“ – kaip supratau, „nupilti fekalijomis“ ir panašiai, nori mus pažeminti.

Iš tikrųjų galiu pasakyti: aš esu gal labiau prie „dramblių“ ar panašiai, gyvenu be „poniatkių“, bet jie nori „nužeminti“ iki tokio lygio – kaip iki „šliapų“. Taip šneka visi, nes einant į valgyklą girdime, kaip sako, kad atsiprašant, tuos „pyderus“ pagausit, bauskit, duosime už tai „dūmų“ – vadinamosios „chimkės“. Ir dar skambinėja į visus „lagerius“, kad mus pasitiktų.

Nauja <span style="color: #ff0000;">Pravieniškių mafija</span>: išdavystė, po kurios iškilo pavojus
© DELFI / Domantas Pipas

Manau, realu, kad mums gresia susidorojimas, na, gal ne mirtinas, gali tik sumušti, bet neaišku, ant kokio durniaus papulsi, kaip sako, „lageryje kaifas yra visagalis“. Yra tokių durnių, kurie „kaifo“ norės ir ateis pabadyti, gal ne mirtinai, bet pasidarys peiliuką ir užpakalį pabadys, dar kažką, negali žinoti.

O trečioji zona – darbo zona, jeigu tų „poniatkių“ ir yra, bet jos yra ribotos. Ten visi sėdi užpakalius suglaudę, turi darbą ir bijo, kad juos gali išvežti, todėl nieko nedarys. Aišku, gali žodžiais mus bandyti paveikti, ką jūs čia „ožiai“... Taip, aš „ožys“, ir ką man... Manau, ten būtų saugu, ten niekas nieko nedarys, neabejoju.

Asmeniškai nieko nebijau, nes pasakiau, kad jau pagal „poniatkes negyvenu, man tai – neįdomu. Aš gyvenu, nes man reikia gyventi čia, reikia sėdėti. Man dabar rūpi, kaip iš čia išvažiuoti, įsidarbinti ir pan. – radau gerą, padorią žmoną, ji laukia manęs, jos kitas gyvenimo būdas. Aš noriu dirbti, nes kai dirbi, būni užsiėmęs, kyla mažiau minčių, kartais ir kvailų, nereikia galvoti, ką daryti, nes čia triniesi iš kampo į kampą.“

Nuteistasis neslėpė, kad per pastarąjį mėnesį situacija Pravieniškėse pasikeitė. „Nuteistuosius dabar labiau spaudžia, realiai neturėtume turėti telefonų, bet nežinau, kada tai bus, gal tik tada, kai veiks kamerų sistema, o kol taip bus, nuteistieji turės viską, ko tik norės“, – sakė V. Jurkevičius.

Savi tikslai

Tuo metu pataisos namų administracija situaciją, kai nuteistieji atnešė kitų kalinių telefonus ir paprašė juos apsaugoti, komentuoja visiškai kitaip. Anot pareigūnų, nuteistieji pateikė tris išjungtus mobiliojo ryšio telefonus, dvi SIM korteles ir ranka rašytus popieriaus lapus, galimai nuorašus iš telefonų knygos su žmonių vardais, pavardėmis ir jų galimai telefonų numeriais. Jokių sąskaitų ar kitų duomenų lapuose nebuvo.

„Pokalbių metu nuteistieji Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnui nurodė, kad naudojant pateiktus telefonus buvo sukčiaujama, tačiau asmenų, kurie sukčiauja ar kitų duomenų, reikšmingų galimam tyrimui ar patikrinimui (kada sukčiavo, kokiu būdu, kokiomis aplinkybėmis, vienas asmuo ar grupė, kas bendrininkai ir ar gavo kažkokį pelną ar kita neteisėtą atlygį, ar tik buvo pasikėsinta sukčiauti), – pareigūnui nenurodė, – teigia pataisos namų vadovybė. – Pažymėtina, kad nuteistieji pokalbių metu elgėsi neadekvačiai, juokėsi, dėl ko jų pasakojimas ir pateiktos atsitiktinės aplinkybės kėlė pagrįstų abejonių, todėl nuteistieji buvo patikrinti testais dėl narkotinių medžiagų vartojimo. Dviem nuteistiesiems buvo nustatytas apsvaigimas nuo narkotinių medžiagų.“

Nauja <span style="color: #ff0000;">Pravieniškių mafija</span>: išdavystė, po kurios iškilo pavojus
© DELFI / Domantas Pipas

Anot pareigūnų, kalinių pateikta informacija buvo įforminta tarnybiniame pranešime ir buvo pavesta ją tikrinti kriminalinės žvalgybos priemonėmis. „Vykdant priemones, telefonai, SIM kortelės buvo apžiūrėtos ir informacija patikrinimui dėl galimo sukčiavimo buvo pateikta policijai patikrinimui“, – nurodė pataisos namų administracija.

Pareigūnai taip pat teigia gavę duomenų, kad nuteistieji mobiliojo ryšio telefonus ir SIM korteles paėmė iš kitų kalinių slaptavietės ir atnešė pareigūnams tik dėl to, jog turėtų pagrindą gyventi kamerų tipo patalpose arba pervažiuoti į kitus pataisos namus, nes esą turėjo skolų kitiems nuteistiesiems.

„Siekiant išvengti bet kokių konfliktų tarp nuteistųjų, šie trys kaliniai tolimesniam bausmės atlikimui buvo perkelti iš šeštojo į dešimtąjį būrį, – teigia administracija. – 1-ajame sektoriuje gyvenamoji zona yra suskirstyta į izoliuotus lokalinius sektorius, iš vieno lokalinio sektoriaus į kitą lokalinį sektorių nuteistieji gali patekti tik per kontrolės ir praleidimo punkte įrengtą stacionarų pareigūnų postą, kuriame jie budi visą parą, o nuteistieji nekontroliuojamai patekti iš šeštojo į dešimtąjį būrį neturi galimybės.“

Už tai, kad buvo apsvaigę nuo psichiką veikiančių medžiagų, du nuteistieji buvo nubausti – jie perkelti į kamerų tipo patalpas penkiolikai parų, tokia pati nuobauda skirta ir trečiam nuteistajam, tačiau tik dėl to, kad šis atsisakė atlikti tolimesnę bausmę paskirtame būryje.

„Šiuo metu yra sprendžiamas klausimas dėl šių nuteistųjų konvojavimo iš 1-ojo sektoriaus į 3-ią sektorių arba perkėlimo atgal į Alytaus pataisos namus“, – pataisos namų vadovybė atkreipė dėmesį, kad jokie teisės aktai nenumato nuteistajam teisės rinktis lokalinį sektorių, būrį ar gyvenamąją vietą.

Daugiau apie nuteistųjų gyvenimą zonoje skaitykite specialiame DELFI projekte „Pravieniškių mafija. Nerašyti zonos įstatymai“.

Išskirtiniai vaizdai iš Pravieniškių pataisos namų – DELFI fotografo Domanto Pipo nuotraukų galerijoje:


www.DELFI.lt
47