Loterijos formulė

Padėjo pastatyti Didžiąją kinų sieną

Pirmąją loteriją II amžiuje prieš Kristų išrado imperatorius Chung Leung, kad papildytų valstybės iždą. Žaidimas pasirodė toks populiarus, kad padėjo finansuoti didžiulius statybos projektus ir net pastatyti Didžiąją kinų sieną.

Šiandien Pekine ir kituose Kinijos miestuose loterijų karštligė tapo tokia intensyvi, kad ne tik šeštadienį, bet kasdienių pietų metu nutįsusios eilės prie tūkstančių loterijos parduotuvių yra įprastas dalykas. Kai kuriais atvejais jose įdarbinami net apsaugos darbuotojai, kurie užtikrintų, kad bilietai nebūtų pavogti.

Kinijos ekonomikos stebėjimo centro atlikta Pekino, Šanchajaus ir Guangdžou gyventojų apklausa atskleidė, kad 50 procentų miestuose gyvenančių piliečių yra įsigiję loterijos bilietus. Iš šio skaičiaus 36,8 proc. prieš pirkdami svajojo nusipirkti bilietą su prizais. Pagal čia esantį įstatymą, ne mažiau kaip 52 procentai visų loterijų pardavimų bilietų pirkėjams grąžinami kaip prizai. 5 procentai dalyvavę apklausoje teigia esą profesionalūs loterijos žaidėjai.

Nors Kinijos loterijos būna kelių skirtingų formų, populiariausios yra Kinijos sporto loterija ir Kinijos gerovės loterija ShuangSeQiu, kainuojanti du juanius (0,28 euro centus). Ši loterija panaši į „Powerball“ stiliaus loteriją ir yra populiariausia šalyje. Skirtingai nei gerovės loterija, sporto loterija apima žaidimų elementą: žaidėjai gali numatyti tarptautinių futbolo rungtynių rezultatus. Šios loterijos paklausa taip pat tik auga. Šie du operatoriai yra vieninteliai legalūs lošimų operatoriai žemyninėje Kinijoje.

Abi loterijos žaidžiamos dviejuose trečdaliuose šalies provincijų. Kasmetiniai pardavimai siekia milijardus JAV dolerių ir kasmet didėja. Loterijų prizų puoduose dažnai galima rasti šimtus milijonų juanių (keliolika mln eurų).

Pinigai, kurie nėra skirti pridėtinėms išlaidoms ir prizams, atitinkamai skiriami socialinės gerovės programoms ir bendruomenės sporto objektams statyti. Juos sporto ir gerovės organizacijos vadina tikraisiais laimėtojais: milijonai surenkami naujiems sporto objektams, pajamos iš gerovės loterijos padėjo sukurti keliasdešimt tūkstančių bendruomenės projektų visoje Kinijoje.

Japonijoje loterijos atgydavo prieš karus

Nors dauguma azartinių lošimų formų Japonijoje išlieka draudžiamos, yra išimčių – tarp jų yra žirgų lenktynės bei loterijos. Nacionalinės loterijos atneša svarbių pajamų Japonijos vyriausybei vietos ir nacionaliniu lygiu. Tokiu būdu buvo skirtas finansavimas ir Tokijo olimpinėms žaidynėms.

Japonai dalyvavimo loterijose kultūra siekia šimtus metų, kai šventyklose ir šventovėse buvo organizuojamos loterijos, skirtos padengti pastatų remonto ir kasdienės priežiūros išlaidas. Anksčiau loterijos laimėtojai buvo apdovanojami amuletu, simbolizavusiu turtus ir laimę.

Remiantis įrašais, japonai loterijoje žaidė jau 1600-aisiais, tačiau žaisti buvo uždrausta XX amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje. Loterija bendruomenei vėl buvo pristatyta tik 1937 m., kai vyriausybei skubiai reikėjo lėšų karo išlaidoms padengti. Vietos pareigūnai priėmė įstatymo projektą, žinomą kaip 1937 m. Laikinojo fondo koregavimo įstatymą, kad būtų galima įkurti pirmąją Japonijos nacionalinę loteriją. Praėjus vos metams, šis aktas buvo panaikintas ir 1945 m. vėl buvo pritaikytas jau Antrajam pasauliniam karui.

1954 m. už loteriją buvo atsakinga vietos valdžia, o po to ji buvo perduota 1964 m. įkurtai Japonijos loterijų asociacijai. Nuo to laiko ta pati asociacija atsakinga už Japonijos loterijų leidimą ir atitinkamas taisykles.

Neapmokestinami laimėjimai

Loterijas Japonijoje galima suskirstyti į tris pagrindines kategorijas – tai yra nutrinamos kortelės, pasirinkti skaičiai ir unikalūs numeriai. Loterijos bilietai paprastai parduodami įgaliotose kioskuose, tačiau juos taip pat galima nusipirkti tam tikruose bankomatuose. Loterijos bilieto kaina prasideda nuo 100 jenų ( 77 euro ct.) ir gali siekti iki 500 jenų (3.85 euro).

Kadangi japoniškos loterijos yra pramogos forma, jai nėra taikomas amžiaus apribojimas ar laimėjimų mokestis. Visi laimėjimai, gauti iš Japonijos loterijų yra neapmokestinamos pajamos. Tačiau dovanų mokestis taikomas daugiau nei 1,1 mln. jenų vertės pervedimams tarp šeimos ir draugų.

Beje, aistringi Japonijos loterijų gerbėjai mano, kad niekas nepranoksta teigiamos emocijos, tad perkant loterijos bilietą jie stengiasi išlaikyti gerą energiją, kad sulauktų tokio pat atsako ir rezultato.


Populiariausios loterijos

„3 ir 4“

Tai du dažniausiai japonų žaidžiami kasdieniai loterijos žaidimai. Žaidėjai turi pasirinkti tris arba keturis skaičius nuo vieno iki devynių ir išdėstyti juos pageidaujama tvarka. Vienas bilietas kainuoja apie 200 jenų (1.54 euro ct). Teisingai atspėjusiems du skaičius, neatsižvelgiant į tai, ar jie buvo teisinga tvarka, įteikiami mažiausi prizai. Didžiausios išmokos skiriamos tiems, kurie atspėja visus tris ar keturis skaičius teisinga tvarka.

„Lotto 6“

Tai kas dvi savaites vykstantis loterijos žaidimas. Kaip ir numerių 3 ir 4 bilietai, „Lotto 6“ bilietai kainuoja 200 jenų. Žaidėjai turi pasirinkti septynis skaičius (šešis, įskaitant papildomą skaičių) nuo vieno iki 43. Teisingai atspėjus visus septynis skaičius, laimėtumėte įspūdingą sumą.

„Lotto 7“

Ši loterija skiriasi nuo 6 tuo, kad žaidėjai pasirenka nuo vieno iki 37 skaičių, o ne nuo 43. Be to, ji reikalauja, kad žaidėjai nuspėtų ne mažiau kaip devynis skaičius (įskaitant du papildomus skaičius). Prizai prasideda teisingai atspėjus tris iš septynių skaičių ir vieną iš jų papildomų skaičių.

„Mini Lotto“

Tai loterija, suteikianti nemažą galimybę laimėti. Atsižvelgiant į reikalavimą pasirinkti tik penkis skaičius ir papildomą skaičių, tikimybė laimėti yra viena iš 169 911, palyginti su daugiau nei 1 iš 10,2 milijono 7 loterijoje.

„Nenmatsu Jumbo Takarakuji“

Taip japoniškai vadinasi viena nekantriai laukiamų šalies loterijų metų pabaigos „Jumbo“ loterija“. Tai antroji didžiausia loterija pasaulyje, neskaitant populiariausios Ispanijoje prieš Kalėdas vykstančios „El Gordo“. Ji žaidžiama tik kartą per metus, dažniausiai naktį prieš Naujuosius. Laimėjimai čia išmokami grynaisiais, o sumos dažnai įspūdingos, kartais galinčios siekti ir net viršyti 7 milijardus jenų (54 mln eurų).

Pietų Korėjoje draugai kuria loterijos fondus

„Korea KoLotto“ yra viena iš populiariausių loterijų Pietų Korėjoje, kuri buvo pradėta 2002 m. Žaidėjui leidžiama pasirinkti šešis skaičius nuo 1 iki 45. Traukimai vyksta kartą per savaitę.

Taip pat čia galima žaisti „Lotto Wheels“, kuri leidžia statyti už didelę skaičių grupę ir turi specialias minimalaus laimėjimo garantijas.

Tarp draugų gan populiaru turėti savo loterijos fondą. Tokie fondai gali būti įkurti ir tarp nepažįstamų žmonių. Sistema leidžia nusipirkti daugiau bilietų, taip padidindama galimybę laimėti. Tam, kad laimėjimo pasidalijimas vyktų sąžiningai tarp dalyvaujančių pasirašomi raštiški susitarimai, kam ir kiek priklausytų sėkmės atveju.

Lietuvoje taip pat galima žaisti panašiu principu, tik pas mus nereikia raštiškų susitarimų, nes situaciją sukontroliuoja loterijos organizatorius. Pavyzdžiui, draugų būrys perka 10 bilietų ir jei vienas iš bilietų laimi prizą, tas prizas padalijamas dešimčiai žmonių. Arba dalyvis perka už tarkime du eurus 20 derinių ir laimėjimo atveju gauna 1/20 – ąją prizo. Lietuvoje tokiu principu galima įsigyti „Vikingo loto“ ir „Eurojackpot“ bilietų. Paprastai sindikato principu žaidėjams apsimoka dalyvauti itin didelėse loterijose, kur laimėjimai skaičiuojami dešimtimis milijonų.

Korėjoje taip pat labai populiaru analizuoti, stebėti, patarti dėl loterijos skaičių pasirinkimo. Daugelis svetainių ar įmonių teigia, kad gali nuspėti atsitiktinių skaičių traukimą, remdamiesi matematika, tačiau į šiuos tvirtinimus reikėtų žiūrėti kritiškai.

Informacija paruošta pagal: japan-zone.com, yabai.com, forbes.com, holycitysinner.com, exhinacities.com, lotteryticketworld.com

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (2)