Su laimėtojais bendraujantys žmonės tvirtina, kad daugelis dalykų, kalbamų apie loterijas, nėra teisingi. Pavyzdžiui, laimėti milijonai nesugriauna gyvenimų, o priešingai. Laimėjus daug pinigų loterijoje nereikia mokėti mokesčių ir gaunama suma nesumažėja.

Psichologas Gediminas Navaitis atliko tyrimą ir apklausęs 36 maždaug dvejų metų pajamas viršijančius prizus laimėjusius žmones paneigė daugelį mitų. Tyrime dalyvavo 30-50 tūkstančių eurų laimėję lietuviai.

Laimėjimai gyvenimų nesugriauna

Psichologas konstatavo, kad ne visiems didelės sumos pakeičia gyvenimus. Daliai žmonių kad ir keliasdešimt tūkstančių nėra labai reikšminga suma: „Iš mano tirtų žmonių nei vieno gyvenimas nepablogėjo. Beveik pusės dalyvių finansinė padėtis nepasikeitė, buities sąlygos pagerėjo panašiam skaičiui. 4 žmonėms suprastėjo santykiai su draugais, o 2 – santykiai šeimoje“.

 2021-aisiais lietuviai loterijose is sidalino daugiau nei 70 mln. Eur
2021-aisiais lietuviai loterijose is sidalino daugiau nei 70 mln. Eur.

Knygos apie loterijų laimėtojus autorius sakė, kad netikėtai gautų pinigų įtaka santykiams gali būti sukeliama iš abiejų pusių: „Iš kitos pusės laimėtojai gali pradėti puikuotis ir patys sugadinti santykius. Pavyzdžiui, viena laimėtoja į socialinį tinklą įkėlė savo nuotrauką su laimingu bilietu ir prierašu „reikia mokėti žaisti“. Natūralu, kad kažkas į tai sureagavo neigiamai, ji atsakė, o taip galima ir susigadinti santykius“.

Kalbos apie protą susukusius piniginius laimėjimus šypseną kelia ir Loterijų asociacijos prezidentui Andriui Karaliūnui: „Žinau, kad žiniasklaidoje sklando istorijų, kaip dideli laimėjimai sugriovė gyvenimus. Bet pastebėjau, kad viena ir ta pati istorija apie jauno amžiaus britę vis perpasakojama kaip nauja. Didžiosiose loterijose milijonas ir daugiau laimimas kas savaitę-dvi. „Eurojackpot“ laimėjimas nebūna mažesnis, nei 10 mln. eurų. „Vikinglotto“ – nuo 3 mln. Tad tų milijonierių kasmet visoje Europoje atsiranda dešimtimis. Jeigu kiekvienam sugriūtų gyvenimai, tokių istorijų girdėtume tikrai daugiau“.

Įvedus eurą sumažėjo milijoninių laimėjimų

Paklaustas apie Lietuvoje laimėtų milijonų skaičių, A. Karaliūnas pirmiausia prakalbo apie pokyčius pasikeitus nacionalinei valiutai. Iki įvedant eurą Lietuvoje buvo daugiau milijoninių laimėjimų, nei po to. Dėl tos pačios priežasties keitėsi ir bilietų kainos, nors kalbama, kad taip nutiko dėl infliacijos bei kitų priežasčių. Lygiai pusė bilieto kainos skiriama laimėjimo fondui, tad kuo pigesni bilietai, tuo mažesni prizai ir nepakeitus kainų po euro įvedimo prizai būtų gerokai kuklesni, nei yra.

Pašnekovas išvardino ir pačius didžiausius laimėjimus Lietuvoje, atskirdamas juos iki euro įvedimo ir po to. „Per pastarąjį dešimtmetį „Teleloto“ laimėjusių milijoną ar daugiau litų (iki 2015-ųjų), buvo 5, „Vikinglotto“ – 2“. Įvedus eurą didžiausi laimėjimai pasiskirstė taip:

2022-ųjų sausį 24mln. „EuroJackpot“,

Pernai vasarį „Vikinglotto“ prizas – 13mln. 308 tūkstančiai eurų,

„Eurojackpot“ laimėjimas 2015-ųjų gegužę – 7mln. 643 tūkst. eurų.,

„Vikinglotto“ 2016-aisiais 1mln. 181 tūkst. eurų.

„Taip pat yra laimėtų beveik milijonų, pavyzdžiui, Šiauliuose 2016-ųjų vasarą – 875 tūkstančiai eurų, 2018-aisiais Vilniuje – 700 tūkstančių eurų“, – sakė Loterijų asociacijos prezidentas.

Didžioji dauguma laimėtojų Lietuvoje nesuteikia teisės atskleisti jų asmeninių duomenų, o loterijų organizatoriai neturi teisės to padaryti dėl duomenų apsaugos įstatymo. tačiau pašnekovai šiek tiek papasakojo apie žmones, netikėtai gavusius daugybę pinigų.

Psichologas pasakojo, kad laimėtos sumos dydis nėra lygus laimėjimo sukeltam džiaugsmui: „Džiaugsmo dydis laimėjus tik iš dalies priklauso nuo sumos. Jeigu vaikas gaus plytelę šokolado, jis apsidžiaugs. Gavęs dvi apsidžiaugs dvigubai daugiau. Bet gavęs 10 apsidžiaugs tik truputį daugiau nei gavęs 1. Tai reiškia, kad tarp laimėjimo dydžio ir džiaugsmo lygio nėra proporcingumo ryšio. Labai dideli laimėjimai paskatina sukti galvą, ką daryti. Ne be reikalo loterijų organizatoriai didelių sumų laimėtojams siūlo pasinaudoti finansinio konsultanto paslaugomis“.

Laimėjus didelę sumą gali būti sudėtinga susitvarkyti su pinigais ir tinkamai juos išleisti. A. Karaliūnas pasakojo, kad atsiimant 1000 eurų ir didesnius laimėjimus būtina patvirtinti savo tapatybę, tuo metu laimėtojai truputį papasakoja apie savo planus. Pasak jo, dauguma milijonieriais tapusių lietuvių nepuola staiga švaistytis pinigais:

„Pastarojo prizo laimėtojai, kalbėdami apie savo gyvenimo būdą, požiūrį, parodė, kad su tuo laimėjimu tikrai susitvarkys. Jie – jauni, turintys idėjų, nesiruošiantys staiga radikaliai keisti gyvenimų, pulti keliauti po pasaulį ir panašiai. Labai teisingas požiūris pirma susigyventi su laimėjimu, pagalvoti, o tik tada pradėti leisti pinigus. Kiek žinau, kitų didžiausių prizų laimėtojai buvo tokių pačių pažiūrų“, – prisiminė pašnekovas. Jam pritarė ir G Navaitis, sakydamas, kad jo tyrimo respondentai praėjus metams ar dvejiems nuo laimėjimo, pusės pinigų dar nebuvo išleidę.

Įspūdingiausi dešimtmečio lietuvių laimėjimai loterijose: kiek jų buvo ir kokia iš tiesų tikimybė laimėti
Šaltinis: Shutterstock

Labai dideli laimėjimai sukelia papildomų rūpesčių

Pagrindinis klausimas perkant loterijos ar tik svajojant apie laimėjimą – kur panaudočiau gautus pinigus? Atsakymas gali skirtis priklausomai nuo laimėtos sumos. Dauguma žmonių pirmiausiai galvoja apie savo gyvenimo kokybės gerinimą, pirkinius, nekilnojamąjį turtą. Vėliau – pagalbą artimiesiems ar labdaringą aukojimą. Tačiau laimėjus tikrai daug, po visų šių dalykų įgyvendinimo lieka krūva pinigų ir prireikia kūrybiškumo bei žinių.

G. Navaitis, tirdamas laimėtojų gyvenimo pokyčius išsiaiškino, kad labai dideli laimėjimai gali sukelti tam tikrų sunkumų. „Akivaizdu, kad yra riba, iki kurios geriname gyvenimo kokybę. Galima įsigyti namą, baseiną, keletą automobilių, bet kas po to? Lieka kokie 15-20 milijonų, kuriuos reikia kažkur investuoti ar nukreipti. Didžioji dalis mano apklaustų žmonių pasigerino savo gyvenimo kokybę ir dalį pinigų skyrė labdarai ar artimiesiems paremti.

Iš niekur gavus 50 tūkst. galima kokį tūkstantį skirti, pavyzdžiui, vaikų namams. Gavus 20 milijonų net ir parama tampa daug labiau apgalvota, galbūt duodama daugiau, o gali ir dar kitaip padėti, pavyzdžiui, pastatant naujus, ypatingus globos namus. Tuomet reikia galvoti, kaip ypatingai panaudoti šiuos pinigus“, – pasakojo psichologas.

Pašnekovas pridūrė, kad laimėjus labai didelę sumą pagrindiniu klausimu tampa nebe kelionės ar nauji daiktai, o kokiam prasmingam tikslui ir kaip juos panaudoti. Dažnas galvoja, kad daug laimėjęs mestų darbą, bet ne visuomet taip būna. Užsienyje atlikti tyrimai parodė, kad tie, kurie iki laimėjimo dirbo kūrybinį darbą, jo nemeta, tik sumažina valandų skaičių. Dirbę fizinius, sunkius arba neįdomius darbus, juos metė.

Dėstytoju dirbantis G. Navaitis atliko bandymą su studentais, kuris atskleidė, kaip sunku gali būti sugalvoti, kur išleisti didelę sumą pinigų: „Esu studentams uždavęs klausimą, ką jie darytų gavę milijardą. Šis klausimas juos net ėmė erzinti. Žinoma, pirmiausia vardijami pirkiniai: namas, automobilis, kelionės. Pasakiau, kad taip neišleidžiamas net 1 procentas. Vėliau susimąstoma apie pagalbą kitiems, bet ir vėl išleidžiama tik labai maža suma. Galiausiai studentai nutarė, kad likusius pinigus pasidės ateičiai. Pasidėjus ar investavus pinigų suma didės, atsiras jau 2 milijardai, kas tada? Vietoje to, kad fantazuodamas, kur išleistų tokius pinigus, žmogus džiaugtųsi, jis ima reaguoti kitaip ir susikremta, susimąsto“.

Kokia tikimybė laimėti loterijoje?

Svajojantys apie milijoninį prizą ne visada žino, kokia yra tokio laimėjimo tikimybė. Daug kas priklauso nuo loterijos bei išpirktų bilietų skaičiaus. Pavyzdžiui, „Teleloto“ žaidimuose dalyvauja tik Lietuvoje įsigyti bilietai, o kiekvieno žaidimo metu laimimas antras pagal dydį prizas, o aukso puodas – kelis kartus per metus.

„Eurojackpot“ loterijos žaidimuose dalyvauja 18 šalių, „Vikinglotto“ – apie 10 šalių. Tikimybę laimėti visi žaidėjai nepriklausomai nuo šalies, kurioje pirko bilietą, turi vienodą, tai yra 1 iš kelių milijonų. Kai kuriose šalyse milijoninių laimėjimų pasitaiko daugiau, nes jose nuperkama daugiau bilietų. Pastarasis laimėtojas Lietuvoje gavo 24 mln. eurų, pusė sumos keliauja į laimėjimo fondą, tai reiškia, toks didelis fondas susikaupė, nes tiraže dalyvavo daugiau nei 27 milijonai bilietų.

Tiražinės loterijos neturi baigtumo, tai reiškia, bilietų gali būti parduodama bet koks skaičius. Nuo parduotų bilietų skaičiaus priklauso ir laimėjimų dydis. Pavyzdžiui, „Teleloto“ taisyklėse nustatyta, kiek procentų pajamų skiriama kampams, kiek įstrižainėms ir panašiai. Tad galutinė suma priklauso nuo bilietų pardavimų. A. Karaliūnas paaiškino, kaip nusprendžiama, kokio dydžio prizas bus kitame žaidime, kai daug kas priklauso nuo bilietų skaičiaus:

„Prognozuojama tiražo laimėjimo suma dažniausiai yra nurodoma mažesnė, nei būna galutiniame žaidime. Organizatoriai taip apsidraudžia, kad galėtų išmokėti laimėjimus. Prognozės sudaromos atsižvelgiant į ankstesnius tiražus. Pavyzdžiui, kada žmonės perka daugiau bilietų, kaip tai priklauso nuo ypatingų akcijų ar papildomų prizų, pavyzdžiui, automobilių ar butų. Pagal tai skaičiuojama, kiek bus parduodama bilietų ir koks bus laimėjimas“.

Pašnekovas paaiškino, kad nelaimėti pinigai taip pat niekur nedingsta: „Visus tiražus stebi Lošimų priežiūros tarnyba, jai pateikiamos kiekvieno tiražo ataskaitos su duomenimis, kiek bilietų parduota, kiek buvo skirta laimėjimo fondui. Visi sukaupti pinigai atiduodami laimėjimui. Tarkime, „Teleloto“ – jeigu laimėtojas neatsirado, nes nespėjo užbraukti skaičių iki tam tikro kamuoliuko, aukso puodo suma išimama iš to žaidimo laimėjimo ir perkeliama į kitos savaitės tiražą. Visi šie dalykai yra griežtai stebimi ir fiksuojami bei reguliuojami įstatymų“.

A. Karaliūnas pabrėžė, kad Lietuvoje mokesčius už laimėtus prizus moka loterijų organizatoriai, todėl laimėtojai gauna visą sumą. Organizatorių mokami mokesčiai šiuo metu siekia 12 proc., o netrukus bus padidinti iki 18 proc.

Kalbintas psichologas paragino svajoti apie galimus laimėjimus, nes tai turi psichoterapeutinės prasmės: „Skaitytojai turi progą suprasti, ko jie iš tikro nori iš gyvenimo. Įsivaizduojant, kur leistum milijonus galima labai gerai pažinti save. Jeigu nori gyventi miške, tai to milijono išvis gali nereikėti, tad kur jį dėtum? O galbūt kyla minčių, kad padėtum artimiems žmonėms, nuskriaustiems gyvenimo? O gal išvis niekam neduotum ir prisipirkęs aukso jį užkastum į žemę?“.