Pasak psichologo profesoriaus G.Navaičio, žaidimas yra svarbus bręstančios asmenybės raidos veiksnys. Jo svarba neišnyksta subrendus. Moderni visuomenė turi daugiau laisvo laiko ir vis labiau tampa „žaidžiančia visuomene", kurioje žaidimai turi ne tik tradicines, bet ir naujas paskirtis, tampa socialinės realybės konstravimo, laisvalaikio leidimo būdu ir pramoga.
Neatsiejama žaidimų dalis – azartas, įnykis į žaidimą ar lošimą. Todėl tarp įvairių žaidimų reikšminga vieta tenka tokiems žaidimams, kuriais siekiama ne tik pramogos, bet ir piniginio laimėjimo. Pabrėžiant išskirtinę azarto reikšmę tokie žaidimai, kurių rezultatas atsitiktinis ir beveik nepriklauso nuo dalyvių gebėjimų, įvardinami azartiniais.
Neatsiejama žaidimo dalis yra sprendimų, kurie gali atvesti į sėkmę ar nesėkmę, priėmimas. Net pats sprendimas žaisti yra tam tikra rizika, nes apsisprendęs žaisti gali patirti malonumą arba nusivilti žaidimu, savo sėkme ar gebėjimais. Kalbant apie riziką, visada susiduriama su situacijos neapibrėžtumu, negalėjimu vienareikšmiai prognozuoti pokyčių ar veiksmų rezultatą.
Ar verta rizikuoti?
Prof. Navaitis pasakoja, jog patirtis rizikuojant skatina racionalų požiūrį į nesėkmes, gebėjimus analizuoti situacijas ir atrasti kūrybiškus sprendimus, o šių savybių ir nuostatų visuma ugdo elgesio reguliavimo kompetenciją. Kita vertus, visuomenė siūlo tarsi du požiūrius į tokios kompetencijos įgijimą. Pirmąjį iš jų gali iliustruoti patarlė „kas nerizikuoja – tas negeria šampano", antrąjį – veiksmų, kurie laikomi priimtinais, įvardinimas „saugiais" (pvz., saugus internetas, saugus investavimas). Panašių apibūdinimų populiarumas ir gausa leidžia šiuolaikinę visuomenę įvardinti kaip siekiančią saugumo, vengiančia rizikos. Tačiau asmeninė laisvė ir individualizmas, kurie irgi laikomi šiuolaikinės visuomenės vertybėmis, neatsiejami nuo pasirinkimo rizikos.
Šiuos rizikos ypatumus – neapibrėžtumą, grėsmę ir sėkmę – gerai atskleidžia azartiniai žaidimai, ypač lošimai. Lošimai gali būti tapatinami su nuostoliais, priklausomybėmis, bet pagrįstai gali būti tapatinami ir su laisvalaikio pramoga, padedančia įveikti rutiną, ugdančia atsakingumą.
Dėl technologijų kaitos pasaulyje ir Lietuvoje vykstant žymiems ir spartiems azartinių žaidimų pokyčiams, sustiprėjo dar lošimų ištakose egzistavusios prieštaringos nuostatos į juos.
Mokslininkai Williams, Rehm ir Stevens 2021 m. apžvelgę 492 lošimų tyrimus padarė išvadą, kad vienareikšmio, tinkančio visoms aplinkybės azartinių žaidimų paslaugų vertinimo nėra ir negali būti, tačiau yra pakankamai rodiklių, atspindinčių tokių žaidimų vietą konkrečioje visuomenėje. Tai būtų lošimų organizatorių sumokami mokesčiai, jų dalis valstybės pajamose, lošimų sukeltos finansinės problemos (pvz., fizinių asmenų bankrotas), teigiamas ir neigiamas lošimų socialinis poveikis, jų sukeliamų psichologinių ir sveikatos problemų mastas, priklausomybių nuo lošimo paplitimas, visuomenės požiūris į lošimus.
Ar Lietuvoje yra azartinių lošimų problema?
Prof. Navaitis, atlikęs keletą reikšmingų azartinių žaidimų paplitimo tyrimų, teigia, jog Lietuvos visuomenės požiūris į lošimus yra prieštaringas, ir tai atsispindi lošimų bei loterijų reguliavime. Nors dauguma pritaria teiginiui, kad žmonės turi teisę lošti, jei jie to nori, tačiau atstovaujančios Lietuvos gyventojams apklausos rodo, kad daugiau nei pusės apklaustųjų nuomone, šiuo metu yra per daug galimybių lošti. Išskirtinai daug – arti pusės tokių apklausų dalyvių – neturi tvirtos pozicijos dėl lošimų.
Kita vertus 2022 m. viduryje Lietuvoje antrą kartą vykdytas tęstinis lošimo paslaugų paplitimo tyrimas patvirtino 2017 metais atlikto tyrimo išvadą – Lietuvoje nėra esminių problemų dėl lošimo. Lietuvos visuomenės rodikliai atitinka išsivysčiusių Europos valstybių situaciją, o probleminio lošimo atvejai Lietuvoje laikomi „itin reta liga".
Tačiau, pasak prof. Navaičio, negalima visko matuoti vienu matu – azartinius žaidimus sudaro menkos rizikos loterijos ir gerokai pavojingesni lošimai. Atsižvelgiant į tai, atitinkamai turėtų veikti valstybiniai reguliatoriai bei elgtis azartinių žaidimų dalyviai.
Loterijos – saugaus azarto variantas?
Šiandien loterijų žaidimai daugelyje šalių yra masinis reiškinys. Loterijų bilietams ir prizams išleidžiamos įspūdingos sumos, kas dešimtmetį pasaulio loterijų bilietų pardavimas beveik padvigubėja. Tyrimai, atlikti įvairiose Europos šalyse, rodo, kad šio laisvalaikio būdo paplitimas svyruoja apimdamas nuo dviejų iki keturių penktadalių populiacijos.
Pramoginę loterijų reikšmę atskleidžia ne tik dalyvavimas jose, bet ir žaidimų stebėjimas per televiziją. Tyrimų duomenys atskleidė, kad Lietuvoje loterijų stebėjimas nemenkai daliai respondentų buvo reikšminga pramoga, kuriai jie nuolat skyrė daugiau nei pusę valandos per savaitę.
Pramoginį ir kultūrinį loterijų aspektą parodo ir kalbėjimas apie jas. Lingvistinė žodžių junginio „žaisti loterijoje" vartojimo analizė dar kartą patvirtino, kad loterijos suvokiamos kaip laisvalaikio veiksmas ir nėra priskirtinas azartinių lošimų sričiai. Analizė taip pat parodė, kad loterijos nesiejamos su grėsme asmeninei ar šeimos gerovei, netapatinamos su priklausomybe.
Azartinio lošimo vyksmas yra gana spartus, o greitas įvykių dažnis kaip tik daro žymų neigiamą poveikį asmenims, turintiems problemų dėl azarto. Greitas įvykių dažnis lemia trumpus išmokėjimo intervalus. Tai reiškia, kad kaltės ar nusivylimo dėl pralaimėjimo išgyvenimas lošimo metu gali būti greitai pamirštas. Be to, greiti žaidimai labiau skatina atsiribojimą nuo realybės, žaidimą, norint pakelti savo nuotaiką, bandant pabėgti nuo problemų. Tradicinės loterijos laimėjimo reikia laukti bent savaitę, tad jos nepatrauklios „lošėjams", tai yra, žmonėms, linkusiems į padidintą azartą bei riziką.
Azartinis lošimas ir loterija yra žaidimas, kuriame naudojami pinigai, tačiau azartiniams lošimams išleidžiamos ženkliai didesnės pinigų sumos nei loterijoms. Pavyzdžiui, ilgamečiai apklausų duomenys rodo, kad loterijose žaidžia 65-70 proc. Lietuvos gyventojų ir šiai pramogai vidutiniškai skiria iki 4 Eur per savaitę.
Prof. Navaitis mano, jog loterijų populiarumą bei plėtrą pasaulyje ir Lietuvoje lėmė tai, kad jos yra ne tik žemo intensyvumo lūkesčio praturtėti išraiška, bet ir tenkina azarto, įsitraukimo į žaidimą poreikį. Azartą patiriantys asmenys dažnai vien laukdami pergalės, laimėjimo, savojo reikšmingumo patvirtinimo jaučia jaudinantį malonumą ir nori šias emocijas vėl patirti. Kaip ir visos kitos emocijos jos yra neatskiriama žmogaus esmės dalis. Loterijos padeda įveikti azarto priešingybę – nuobodulį ir rutiną. Įtampa, situacijos permainingumas, nesėkmės grėsmė, rezultato laukimas leidžia išeiti už kasdienybės ribų.
Žaidimų plačiąja prasme ir azartinių žaidimų vertinimas dažnai slepia vertybinę priešpriešą, kuri, kaip pažymi mokslininkai, atskleidžia du požiūrius į žaidimą bei jo socialinę kontrolę – leisti žaisti, pramogauti, ar kontroliuoti, riboti, drausti? Ekspertai pripažįsta, kad optimalus yra trečiasis kelias – racionalaus reguliavimo, atsižvelgiant į žaidimo azartiškumą, kuris iš esmės apibrėžia jo socialinę riziką, atitinkamai ribojant skirtingų azartinių žaidimų prieinamumą.
Lietuvos loterijų 30-metis
