Jau 30 metų Lietuvoje
Pradedant 1993 metais, kai Vyriausybės nutarimu buvo reglamentuotas loterijų organizavimas, Lietuvoje loterijas pradėjo organizuoti daugiau nei 10 įvairių organizacijų. Pradedant valstybės įmone „Lietuvos loto" ir baigiant ne pelno organizacija Lietuvos aklųjų choras „Vilnius", viešąja įstaiga „Vilties paukštė" ir t.t. Savo loteriją įkūrė ir Lietuvos olimpinis komitetas, kuris, bendradarbiaudamas su privataus verslo atstovais, sukūrė bendrovę „Olifėja". Bėgo metai ir loterijų organizatorių tai daugėjo, tai mažėjo. Dabar lošimų organizavimo licencijas turi 4 bendrovės. Taip nutiko, nes veikiant laisvos rinkos ir konkurencijos atrankai, išliko tos loterijos, kurios pelnė vartotojų pasitikėjimą, bei tos bendrovės, kurios buvo geriausiai valdomos.
Didžiausia ir ilgiausiai dirbanti Lietuvos loterijų bendrovė yra „Olifėja", kuri buvo įkurta 1992 m. gruodžio mėn. – kaip „Lietuvos tautinio olimpinio komiteto" ir privataus verslo partnerystė. Ši bendrovė per pastarąjį dešimtmetį išmokėjo loterijų dalyviams daugiau kaip 461 mln. eurų, dar 110 mln. eurų bendrovė sumokėjo mokesčių valstybei bei labdara ir parama visuomenei. Tad „Olifėja" yra vertinama kaip vienas iš nedaugelio sėkmingų viešos ir privačios partnerystės atvejų Lietuvoje.
Loterijų organizavimo modelių daug, vienintelio teisingo nėra
Ekspertai nurodo, jog pasaulyje egzistuoja daug loterijų organizavimo modelių. Štai pagrindiniai: valstybės valdomas operatorius-monopolininkas, valstybės monopolinę licenciją įsigijęs privatus operatorius, laisvos konkurencijos sąlygomis veikiantys privatūs operatoriai, mišrus modelis ir t.t. Visi jie turi savo privalumų ir trūkumų. Jei būtų vienas labiausiai pasiteisinęs – visos šalys jį ir naudotų. Tačiau taip nėra, nes nėra „teisingo modelio". Skirtingose šalyse yra skirtinga loterijų tradicija ir kiti vietiniai faktoriai, kiekviena šalis ėjo savo keliu, priimdama lokaliai aktualų reglamentavimą bei apmokestinimą.
Kalbant apie Europą, nevalstybinės loterijos jau seniai sėkmingai veikia tokiose šalyse kaip Čekija, Italija ar Lietuva, kur rinkoje yra daugiau nei vienas privatus organizatorius. Tarp šalių, kur licencija yra viena, tačiau operatorius – privatus, yra Austrija, Kipras, Airija, Jungtinė Karalystė. Pastaruoju metu pastebimas valstybinių loterijų privatizavimas šių bendrovių akcijomis pradėjus prekiauti vertybinių popierių biržose. Tuo keliu jau yra nuėjusios Graikija ir Prancūzija, po paskutinių parlamento rinkimų tuo keliu gali pasukti ir Švedija. Šalys, kuriose yra vienas loterijos organizatorius, tačiau jį valdo įvairios nevyriausybinės organizacijos, yra Nyderlandai, Šveicarija bei Islandija. O kandidatėje į ES Ukrainoje yra 3 loterijų organizatoriai – 2 privatūs ir 1 valstybinis.
Galų gale, pats loterijų organizavimo modelis yra tik dalis sistemos, kurią sudaro mokestiniai tarifai, loterijų produktų reglamentavimas ir kiti elementai. Valstybinis monopolis niekaip negarantuoja didesnių biudžeto pajamų ar pan.
Lietuviško reguliavimo ypatumai
Galima teigti, kad per 30 metų Lietuvoje loterijos ir jų rinka nuėjo nuoseklų vystymosi kelią. Tačiau per paskutinius 5 metus įvyko daug reguliacinių pokyčių, tai yra politikų ir valstybės intervencijos, kurios darė didelę įtaką loterijų organizavimui, jų vartojimui ir perspektyvoms.
Maždaug prieš 5 metus valdžios koridoriuose prasidėjo kalbos, jog štai Lietuvoje loterijos veikia jau 25 metus, reikia panagrinėti rinkos sanklodą, patyrinėti produktus – galbūt reikia atnaujinti loterijų reguliavimą ir reglamentavimą. Todėl 2019 metais buvo sudaryta Vyriausybės darbo grupė dėl Loterijų įstatymo atnaujinimo.
Loterijų asociacijos vadovas A.Karaliūnas pasakoja, jog minėtoje darbo grupėje vyko intensyvus ir kokybiškas socialinis dialogas – buvo pakviesta daug ekspertų, interesų grupių atstovų. Apie metus truko naujos Loterijų įstatymo redakcijos parengimas. Pavyzdžiui, naujoje įstatymo redakcijoje buvo nustatyti „saugikliai", aiškiai atribojantys internetu platinamų momentinių loterijų bilietus nuo azartinių lošimų automatų. Taip pat buvo atlikti kiti pakeitimai: nustatytas progresyvus ir analogų pasaulyje neturinis loterijos žaidėjų amžiaus valdymo teisinis mechanizmas, įtvirtintas reikalavimas, kad užbaigiant loteriją visa loterijos organizatoriaus pažadėto laimėjimų fondo dalis nuo parduotų bilietų būtų išmokėta žaidėjams arba grąžinta visuomenei per paramą ar labdarą ir daug kitų gerų naujovių.
Įstatymas įsigaliojo 2020 m. gegužę kartu su sprendimu, kad po dviejų metų Vyriausybė įvertins įstatymo nuostatų realų poveikį loterijų paslaugų vartotojams ir rinkos dalyviams. Finansų ministerija, kaip ir buvo numatyta, šių metų pavasarį pradėjo poveikio vertinimą (ex post tyrimą), kurį sausio mėn. turėtų pabaigti bei pristatyti savo išvadas.
Nenumaldomas noras drausti
Tačiau nuo 2021 metų birželio mėn. keleto Seimo narių iniciatyva užsisuko Loterijų įstatymo pakeitimų karuselė. Per tą laiką buvo padaryti penki pakeitimai loterijų organizavimą reglamentuojančiuose įstatymuose – pakeista mokesčių sistema, mokesčiai buvo padidinti, įvesti nauji ribojimai. Tačiau ties taip vadinama 2021 m. „lošimų ir loterijų pertvarka" Loterijų įstatymas neliko ramybėje – 2022 metais Seime atsirado naujos pataisų iniciatyvos. Taip susiklostė „kuriozinė" situacija, kai birželį Seimas priėmė pataisas, jos turėjo įsigalioti nuo 2023 metų pradžios, tačiau jau rugpjūčio viduryje vieno Seimo nario iniciatyva buvo užregistruota tos pačios įstatymo normos nauji siūlomi pakeitimai – siūloma uždrausti bet kokia forma minėti loterijas internete: neskelbti loterijos prizų dydžių, laimėtų laimėjimų ir pan., taip pat nustatyti, kad loterijų organizatoriai neparduotų loterijos bilietų tiems asmenims, kurie yra pateikę prašymus neleisti jiems lošti azartinius lošimus.
Kaip tik šiuo metu Finansų ministerija tikslina Vyriausybės išvadą dėl minėto Seimo nario pataisų, kuriomis siūloma drausti skatinti dalyvauti interneto ryšio loterijose. Šios pataisos yra tipinis atvejis, kai draudimais siūloma spręsti realiai nesamą problemą. Loterijų asociacija atkreipė dėmesį į tai, kad aptariamą Loterijų įstatymo pakeitimo projektą lydinčiame aiškinamajame rašte nėra suformuluoto įstatymo pakeitimo tikslo. Pasiūlymas „draudžiama skatinti dalyvauti interneto ryšio loterijose" yra tik priemonė galimam tikslui pasiekti. Pats savaime kažko draudimas negali būti tikslas, tai yra tik priemonė tikslui pasiekti. Tačiau tikslas, kurį siūloma pasiekti draudžiant skatinti dalyvauti interneto ryšio loterijose, lieka nežinomas, nes įstatymo projekto iniciatorius Seimo narys jo neatskleidžia. O realiai tokios pataisos mažina galimybę pristatyti informaciją žaidėjams, vadinasi mažina ir loterijų prieinamumą. O loterijų prieinamumo mažėjimo pasekmės nieko gero nežada viešam interesui, nes yra nemaža tikimybė, jog žmonės pradės ieškoti kitų, prieinamesnių alternatyvų. O alternatyva loterijoms yra lošimai, kurie yra žymiai labiau azartiškesni, atitinkamai rizikingesni.
Pasak ekspertų, reikia suprasti, kad visi minėti Loterijų įstatymo pakeitimai daro tiesioginę įtaką loterijų paslaugoms, jų vartotojų elgsenai ir bendrai lošimų ir loterijų rinkos sanklodai. Jei norima sanklodą keisti – valstybė turėtų pateikti būsimos norimos sanklodos viziją, paaiškinti visuomenei, kokia to vieša nauda, kokiomis priemonėmis ir kokiais terminais vizija bus įgyvendinama. Tačiau situacija yra tokia, jog loterijų ir lošimų rinka ir jos reguliavimas neturi oficialios valstybės strategijos. Todėl „iniciatyvos" dėl įvairių paskatų imasi atskiri politikai, kas pavirsta į virtinę atsitiktinių įstatymo pakeitimų, kurie neatitinka viešojo intereso. Nei valstybė, nei visuomenė, nei vartotojai iš tokios reguliacinės sumaišties nieko nelaimi.
Todėl yra labai laukiami Finansų ministerijos atliekamo ex post tyrimo rezultatai, kurie turėtų parodyti realią situaciją loterijų paslaugų rinkoje, kas suteiktų vilties dėl kryptingos, racionalios ir viešus bei privačius interesus suderinančios reguliacinės valstybės politikos.
Lietuvos loterijų 30-metis
