Pagal tai, kaip keitėsi „Teleloto“ loterijos daiktiniai prizai, galime matyti ir kaip kilo pragyvenimo lygis šalyje. 1990-aisiais geidžiami prizai buvo šaldytuvai, skalbimo mašinos ir maži biudžetiniai automobiliai. Dabar žaidėjai dairosi žiedų su deimantais, naujausių elektromobilių, ar net butų Lietuvos bei Ispanijos pajūriuose.
Bendrovės „Olifėja“ organizuojamos loterijos „Vikinglotto“ ir „Eurojackpot“ jau tarptautinės, organizuojamos kartu su kitų Europos valstybių loterijų organizatoriais, dėl to šių loterijų žaidėjų skaičius ir galimi laimėjimai ženkliai didesni, siekiantys net iki 120 mln. eurų. Pernai žaidėjai iš Lietuvos laimėjo 24 mln. eurų loterijoje „Eurojackpot“ ir du prizus – 5,8 mln. eurų bei 5,4 mln. eurų – loterijoje „Vikinglotto“. Kasmet loterijos žaidėjai laimi apie 120 naujų automobilių – taip loterijos prisideda ir prie šalies autoparko jaunėjimo.
Visgi loterijos yra griežtai reglamentuota veikla, turinti atskirą loterijų įstatymą, kuris apibrėžia kas yra loterijos bei kaip jos yra organizuojamos, reklamuojamos, apmokestinamos ir kita.
Paskutinį kartą Loterijų įstatymas buvo organizuotai atnaujintas 2019 m., nauja redakcija įsigaliojo 2020 m. su kartu su sprendimu, jog po dviejų metų Vyriausybė įvertins įstatymo nuostatų realų poveikį loterijų paslaugų vartotojams ir rinkos dalyviams. Finansų ministerija, kaip ir buvo numatyta, šių metų pavasarį pradėjo poveikio vertinimą (ex post tyrimą), kurio tikslas įvertinti loterijų, kurių bilietai platinami interneto ryšiu, teisinio reguliavimo pakankamumą. 2023 m. sausio mėn. vertinimas turėtų būti pabaigtas, o jo išvados bus pristatytos sprendimų priėmėjams ir visuomenei .
Jau dabar yra žinomi pagrindiniai objektyvūs statistiniai duomenys, pagal kuriuos nesiimant prognozuoti ex post tyrimo išvadų, galima įvardinti loterijų paslaugų tendencijas, kurios svarbios vartotojams, organizatoriams, valstybei bei visuomenei.
Laikotarpiu nuo 2016 metų iki dabar loterijų žaidėjų perkamų bilietų suminė vertė padidėjo 1,6 karto (nuo 83 mln. eurų iki 135 mln. Eurų), tuo tarpu nuotolinių lošimų dalyvių statymų sumos padidėjo 5,5 karto (nuo 269 mln. eurų iki 1493 mln. eurų). Šiuos duomenis reiktų vertinti ir šalies gyventojų pajamų dinamikos atitinkamu laikotarpiu požiūriu: vidutinis mėnesio darbo užmokestis (bruto) nuo 774 eurų 2016 m. padidėjo iki 1 579,4 eurų 2022 m., t. y. – 2 kartus. Akivaizdu, kad gyventojų pajamos auga greičiau, nei jų išlaidos loterijos bilietams.
Ilgamečiai apklausų duomenys rodo, kad loterijose žaidžia apie 50 proc. Lietuvos gyventojų, kurie šiai pramogai vidutiniškai skiria iki 5 eurų per mėnesį. Absoliuti dauguma žmonių loterijose žaidžia labai saikingai, siekdami didelio laimėjimo, bet puikiai suprasdami nedidelę laimėjimo tikimybę. Todėl tai pramoga, o ne realus noras „užsidirbti pinigų“. Ilgamečiai Lošimų priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos atliekami tyrimai aiškiai rodo, kad socialinių ir finansinių problemų savo žaidėjams loterijos nekelia.
Reikėtų atkreipti dėmesį, kad loterijoms, lyginant su kitais azarto žaidimais, dėl taikomo skirtingo apmokestinimo, tenka dvigubai didesnė mokestinė našta (azartinių lošimų grynosios pajamos apmokestinamos 20 proc. tarifu, tuo tarpu loterijų organizatorių mokamas mokestis sudaro virš 40 proc. nuo jų grynųjų pajamų).
Nors loterijos išlieka populiaria pramoga, tačiau pastaruosius kelis metus buvo stebimas pardavimų lėtėjimas. To priežastimi ekspertai įvardina savitarnos kasų skaičiaus didėjimą, alternatyvių internetinių azarto žaidimų atsiradimą (freemium, lootbox, nuotoliniai lošimai), tame tarpe ir neigiamo loterijų įvaizdžio formavimo. Nuo 2023 m. pradžios įsigalioję pakeitimai (amžiaus cenzo padidinimas, dalyvavimo loterijose skatinimo ribojimai fizinėse parduotuvėse) bei pakelti mokesčiai gali daryti neigimą įtaką žaidėjų apsisprendimui dalyvauti loterijose.
Kad loterijos liktų populiariu ir saugiu pasirinkimu žmonėms, kurie nori paįvairinti savo kasdienybę, reikia visų pirma aiškios valstybės politikos, kuri remtųsi objektyviu faktu, kad loterijos yra saugaus azarto elementą turintis žaidimas, neformuojantis priklausomybių, bet sudarantis sveiką alternatyvą azartiniams lošimams.
Loterijų asociacijos vadovas Andrius Karaliūnas teigia, jog šiuo metu situacija yra ypač pribrendusi aiškios reguliavimo politikos suformavimui. Visų pirma tikimasi, kad nustos suktis nepagrįstų ribojimų ir draudimų „karuselė“, kuri mažina loterijų prieinamumą ir jų patrauklumą. Tikimasi, kad atliktas Loterijų įstatymo ex-post tyrimas patvirtins, jog loterijų rinkoje jokių rimtų problemų nėra.
Pasak A. Karaliūno, loterijų organizatoriai tikisi aiškios lyderystės iš Finansų ministerijos formuojant reguliacinę politiką, kuri būtų naudinga valstybei, vartotojams, verslui ir visuomenei. Tikimasi, kad teisėkūrinio ir reguliacinio proceso kokybė gerės, nes ant sprendimo priėmėjų stalo bus ex post tyrimo metu surinkti duomenys apie loterijų vartojimo dinamiką, leisiantys atmesti nepagrįstas kalbas apie menamas grėsmes bei pavojus.