Lietuvos loterijų 30-metis

Skirtumų tarp loterijų ir lošimų daug

Visų pirma, azartiniuose lošimuose jų organizatorius dalyvauja kaip lošimo dalyvis ir lošia prieš kiekvieną lošėją atskirai, o loterijose organizatorius yra tik žaidimo organizatorius ir pats nedalyvauja žaidime. Skirtingai nei lošimuose, loterijų dalyviai žaidžia vienu metu vienas prieš kitą, o ne prieš organizatorių. Iš šio principo yra kildinami visi kiti azartinių lošimų ir loterijų skirtumai, kurie lemia skirtingą jų azartiškumo lygį bei poreikį skirtingam teisiniam reglamentavimui bei jų dalyvių teisių ir interesų apsaugai.

Antra, visuotinai pripažįstama, jog tradicinės loterijos yra žemo azartiškumo žaidimas, dėl to yra labai maža rizika, jog gali atsirasti priklausomybė nuo šio žaidimo. Nėra jokių rimtų tyrimų, kurie rodytų, jog egzistuoja rimtos priklausomybės nuo loterijų. Tą pripažįsta ir Lošimų priežiūros tarnyba. Daug daugiau žmonių yra priklausomi nuo apsipirkinėjimo, saldumynų ar socialinių tinklų. Tačiau juk dar negirdėjome norų imtis reguliuoti minėtas veiklas dėl socialinių rizikų? Daugelyje šalių, kur lošimai yra ženkliai apriboti ar uždrausti, veikia loterijos. Visi supranta, kad žmonės linkę žaisti žaidimus su azarto elementais, tad žymiai geriau, jei savo nedidelio azarto poreikius jie patenkins dalyvaudami loterijose, o ne nelegaliuose lošimuose.

Trečia, Lietuvoje loterijų apmokestinimo modelis skiriasi nuo lošimų. Loterijų apmokestinimo esmė ta, jog mokestis skaičiuojamas nuo parduotų bilietų vertės, t.y. bilietų kainos, ar kitaip tariant, nuo „apyvartos". O lošimai yra apmokestinami nuo „grynųjų pajamų" – sumos, likusios organizatoriui po laimėjimų išmokėjimų. Taigi, nors mokesčio procentinė išraiška yra panaši – 18 proc. moka loterijų organizatoriai ir 20 proc. azartinių lošimų organizatoriai, tačiau dėl skirtingos apmokestinimo bazės, loterijos Lietuvoje faktiškai yra apmokestinamos dvigubai daugiau nei lošimai. Kitaip tariant, perskaičiavus loterijų sumokamų mokesčių santykį su grynosiomis pajamomis, t.y. iš parduotų bilietų vertės atėmus išmokėtų laimėjimų sumą, gauname, kad loterijų realaus mokesčio tarifas yra daugiau nei 40 proc. Dėl tokios apmokestinimo sistemos loterijos negali nustatyti tokio didelio laimėjimų fondo kaip azartiniai lošimai, dėl to loterijose yra mažesnis laimėjimų dažnis nei azartiniuose lošimuose. Dėl to vartotojams susidaro įspūdis, kad lošti azartinius lošimus yra įdomiau nei dalyvauti loterijose.

Geriau suprasti loterijų ir azartinių lošimų apmokestinimo skirtumus padės paprastas pavyzdys – kaip apmokestinamas 1 euras, skirtas loterijos bilietui pirkti ir azartinių lošimų statymui. Nuo 1 euro, išleisto loterijos bilietui, 18 centų yra sumokami valstybei kaip loterijų mokestis. Jokios įtakos ar tas bilietas laimėjo, ar ne mokesčiui neturi. Azartinių lošimų atveju pastatytas 1 euras bus apmokestintas priklausomai nuo to, kiek lošėjas laimėjo. Laimėjimo suma atimama iš statymo sumos ir apmokestinamas tik tas skirtumas. Statistika rodo, kad iš pastatyto 1 euro apie 95 ct grįžta lošėjams laimėjimais. Tad skirtumas tarp statymo ir laimėjimo sudaro 5 centus. Štai nuo šių 5 centų ir renkamas azartinių lošimų mokestis, kurio tarifas yra 20 proc. Tad nuo pastatyto 1 euro azartinių lošimų organizatoriai sumoka apie 1 centą.

Tad galima teigti, jog noras lošimus ir loterijas „sudėti į vieną katilą" yra sąlygotas riboto išmanymo arba savanaudiškų interesų.

Visuomenės apklausos rodo, kad loterijose dalyvauja apie 50 proc. šalies gyventojų, kurie per 2021 metus nupirko bilietų už 129,1 mln. eurų. Tuo tarpų azartiniuose lošimuose dalyvauja apie 10 proc. gyventojų, kurie per tą patį laikotarpį atliko statymų už 1 858,2 mln. eurų sumą. Statistikos departamento duomenimis, 2021 metais Lietuvoje gyveno 2,795 mln. gyventojų. Remiantis tuo galima apskaičiuoti, kad vienas loterijos žaidėjas per metus loterijos bilietams pirkti skyrė 84 eurus (arba 7 eurus per mėnesį), o azartinių lošimų dalyvis per metus lošimams skyrė 6 648,6 euro (arba 554 eurus per mėnesį).

Naujausio Lošimų priežiūros tarnybos užsakyto ir 2022 m. lapkričio mėnesį „Vilmorus" atlikto reprezentatyvaus tyrimo duomenimis, Lietuvoje 75 proc. loterijos dalyvių vieno apsipirkimo metu loterijos bilietams išleidžia iki 5 eurų, o 81 proc. žaidėjų nusiperka 1 arba 2 bilietus. Didžioji dauguma loterijos žaidėjų (75 proc.) per mėnesį bilietams išleidžia ne daugiau 5 eurų. Tuo tarpu 44 proc. lošėjų šiai pramogai skiria iki 20 eurų, dar 36 proc. skiria nuo 20 iki 100 eurų.

Internetinės loterijos netapačios nuotoliniams lošimams

Deja, viešoje erdvėje pasitaiko pareiškimų, jog loterijos, kurių bilietai platinami internetu, menkai kuo skiriasi nuo nuotolinių azartinių lošimų. Taip teigia asmenys, siekiantys suklaidinti visuomenę ir sprendimų priėmėjus. Jie įvardina tokius du panašumo požymius: 1) šių loterijų bilietų platinimui ir nuotolinių lošimų organizavimui naudojamas internetas, 2) dalyviai sumoka pinigus už dalyvavimą ir siekia laimėti prizus. Ties tuo panašumai ir pasibaigia.

Internetu platinamų momentinių loterijų bilietai yra „popierinių" momentinių loterijų skaitmeniniai analogai. Internetinės momentinės loterijos organizuojamos vadovaujantis tais pačiais principais, kaip ir spausdinant popierinius bilietus (yra aiškus bilietų kiekis serijoje, iš anksto nustatyti prizai ir jų skaičius, prizai padalinami tarp visų bilietų prieš pradedant pardavinėti tos serijos bilietus). Tokios loterijos negali imituoti azartinio lošimo įrenginių, nes tai draudžia Loterijų įstatymas.

Žaidimas vyksta tiesiog trinant bilietą (ekrane vedžiojant žymeklį) arba atidenginėjant biliete esančius žaidimo simbolius. Tad „būgnai nesisuka" kaip lošimo automatuose, nedalinamos kortos, nemetami kauliukai. Ir reikia gerokai daugiau laiko atidengti biliete esančius simbolius nei lošti lošimo automatu, kur pakanka paspausti vieną mygtuką, kad lošimas įvyktų.

Svarbu paminėti prizinį fondą. Dabar internetinių momentinių loterijų prizinis fondas yra 63 procentai. Nuotolinių azartinių lošimų automatų laimėjimo fondas – 95 procentai ir didesnis. Ką tai reiškia?

Tai tikrai nereiškia, kad lošiant internetiniais lošimų automatais galima laimėti daugiau pinigų. Tai reiškia, kad lošiant nuotoliniais automatais parodoma daugiau smulkių laimėjimų, jie yra labai dažni ir tai dalyviui sukelia laimės ir džiaugsmo jausmą, išsiskiria atitinkami hormonai, o nuo to ir atsiranda priklausomybė. Loterijų atveju, dėl trečdaliu mažesnio laimėjimo fondo atitinkamai yra mažiau tarpinių laimėjimų, kurių skaičių dar labiau mažina loterijoms svarbaus didžiojo prizo sukaupimas. Tad loterijos nėra toks įtraukiantis ir priklausomybę formuojantis žaidimas kaip azartiniai lošimai. Todėl ekspertai pripažįsta, jog azartinių lošimų rizika jų dalyviams yra nepalyginamai didesnė nei loterijų.

Lietuvos loterijų asociacijos nariai loterijas organizuoja laikydamiesi aukštų atsakingumo standartų, nustatytų Europos ir pasaulinių loterijų organizacijų. Savo veikloje bendrovės įdiegė griežtas savireguliavimo priemones, tarp jų – skirtas vaikų dalyvavimo šios rūšies žaidimuose prevencijai. Pavyzdžiui, atsisakyta naudoti loterijos bilietų apipavidalinime multiplikacinių filmų herojus, gyvūnų jauniklius.

Šaltinis
Lietuvos loterijų 30-metis
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją