Apie vakar, šiandien ir rytojų pasakoja Lietuvos skulptorius Arūnas Sakalauskas.

Apie vakar... Jūsų gyvenimo lūžio taško istorija. Kada ir koks įvykis ar asmenybė tapo svarbiausiu Jūsų gyvenime, lėmusiu esminį Jūsų kūrybinės veiklos, verslo pasiekimų ar asmeninio gyvenimo posūkį?

Arūnas: gyvenime turėjau daug puikių Mokytojų. Mano tėvai savo asmeniniu pavyzdžiu ir darbais mokė meilės Tėvynei. Telšių vidurinės mokyklos, Telšių dailės technikumo, Vilniaus dailės akademijos pedagogai ir daugybė sutiktų stiprių savo dvasia žmonių parengė ir subrandino mane kūrybai. Kiekvienas Mokytojas, dalindamasis savo patirtimi augino kūrybinį mąstymą, stiprino mano kūrybines galias. Bet monumentalias skulptūras, liudijančias tūkstantmetę Lietuvos istoriją, galėjau sukurti tik Lietuvos Atgimimo dėka.

Apie šiandien... Kas šiandien Jums labiausiai rūpi ar jaudina šių dienų Lietuvos aktualijų kontekste?

Arūnas: prieš 30 metų gimė Sąjūdis. Lietuva atsivėrė pasauliui, pasaulis – Lietuvai, įgijome daugybę patirčių. Liūdina, kad tai, kas mus subūrė atgimimui – per 50 Sovietų okupacijos metų nesunaikintas tikėjimas, kad mes galim būti nepriklausoma Lietuvos valstybė, turinti idėją, kad esam išsaugoję tapatybę, kad suvokiame savo vientisumą – nyksta. Šiam globaliam pasaulyje, kur naikinami skirtumai, lietuviai, jei nenori išnykti, turi išlaikyti savo kalbą, tradicijas, kultūrą ir valstybę.

Apie rytojų... Kokią žinutę nusiųstumėte į ateitį, kokiais žodžiai prabiltumėte ar ką norėtumėt palinkėti mūsų šaliai ir jos ateities kartoms?

Arūnas: Turime suvokti, kad pasauliui esame įdomūs tik savastimi. Tik savitai mąstančių žmonių tikrovė yra gili ir daugiaprasmė. Būtina visomis įmanomomis priemonėmis auginti Lietuvą žmoguje nuo pat mažumės. Tik prigimtinė tapatybė leidžia žmogui ir valstybei įsitvirtinti pasaulyje, jame efektyviai veikti. Lietuvos žmonės turi sau aiškiai suformuluoti valstybės tikslus ir uždavinius, sukurtus ant nacionalinės kultūros pamatų bei turi principingai jų laikytis. Turime įsisąmoninti, kad realybės problema yra visų mūsų problema, tad turime dirbti išvien. Tegu didžių, genialių mūsų krašto žmonių, kūrusių didingą tūkstantmetę Lietuvos istoriją, dvasia apgobia mus, tegu stiprina, tegu padeda susitelkti sunkiuose išbandymuose ir tegu kelia pasididžiavimą savo tautos kūrybinėmis galiomis.

Ir apie svajones... Kuo Jūs būtumėte ar svajotumėte būti, jei nebūtumėte tuo, kuo esate šiandien?

Arūnas: svajonių daug! Svajonėms nereikia pastangų. Tik reikia daug darbo įdėti, kad svajonės taptų realybe. Svajoti nesustoju, svajonės niekada nesibaigia – be jų nebūtų judėjimo į priekį!


Lietuva ir mes
komentarai