Vienas taršiausių sektorių
Europos aplinkos agentūra paskaičiavo, kokia transporto rūšis labiausiai prisideda prie klimato šiltėjimo. 72 proc. anglies dioksido (CO2) išmetimų ES atiteko kelių transportui. Daugiausiai – 60,7 proc. CO2 išskyrė lengvieji automobiliai, 26,2 proc. – sunkvežimiai, 11,9 proc. – lengvieji sunkvežimiai, o 1,2 proc. – motociklai.
Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) duomenimis, 2021 metais transporto sektoriaus išmetamo CO2 kiekis pasaulyje padidėjo 8 proc. – šį šuolį paskatino pandemijos apribojimų panaikinimas, dėl kurio vėl išaugo keleivių ir krovinių judėjimas.
TEA ekspertai konstatuoja, kad 91 proc. galutinės energijos transporto sektoriuje ir toliau gaunama iš naftos produktų, t. y. tik 3 procentiniais punktais mažiau nei aštuntojo dešimtmečio pradžioje.
Visgi, prognozuojama, kad ilgainiui priklausomybė nuo naftos produktų sukeliamos taršos mažės – šį procesą skatins elektrifikacija, platesnis biodegalų ir kitų žaliųjų degalų naudojimas.
Lietuvoje pokyčiai lėti
Kaip ES valstybė narė, Lietuva taip pat yra įsipareigojusi pasiekti neutralumą klimatui. Tiesa, nemažai iššūkių kelia ir įsipareigojimai, kuriuos reikės įgyvendinti kur kas anksčiau. Štai iki 2030 m. mūsų šalis ŠESD kiekį turi sumažinti 30 proc., palyginti su 2005-aisiais.
Tačiau pažvelgus į 2019 metų duomenis, panašu, kad pasiekti šį tikslą nebus taip paprasta. Prieš trejus metus į atmosferą ŠESD buvo išmesta 20,4 mln. tonų, – tai yra maždaug 1 proc. daugiau negu 2018 m. Daugiausiai – 30,9 proc. – šių dujų susidarė būtent transporto sektoriuje.
Vis dėlto reikia paminėti, kad tam tikri pokyčiai vyksta. Ne taip seniai buvo priimtas Alternatyvių degalų įstatymas, kurio vienas iš pagrindinių tikslų – iki 2030 metų biodegalų dalį mineraliniuose degaluose padidinti beveik keturis kartus. Taip pat šis įstatymas įpareigoja iki kitų metų miestuose nustatyti mažos taršos zonas.
Skiriamos ir finansinės paskatos gyventojams, pavyzdžiui, pagal Klimato kaitos programos priemonę, vairuotojai gali gauti 1000 eurų paskatą įsigyjant mažiau taršų automobilį.
Tam tikri įsipareigojimai numatyti ir Vyriausybės programoje. Joje įrašyta, kad iki 2027 metų privalu pasiekti, kad visas didmiesčių viešasis transportas, taksi ir pavėžėjimo paslaugą teikiantis transportas naudotų tik atsinaujinančią energiją.
Prisideda prie klimato kaitos
„Iškastinio kuro naudojimas sukelia klimato kaitą“, – sako Žaliosios politikos instituto vadovas Remigijus Lapinskas ir priduria, kad per metus išgauname apie 14 mlrd. tonų įvairiausio iškastinio kuro (dujų, naftos, anglies), o į aplinką išleidžiame apie 40 mlrd. tonų CO2.
Anot jo, šiandien 96 proc. viso transporto varoma iškastiniu kuru. Likę 4 procentai – energija, kuri gaunama iš atsinaujinančių išteklių (3 proc. sudaro biodegalai, 1 proc. elektra, pagaminta saulės ar vėjo elektrinėse).
Pašnekovo nuomone, kol kas mes dar neturime garantuotų atsinaujinančios energetikos technologijų, tačiau ateityje reikšmingą vietą transporto sektoriuje užims elektromobiliai. Jūrų transporte, aviacijoje ir sunkiajam transportui, prireiks ir kitų sprendimų. Vienu tokių galėtų būti biodegalai.
Pavyzdžiui, iš atliekų gaminamos biodujos leistų ne tik susisiekti tvariau, bet ir spręstų pūvančių atliekų problemas. Kai iš atsinaujinančių energijos išteklių pasigaminsime pakankamai energijos, jos perteklių galėsime sunaudoti ir vandenilio gamybai.
Žaliosios politikos instituto vadovas įsitikinęs, kad visos technologijos yra vienodai geros ir vystytinos, jei tik jos užtikrina nepriklausomybę nuo iškastinio kuro. „Iškastinį kurą pakeisti švariomis alternatyvomis įmanoma.
Pavyzdžiui, šiandien Lietuvoje 75 proc. šilumos gaminama iš biokuro. Pradėjus veikti biokuro jėgainei Vilniuje jau turėsime apie 90 proc. šilumos, gaminamos be iškastinio kuro. Švedijoje beveik 60 proc. visos energijos (šilumos, elektros, transporto) sukuriama iš atsinaujinančių išteklių. Žinoma, transporto srityje tai padaryti yra sudėtingiausia“, – kalba jis.
Ekspertas tikina, kad išvengti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išsiskyrimo transporto sektoriuje nėra galimybės, bet galime jų kiekį subalansuoti: „Jeigu neišgautume iš žemės gelmių iškastinio kuro ir į atmosferą nepaleistume to, ką gamta prieš milijonus metų sukaupė, nedidintume šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracijos atmosferoje. Ir toks sprendimas yra geras“.
Labiausiai taršūs – naftos degalai
Daugiausiai CO2 emisijų į aplinką išmeta iš naftos pagaminti mineraliniai degalai. Tačiau juos maišant su biodegalais, CO2 išmetimus galima ženkliai sumažinti. Pavyzdžiui, į benziną maišomas etanolis išskiria net iki 75 proc. mažiau CO2 nei naftos degalai. Taigi, kuo biopriedų dalis degaluose didesnė, tuo mažesnė yra degalų tarša.
Ekspertų teigimu, nors nafta pasižymi didžiausia tarša, visgi visiškai neteršiančių degalų nėra – tiesiog vieni yra labiau taršūs, kiti – mažiau. Netgi ekologiška alternatyva laikomi elektromobiliai taip pat prisideda prie klimato kaitos, jei elektra, kuria jie varomi, gaminama iš anglies, naftos ar gamtinių dujų. Dalis CO2 į aplinką patenka ir elektromobilių bei jų baterijų gamybos metu ir vėliau juos utilizuojant.
„Vilnius Tech“ Automobilių inžinerijos katedros vedėjas doc. dr. Saugirdas Pukalskas sako, kad kalbant apie transporto sektoriaus taršą reikėtų analizuoti visą uždarą ciklą nuo energijos gamybos iki pat jos panaudojimo automobilyje.
Pavyzdžiui, biodegalai yra kur kas mažiau taršūs nei nafta, tačiau ir jų gamybos procese yra išskiriamas CO2. Pasak S. Pukalsko, biodujos yra pažangesnis sprendimas, nes jų gamybai naudojamos atliekos (gyvulių mėšlas, skerdienos, augalinės, maisto, restoranų atliekos). Jeigu mes jų nesurinktume, jos kažkur pūtų ir į aplinką sklistų metanas. Metano poveikis klimato atšilimui yra apie 30 kartų didesnis nei CO2. Jei lygintume su kitais skystaisiais biodegalais, tas CO2 sumažėjimas yra minimalus, o kai naudojamos biodujos – keliasdešimtis kartų didesnis“, – pasakoja jis.
Pasak transporto eksperto, elektros, jei ji gaminama saulės ir vėjo elektrinėse, gamybos procesas yra pakankamai švarus ir tvarus, nepaisant to, kad gaminant pačią saulės ar vėjo elektrinę tam tikra tarša susidaro. Tačiau tokia energija jau yra žalia. Kai taip pagaminama elektra naudojama automobilyje, jis nesukuria tokios taršos kaip mineraliniais degalais varoma transporto priemonė. Vis dėlto net ir tokiam automobiliui važiuojant keliu kyla dulkės, dyla stabdžių trinkelės, sukeldamos papildomą taršą.
Vandenilis, S. Pukalsko nuomone, taip pat neišskiria taršos, nes jis jungiasi su deguonimi ir virsta vandens garais, tačiau jo gamyba nebūtinai yra švari. Taip pat šiuo metu šį kuro rūšis nėra tokia populiari dėl patiriamų nuostolių traukai.
„Jei paimtume 100 kWh iš tinklo, pasigamintume iš jo vandenilį ir sunaudotume jį vandeniliu varomame automobilyje, traukai gautume tik kokių 20–25 kWh energijos. O elektromobilyje iš 100 kWh mes turėtume apie 70 kWh traukai, vadinasi tik apie 30 proc. nuostolio. Lyginant su vandeniliu varomu automobiliu, elektromobilis apsimoka labiau“, – sako ekspertas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į paties automobilio gamybos procesą: „Elektromobilį pagaminti kainuoja daugiau ir jis teršia labiau, nes elektra varomų automobilių tiek gamyba, tiek utilizavimas lyginant su paprastais automobiliais yra taršesnis. Bet jeigu jis ilgai eksploatuojamas ir naudojama „žalia“ energija jo įkrovimui, eksploatacijos pabaigoje tai bus geresnis pasirinkimas.“