Metas ieškoti išeičių
Nors mokslininkai jau ne vienerius metus ragina pereiti prie energijos iš atsinaujinančių išteklių, kad išvengtume drastiškų klimato pokyčių, transporto sektorius vis dar yra labai priklausomas nuo naftos. Apie 96 proc. viso transporto varoma iškastiniu kuru ir, kaip rodo įvairios prognozės, panašios tendencijos išliks dar ilgą laiką.
Vis dėlto prasidėjus karui Ukrainoje pasaulis turėjo progą iš naujo įvertinti priklausomybę nuo naftos bei ją tiekiančių šalių. Pamatėme, kaip greitai naftos kainų šuolis priverčia daugiau mokėti už degalus, didina infliaciją bei bendrai atsiliepia šalies ekonomikai.
Ekspertai sako, kad šiandien naftą transporte galima keisti elektra ir važinėti elektromobiliais. Tačiau kylančios elektros kainos ir dar ne tiek plačiai išvystyta šių automobilių įkrovimo infrastruktūra tokias galimybes riboja. Be to, dažnai jiems naudojama elektra taip pat gaminama iš iškastinio kuro, o ne atsinaujinančių išteklių.
Kita alternatyva – biodegalai – taip pat gelbėja, tačiau jų kiekis mineraliniuose degaluose kol kas nėra toks didelis. O štai „žaliojo“ vandenilio, kurį dažnai ekspertai laiko ateities kuru, dar reikės palaukti.
Viskas priklauso nuo vairuotojo
Vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas įsitikinęs, kad tai, kiek degalų sunaudos automobilis, priklauso nuo vairuotojo pasirinkimų.
„Norime sutaupyti degalų? Mažiau važinėkime automobiliu. Yra viešasis transportas, galima eiti pėsčiomis, derinti kelis skirtingus susisiekimo būdus ir t.t. Mažinti asmeninio automobilio naudojimą tiek, kiek tai įmanoma neprarandant gyvenimo kokybės, yra vienas iš būdų sutaupyti kuro“, – sako vairavimo instruktorius.
Jis priduria, kad žmonės visada norėjo, jog automobilis sunaudotų mažiau kuro, bet niekada nebuvo labai linkę dėl to kažko daryti. Jis prisimena, kaip anksčiau turguose ar iš rankų į rankas net plisdavo tam tikros neva slaptos karinės mikroschemos, kurias įstačius į automobilį, šis turėdavo sunaudoti mažiau degalų, ir žmonės jas pirkdavo. Tiesa, tai buvo apgavystė, tačiau šis pavyzdys parodo, kad žmonės dažnai griebiasi lengviausio sprendimo, tačiau nėra linkę įdėti pastangų. O būtent nuo jų viskas ir priklauso.
A. Pakėnas tęsia, kad nereikia jokių neva kurą taupančių mikroschemų, pakanka mažiau važinėti automobiliu, o važiuojant naudoti pagrindinius ekonomiško vairavimo principus. Anot jo, egzistuoja trys auksinės ekonomiško vairavimo taisyklės.
„Tarkim, pasitikrinti padangų slėgį užtenka kartą per mėnesį, galima nevežioti sunkių daiktų, kurie apkrauna automobilį. Bet šitos auksinės taisyklės yra aktyvios, tai reiškia, kad jos duoda patį didžiausią ekonominį efektą. Viena jų – naudoti daugiau inercijos. Aš visada sakau, kad automobiliu reikia važiuoti kaip su dviračiu. Ar jūs kai važiuojate dviračiu galvojate, kada neminti pedalų? Dviračiu važiuojame iš inercijos, ir automobiliu galime važiuoti taip pat.
O tam, kad panaudotume inerciją, reikia žiūrėti į priekį. Vairuotojas dažnai žiūri per arti – 50–100 metrų į priekį, reikia – tiek toli, kiek užmato akis. Tai leidžia prognozuoti veiksmus kelyje ir racionaliai juos susidėlioti. Matau, kad priekyje spūstis – galiu persirikiuoti, matau, kad prie perėjos artėja žmonės, iš anksto persijungiu žemesnę pavarą ir t.t.
Tai leis ilgiau važiuoti vienodu greičiu. O čia kaip su bėgimu. Ar jūs galite ilgiau bėgti kai bėgate vienodu greičiu ar kai įsibėgėjate, sustojate ir vėl įsibėgėjate? Žinoma, kad vienodu greičiu bėgant energijos užteks ilgiau. Taip ir su automobiliu. Tiesiog taupykime energiją“, – vardija pašnekovas.
Reikia tinkamai prižiūrėti automobilį
Vairavimo instruktorė Olga Židovlenkova sako, kad degalų sunaudojimui, be vairavimo ypatumų, įtakos taip pat turi ir automobilio būklė – išmetimo sistema (jeigu ji užsikimšusi, automobiliui yra sunkiau „kvėpuoti“), kuro filtras, ratų suvedimas bei kt.
„Pavyzdžiui, yra svarbus salono filtras. Jeigu mes jo nepakeisime, automobilyje rasos langai. Kai jie rasos, norėsime įjungti kondicionierių, nes jis šiek tiek sausina orą. Tačiau taip pat kondicionierius naudoja labai daug kuro – degalų sąnaudos iš karto padidėja maždaug litru.
Mokiniams visada pasakoju apie dienos šviesas. Jos atsirado nuo 2014 m. būtent tam, kad automobilis sutaupytų kuro. Artimos šviesos naudoja daugiau energijos, dienos metu kai yra puikus matomumas, jų nereikia, todėl specialiai yra sukurtos LED šviesos. Aišku, nepamirškime, kad su dienos šviesomis negalima važiuoti tuneliu ir naktį“, – pataria instruktorė.
Anot jo, svarbu ir ar tinkamai pripūstos padangos. „Pavyzdžiui, mano automobilyje yra speciali lentelė su rekomenduojamu padangų slėgiu. Iki tam tikro greičio yra vienas padangų slėgis, jeigu važiuoju greičiau – kitas, o jeigu noriu važiuoti ekonomiškai yra trečias. Aišku, padangos neturi būti per daug nuleistos, bet ir negali būti per daug pripūstos, nes nuo to nukenčia pakaba.
Kiekvienas žmogus tai turėtų įvertinti pagal savo automobilį. Yra žmonių, kurie nori gražesnių ratų. Tokie ratai paprastai yra didesni. Bet juos kažkaip reikia iš vietos pajudinti norint važiuoti. Tai jeigu mes dėsime didesnius ratus nei rekomenduoja gamintojai, savaime aišku, kad kuro sąnaudos padidės iš karto“, – kalba ji.
Oro sąlygos taip pat lemia, kiek degalų sunaudos automobilis. Pavyzdžiui žiemą, kai šalta, žmonės linkę pasišildyti automobilio saloną. O. Židovlenkova sako, kad įjungus šildymą kuro sąnaudos padidėja, o papildomos funkcijos, tokios kaip šildomas vairas, sėdynės, veidrodėliai, jas išaugina dar labiau.
Taip pat, jos teigimu, kuro baką patuštins ir papildoma automobilyje esanti elektronika, įprotis automobilyje įkrauti telefoną bei kt.
Galima akivaizdžiai sutaupyti
Susisiekimo ministerija skaičiuoja, kad taikant degalų taupymo rekomendacijas (priklausomai nuo pasirinktų priemonių) galima sutaupyti nuo 7 proc. iki net 95 proc. išlaidų transportui.
Bent 7 proc. degalų galima sutaupyti, kai automobilis yra techniškai tvarkingas. Tam turite tinkamai jį prižiūrėti, užtikrinti tinkamą slėgį padangose, sureguliuoti visas automobilio sistemas, valyti oro filtrus bei naudoti aukštesnės kokybės tepalus ir padangas.
Teigiama, kad iki 15 proc. degalų sutaupoma vairuojant ekonomiškai – kai pasirinktas Eko važiavimo režimas, važiuojama pastoviu greičiu, iš anksto reaguojama į eismo pokyčius, neviršijamas 90 km per valandą greitis, sustojus ilgiau nei 2 min. išjungiamas variklis, vengiama spūsčių.
Daugiausiai – net iki 95 proc. degalų – sutaupytumėte jei kasdienėms kelionėms rinktumėtės alternatyvius keliavimo būdus: viešąjį transportą, automobilių dalijimosi paslaugą, dviračius, paspirtukus, vyktumėte ne vienas, o kartu su kitais žmonėmis, rinktumėtės alternatyviais degalais varomą transportą.