Politizuota rinka
Bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad naftos rinka politizuota ir geopolitiškai nestabili. Kai žaliavinės naftos žaidėjai yra Rusija, OPEC (tarptautinė organizacija, jungianti naftą eksportuojančias valstybes) ir Jungtinės Amerikos valstijos (JAV), natūralu, kad naftos kaina, pasiūla ir paklausa yra daugiau politinių sprendimų ir šalių sąveikos rezultatas, nei efektyvus rinkos pasiūlos ir paklausos santykis.
„Vertinant bendrą pasaulio ekonomikos pulsą ir ateities perspektyvas akivaizdu, kad kertiniai pasaulio ekonomikos židiniai gyvena recesiniais lūkesčiais, tikimasi vangesnės ekonominės raidos fazės ir natūralu, kad kuomet ekonomika vystosi vangiau, apetitas žaliavoms, ypač energetikos, taip pat ir naftai, bus kuklesnis. Dabartinės naftos kainų kreivės tai ir rodo, nepaisant to, kad Rusijos naftai skirtos sankcijos ir Vakarai purtosi rusiškos naftos net ir su labai reikšminga nuolaida, o OPEC labai sumažino savo gamybos apimtis ir neplanuoja jų kelti, naftos kainos krenta. Tai atspindi tos vangesnės ekonomikos raidos lūkesčius“, – paaiškina ekonomistė.
Jos teigimu, naftos rinkai nemažą įtaką turėjo JAV sprendimas panaudoti dalį turėto naftos rezervo.
„Naftos kainų svyravimas, kurį matėme Rusijai įsiveržus į Ukrainą, nuvilnijo plačiai. Energetikos krizė Europoje jaučiama ypač stipriai, bet naftos ir atitinkamai degalų kainos kilo ir JAV. JAV valdžia atpalaidavo dalį naftos rezervų, kad užpildytų pasiūlos vakuumą ir atitinkamai sumažintų kainą“, – kalba I. Genytė-Pikčienė.
Vis dėlto vienas dalykas nuvylė, sako ekonomistė. Anot jos, nepaisant sudėtingos situacijos rinkoje, skalūnų naftos gavyba reikšmingai nepadidėjo. Ji teigia, kad 2014 m. kai Rusija įsiveržė į Krymą ir naftos kainos buvo aukštumose, būtent skalūnų revoliucija pakoregavo situaciją. Tuomet JAV labai padidino skalūnų gavybą ir tai sumažino naftos kainą. Dabar skalūnų gavėjai gamybos nedidina ir mėgaujasi palankiomis kainomis bei pelnais.
Kainas, anot jos, šiuo metu rinkoje balansuoja vangesnės ekonominės perspektyvos ir JAV intervencija į rinką.
Sankcijos keičia situaciją
Kiek Vakarų sankcijos paveiks Rusiją ir kokią įtaką tai turės naftos kainoms? I. Genytė-Pikčienė mano, kad sankcijų poveikį parodo paprastas pavyzdys – rusiška nafta „Ural“ pigo gerokai sparčiau nei bendra rinkos tendencija. Vis dėlto didžiausias neapibrėžtumas rinkoje šiuo metu yra dėl Tolimųjų Rytų, sako ji.
„Labai nemažas srautas rusiškos naftos dabar iškeliauja į šias rinkas. Vertinant bendrai naftos pasiūla papildo Rytų paklausą ir atitinkamai reikšmingesnės įtakos neturėtų turėti, todėl Vakarai norėdami stipresnio sankcijų poveikio turėtų galvoti, kaip šitą naftos nutekėjimą į Rytų pusę suvaldyti.
Galbūt galvoti apie įspėjamuosius žingsnius bendraujant su Kinija, Turkija, Indija ir tam tikrus apribojimus. Ir Vakarai tų svertų turi, kaip žinia tiek Indija, tiek Kinija, tiek Turkija yra labai priklausomos nuo Vakarų rinkų“, – tikina pašnekovė ir priduria, kad jau vien tai, jog Vakarai neperka rusiškos naftos turi poveikį Rusijai, tačiau šiuo metu yra sudėtinga vertinti Rusijos ekonominę situaciją, nes jų statistika pasitikėti negalima.
„Energetika yra ta paskutinė bambagyslė, kuria minta Rusijos režimas ir kai Vakarams pavyks galutinai ją nukirsti, prasidės Rusijos ekonomikos agonija“, – tikina ekonomistė.
Ji pabrėžia, kad naftos rinkoje šiuo metu yra daug nežinomųjų.
„Neaišku, kiek Kinija tęs savo nulinę COVID-19 tolerancijos politiką, kuri labai apribojo šios šalies ekonomiką ir apetitą žaliavos. Jeigu kitąmet įvyks proveržis ir bus atsisakyta ribojimų, natūralu, kad Kinijai atsigavus augs vartojimas ir tai didins naftos paklausą.
Taip pat daug priklausys ir nuo to kaip patys Vakarai išgyvens numatomą vangesnę ekonomikos raidos fazę. Jeigu Vakarai demonstruos aktyvesnę ekonominę raidą nei dabar tikimasi, tai turės įtakos naftos kainos atšokimui. Taigi laukia pakankamai įtempti metai. Kol dar yra pakankamai įelektrinta geopolitinė atmosfera, prognozuoti šią rinką gana sudėtinga“, – kalba I. Genytė-Pikčienė.
Atsispindi degalų kainose
Degalų kainos nėra kaip nors reguliuojamos, kitaip tariant nėra nustatyta žemutinių ar viršutinių ribų, todėl jos nuolat keičiasi, o kaip labai – priklauso nuo kelių veiksnių.
Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos vadovas Emilis Cicėnas sako, kad tokių didelių naftos kainos šuolių per tokį trumpą laiką nebuvo net kelis dešimtmečius.
„Tarp degalų kainų degalinėse ir naftos kainų yra tiesioginė koreliacija. Žinau, buvo „Brent“ naftos barelis nukritęs ir iki 80 JAV dolerių, dabar yra kiek daugiau. Ir tai atsispindi degalinių švieslentėse. Matome, kad degalų kainos yra pamažėjusios“, – sako jis.
Paklaustas, kaip degalų kainos gali kisti ateityje ir kas tam turės didžiausią įtaką E. Cicėnas teigia, kad labai tiksliai pasakyti sunku, tačiau reikia atkreipti dėmesį į kelis dalykus.
„Mūsų regione didžiausias nežinomasis buvo rusiška nafta. Kadangi nuo gruodžio 5 dienos paskelbtos sankcijos laivais į Europos erdvę gabenamai žaliai naftai, visi laukė, kas čia bus, bet nieko labai drastiško nenutiko. Tai, ko gero, reiškia, kad daugelis tiekimo grandinių jau yra sustyguotos, daugelis gamintojų tam buvo pasiruošę.
Kiek žinau, „Orlen“ Mažeikiuose gamykloje jau seniai atsisakė rusiškos naftos. Žiūrėsime, kas įvyks po vasario 5 dienos, kai bus pradėtas riboti ir naftos produktų iš Rusijos importas. Tai gali turėti įtakos bendrai rinkos kainai, bet galime ir didelių pokyčių nepajusti“, – sako pašnekovas, kalbėdamas apie karo Ukrainoje įtaką naftos rinkai.
Kitas svarbus momentas, anot jo, yra paklausos pasiūlos balansas globalioje rinkoje. Jis taip pat kaip ir ekonomistė I. Genytė-Pikčienė atkreipė dėmesį į Kiniją, sakydamas, kad ši šalis gali labai greitai padidinti naftos paklausą užbaigusi savo COVID-19 ribojimus ir paleidusi veikti fabrikus, o tai yra vienas labiausiai degalų kainas galinčių paveikti veiksnių.
Sutiko jis ir dėl OPEC organizacijos susitarimų dėl gamybos kiekių ir teigė, kad jeigu ribojamas kiekis, vadinasi ribojama pasiūla į rinką. Taip daroma, kad būtų sukelta kaina.
Įtakos degalų kainai, jo teigimu, turi ir mokestinė politika Lietuvoje. Pavyzdžiui, kiek anksčiau buvo svarstoma kelti akcizą dyzelinui, tačiau prasidėjus pandemijai, o vėliau karui Ukrainoje, šios minties buvo atsisakyta.
„Mokesčiai sudaro didesnę dalį viso galutinio produkto kainos. Jei kitais metais bus noro reguliuoti mokestinę bazę, be abejo, bus tiesioginis efektas degalams ir jų kaina didės“, – aiškino Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos vadovas.
Negrįžtami pokyčiai
I. Genytė-Pikčienė sako, kad degalų kainą sudaro žaliavinės naftos, mažmeninės ir didmeninės naftos prekybos dedamosios, perdirbimo marža ir mokesčiai.
Anot jos, kai kurios valstybės reaguodamos į situaciją rinkoje ėmėsi keisti mokesčius – mažinti pridėtinės vertės mokestį arba akcizus, kad sumažintų degalų kainą. Tačiau jos nuomone tai nėra geras sprendimas.
„Tai yra horizontali ir pakankamai populistiška priemonė. Mano akimis, gerai, kad Lietuva nenuėjo šiuo keliu. O spręsti auksinių degalų kainų problemą galime naudodami alternatyvas – rinkdamiesi viešąjį transportą ar darbą iš namų. Tos aukštesnės kainos yra finansiškai skausmingos, bet jos yra būtinos, kad įvyktų vadinama šoko terapija ir Europos visuomenė pasikeistų.
Kalbant apie pastaruosius porą dešimtmečių procesai išliko vangūs. Matome, kad buvome labai stipriai apsileidę vertinant Europos lygiu, padidinę priklausomybę tiek nuo Rusijos, tiek nuo iškastinio kuro. Logiška, kad aukštesnės kuro kainos verčia galvoti apie alternatyvas ir ta šoko terapija mums visiems išeis tik į naudą“, – tikino ekonomistė.
Jos nuomone, energetinė krizė, kurią šiuo metu išgyvena Europa, turės negrįžtamų pasekmių naftos rinkai, kurios reikšmė sumenks.
„Mažėja regiono priklausomybė nuo iškastinio kuro, beprecedentis dėmesys skiriamas atsinaujinančiai energetikai ir tos investicijos, kurios buvo pradėtos šiemet, įgaus pagreitį kitąmet. Taip pat ir JAV šios aplinkybės darys įtaką pokyčiams ir ilgainiui gerokai sumažins iškastinio kuro vaidmenį“, – kalba ji.