Elektriniams paspirtukams tapus mėgstama keliavimo po miestą alternatyva, Vilniuje pristatyta nauja elektrinių paspirtukų dalijimosi paslauga. Vilniečiai džiaugiasi atsiradusia nauja galimybe keliauti po miestą, tačiau yra manančių, kad kasdieniniam naudojimui tai būtų per brangu. Todėl kai kas svarsto galimybę įsigyti savo paspirtuką.

Balandžio 2 d. Vilniuje startavo nauja elektrinių paspirtukų dalijimosi paslauga. Kaip skelbia Vilniaus miesto savivaldybė, ši paslauga ne tik papildys viešojo transporto ekosistemą, prisidės prie bendro judumo plano, bet ir paskatins sostinės gyventojus judėti sumaniau. Paspirtukų nuomos paslaugas teiks „CityBee“, „Flash“, „MyScoote“ „Swop.Inc“ ir „Unicorn scooters“.

Pirmąjį elektrinių paspirtukų šimtuką į sostinės gatves išleido „CityBee“, tačiau žadama, kad šį pavasarį iš viso vilniečius pasieks 1000 dalijimosi paspirtukų. Iki vasaros ši paslauga pasirodys ir Kaune bei Klaipėdoje.

Citybee paspirtukų pristatymas
© DELFI / Kiril Čachovskij
Citybee paspirtukų pristatymas


Vilniečiai paspirtukus renkasi keliaudami į darbą ir iš jo, taip pat ir kitoms kelionėms. Kaip pagrindinį elektrinių paspirtukų privalumą įvardija tai, kad nereikia gaišti laiko kamščiuose, taip pat, lyginant su dviračiu, netenka suprakaituoti ir skubėti į dušą.

Dar vienas vilniečių įvardijamas privalumas – elektriniu paspirtuku galima išvystyti pakankamai didelį greitį, tad tokia kelionė nereikalauja daug laiko ir leidžia patogiai įveikti įvairius atstumus. Skaičiuojama, kad elektrinis paspirtukas išvysto iki 25 km/h greitį, o pilnai pakrautas gali įveikti iki 45 kilometrų atstumą.

Vilniečiai skaičiuoja pinigus: paspirtukus naudotų, bet ne kasdien

Dažnai ant elektrinio paspirtuko atsistojanti vilnietė Paulina Buzinaitė teigia, kad iki darbo paspirtuku važiuoti jai būtų toli, tačiau jį naudoja laisvalaikiui. „Jį naudoju ne transportui kažkur nuvykti, o grynai pramogai, laisvalaikiui. Gyvenime man laisvalaikis užima tikrai didelę dalį. Kadangi mėgstu savo laisvalaikį leisti kuo įvairiau ir pažinti, aplankyti kuo daugiau įvairių vietovių, tai paspirtukas man lyg atgaiva kojoms“, – teigia mergina.

Dalijimosi paspirtukų fiksuotas mokestis – 0,5 Eur, o kiekviena minutė kainuoja dar po 0,10 Eur. Taigi, valandos pasivažinėjimas viso kainuoja 6,5 Eur.

Vilnietės manymu, nuomos kaina yra ganėtinai maža lyginant su paspirtuko pirkimo kaina, jei jis nėra naudojamas kasdien. „Jei žmogus paspirtuką naudoja kaip transporto priemonę kiekvieną dieną, tada labiau apsimoka jį įsigyti. O jei tai tik laisvo laiko praleidimui, tai 6,5 euro nėra didelė kaina valandai laiko“, – mano vilnietė.

Pinigai
© Shutterstock
Pinigai


Vis dėlto, dar pavasario pradžioje pasirodžiusios žinios apie būsimą paspirtukų dalijimosi paslaugą kai kuriems vilniečiams kėlė ir susirūpinimą dėl eismo dalyvių saugumo. Įprastai pėsčiųjų ar dviračių takais važiuojantieji su elektriniais paspirtukais išvysto didelį greitį ir yra negirdimi, todėl susirūpinta, ar augantis elektrinius paspirtukus besirenkančiųjų skaičius nekels pavojaus keliuose.

Šias reakcijas dažnai pastebi ir Paulina. Pavyzdžiui, internautai mėgsta pasijuokti, kad važiuojantys su elektriniais paspirtukais gali greitai „pamesti dantis“.

„Jeigu nemoki važiuoti – nevažiuok. Pirmiausia pasirūpinkite savo saugumu: jei pirmą kartą ketinate važiuoti elektriniu paspirtuku ir bijote, įsigykite apsaugas ar net šalmą. O kad kelionė tikrai būtų saugi, reikia nepamiršti, kad esate eismo dalyvis. Važiuojant važiuojama kelio dalimi, reikia laikytis arčiau šaligatvio, nepamiršti visada būti budriam, nes elektrinis paspirtukas, kaip ir dviratis, turi savo taisykles. Važiuojant šaligatviu, reikia nepamiršti pėsčiųjų. Ne visi jus važiuojant gali pastebėti ar išgirsti, esant reikalui visada pristabdykite ir nevenkite naudotis garso signalu“, – pataria ji.

Elektrinis paspirtukas
© DELFI / Domantas Pipas
Elektrinis paspirtukas


Vilnietis Valdas taip pat mano, kad dalijimosi paspirtukai labiau skirti pavieniams atvejams, o ne kasdieniniam naudojimui. Jei paspirtuko reikia kasdien, vyras mano, kad geriau turėti savo. Tačiau šios transporto priemonės nauda jis neabejoja.

„Kada reikia nusigauti iš vieno miesto centro galo iki kito piko metu – paėmei, nuvažiavai ir pamiršai. Bet jeigu kaip alternatyva kiekvienai dienai – daug labiau apsimoka nusipirkt savąjį. Per 77 valandas – 500 eurų vertės paspirtukas. Turėsit jį visur, važiuosit kur jums reikia ir kada norit“, – skaičiuoja vilnietis.

O štai kitas vilnietis Justinas teigė jau išbandęs naujovę ir liko ja patenkintas. Jis sako, kad paspirtuku važiuoja jau ne pirmą kartą, bet nuomos paslaugą išbandė tik šią savaitę.

„Man labai patiko. Pasivažinėjau be jokių įsipareigojimų: pasinaudoji paspirtuku ir nereikia juo daugiau rūpintis. Labai patogu. Aš apskritai labai vertinu tokį transportą. Galvoju netgi savo įsigyti. Galbūt tada rečiau su automobiliu važinėčiau", - kalbėjo Justinas.

Galioja tokie pat reikalavimai kaip ir dviračių vairuotojams

Kad kelionė elektriniu paspirtuku būtų saugi, svarbu žinoti pagrindines taisykles. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymu, transporto priemonė, kuri turi ne mažiau kaip du ratus ir vidaus degimo variklį ar elektros variklį, kurių didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW, ir kurios didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/val., priskiriama motoriniam dviračiui.

Tokios transporto priemonės vairuotojas turi laikytis tokių pat reikalavimų, kaip ir dviračių vairuotojai.

Dviračiai
© DELFI / Andrius Ufartas
Dviračiai


Kaip rašoma Lietuvos kelių policijos tarnybos DELFI atsiųstame pranešime, elektriniais paspirtukais galima važiuoti pėsčiųjų ir dviračių takais arba dviračių juostomis, kur jų nėra – tam tinkamu kelkraščiu.

Kai kelyje nėra dviračių tako, pėsčiųjų ir dviračių tako arba dešinėje kelio pusėje nėra dviračių juostos, kelkraščio, taip pat tais atvejais, kai jais važiuoti negalima (duobėti ir panašiai), leidžiama važiuoti šaligatviu arba viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto, išskyrus Kelių eismo taisyklių 106 punkte nurodytus atvejus, taip pat kai reikia apvažiuoti kliūtį, važiuoti tiesiai, kai iš pirmosios eismo juostos leidžiama sukti tik į dešinę.

Važiuodamas kelkraščiu, pėsčiųjų ir dviračių taku, šaligatviu, elektrinio paspirtuko vairuotojas privalo duoti kelią pėstiesiems, neturi jiems trukdyti, kelti pavojaus.

Važiuojant tokia transporto priemone nepilnamečiams (iki 18 metų) privalomas saugos šalmas.

Neatsargumas kelyje gali užtraukti baudą iki 230 eurų

Lietuvos kelių policijos tarnyba pabrėžia kad, įvykus eismo įvykiui, kuriame dalyvautų elektrinio paspirtuko vairuotojas, kiekvienu atveju yra atliekamas tyrimas ir tik tada priimamas sprendimas dėl jo kaltininko. Skirtingais atvejais, būtų skiriama atsakomybė pagal administracinių nusižengimų kodekso 428 str. 3, 4, 5 dalis.

Eismo įvykio kaltininkui sugadinus ar apgadinus transporto priemones, krovinius, kelius ir kitus įrenginius arba kitą turtą, užtraukiama bauda nuo 40 iki 60 eurų.

Eismo įvykio kaltininko padarytas pažeidimas, dėl kurio buvo nežymiai sutrikdyta kitų asmenų sveikata, užtraukia baudą nuo 90 iki 140 eurų.

Jei anksčiau minėti pažeidimai padaromi esant neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų arba vengiant pasitikrinti dėl neblaivumo ar apsvaigimo, užtraukia baudą nuo 170 iki 230 eurų.

Lietuvos kelių policijos tarnybos specialistai taip pat primena, kad asmenys, važiuojantys elektriniais paspirtukais, kaip ir visi viešajame eisme dalyvaujantieji, privalo būti atidūs, saugoti save, gerbti kitus eismo dalyvius. Taip pat svarbus sąmoningumas ir supratimas, kad esi ne vienas kelyje.

2014-2020 m. finansiniu laikotarpiu šalies transporto sektoriuje numatoma investuoti apie 1.47 mlrd. eurų Europos Sąjungos fondų lėšų. Daugiau kaip 88 mln. eurų skirta darnaus judumo projektams investuoti. Šios investicijos padės šalyje skatinti darnų įvairių rūšių judumą ir plėtoti aplinkai draugišką transportą, siekiant sumažinti anglies dioksido išmetimus.


Kvėpuojantis miestas
13