Atėjus šiltajam metų laikui miestuose galima išvysti vis daugiau važiuojančių dviračiais, paspirtukais, ar kitu alternatyviu transportu. Šiais metais darnaus judumo planus parengę miestų savivaldybių atstovai tikisi, kad ilgainiui lietuviai automobilių atsisakys ne tik vasarą, bet ir šaltuoju metų laiku, mat būtent dėl šio tikslo miestai ryžosi pokyčiams.

Nors galima pamanyti, kad žmonių skatinimas judėti darniai yra svarbiausias sostinėje ir Kaune, kur fiksuojamos didžiausios transporto spūstys, specialistai teigė, kad tai svarbu visiems miestams ir bendrai šalies gerovei.

Darnaus judumo forume buvo išskirti keli miestai, kurie šiems planams skyrė didelį dėmesį. Klaipėdos miesto savivaldybė buvo išskirta dėl to, kad jos atstovų sudarytas planas yra ambicingiausias, o Panevėžys buvo apibūdintas, kaip aktyviausias miestas darnaus judumo iniciatyvose.

Skatins judėti kitaip

Klaipėdos miesto savivaldybės atstovai akcentavo, kad pokyčių bus nemažai, o kai kurie jų – gana drastiški. Mieste bus ne tik plėtojami dviračių ir pėsčiųjų takai, tačiau ir pritaikomos naujos viešojo transporto priemonės – troleibusai bei tramvajus. Be to, Klaipėdos miesto vicemeras teigė, kad bus siekiama, jog ateityje Klaipėdos senamiestis taptų zona be motorinių transporto priemonių.

„Norime, kad žmonės savo automobilius keistų į kitas alternatyvias transporto priemones, todėl užsibrėžėme tikslą, kad miesto centre nebeliktų taršaus transporto“, – sakė Klaipėdos vicemeras Arūnas Barbšys.

Patys klaipėdiečiai taip pat džiaugiasi, kad bus gerinamas ne tik susisiekimas viešuoju transportu, bet ir daugiau galimybių keliauti dviračiais ar pėsčiomis.

Vienas iš Lietuvos didmiesčių turi ambicingus planus: tramavajus ir senamiestis be automobilių
© DELFI / Kiril Čachovskij

Plės dviračių ir pėsčiųjų takus

Itin aktyviai iniciatyvoje dalyvavę Panevėžio miesto atstovai aiškino, jog itin svarbu, kad žmonės turėtų daugiau būdų kaip keliauti nei tik nuosavu automobiliu. Panevėžio meras Rytis Mykolas Račkauskas teigė, jog itin svarbu, kad visas miesto judumas taptų racionalesnis, todėl vienas pagrindinių uždavinių – skatinti pėsčiųjų ir dviratininkų judėjimą.

„Panevėžys apskritai yra sutvertas dviračiams, nes tai bene kompaktiškiausias didmiestis Lietuvoje. Jau dabar pėsčiomis ar dviračiu žmonės gali judėti greičiau nei važiuodami automobiliu, todėl toliau vystyti šį planą yra labai svarbu“, – aiškino R. M. Račkauskas.

Tokiems darnaus judumo planams panevėžiečiai taip pat pritarė, mat, anot jų, dabar miestas dar nėra tinkamai paruoštas dviračių eismui ar kelionėms pėsčiomis, todėl naujų dviračių ir pėsčiųjų takų miestui reikia, nes tai galėtų paskatinti gyventojus keliauti alternatyviu transportu.

„Panevėžyje automobilių srautas nėra itin didelis, bet piko valandomis vis vien susidaro spūstys. Pėsčiųjų ir dviračių takų įrengimas galėtų paskatinti žmones išlipti iš automobilių ir naudotis kitomis susisiekimo priemonėmis, juk galima sakyti, kad Panevėžy viskas pasiekiama ranka“, – sakė panevėžiečiai.

Vienas iš Lietuvos didmiesčių turi ambicingus planus: tramavajus ir senamiestis be automobilių
© DELFI / Karolina Pansevič

Skirtingi bet panašūs

Susisiekimo ministerijos kelių ir oro transporto politikos grupės vyriausiasis specialistas Jonas Damidavičius teigė, jog abiejų šių miestų planai yra gana platūs, o užsibrėžtų tikslų įgyvendinimas numatytas iki 2030 m.

Specialistas taip pat aiškino, jog viena iš didžiausių ir reikšmingiausių priemonių Klaipėdoje yra naujos ekologiškos viešojo transporto rūšies įrengimas. Taip pat čia, kaip ir Panevėžyje, itin svarbūs ne tik takai dviratininkams ir pėstiesiems, bet ir autobusų stotelių atnaujinimas bei pritaikymas specialiųjų poreikių turintiems žmonėms.

Tiesa, Panevėžio ir Klaipėdos darnaus judumo planai panašūs ir tuo, kad atitinkamose vietose planuojami įgyvendinti eismo ribojimai, tačiau specialistas išskyrė ir kelis kitus tikslus.

„Abiejų miestų planai orientuoti į alternatyvių kelionių stiprinimą lyginant su privačiu automobiliu. Tiek Panevėžys, tiek Klaipėda didelį dėmesį skyrė visuomenės įtraukimui į plano rengimo procesą, taip stengiantis, kad darnaus judumo planas būtų palaikomas visuomenės ir žmonės patys norėtų judėti darniai. Visuomenės įtraukimas vis dar nėra įprasta praktika rengiant įvairius projektus, todėl tai yra tikrai labai geras pavyzdys kaip užsakovai norėdami parengti kokybišką ir gyventojų lūkesčius atitinkantį planą turi skirti didelį dėmesį visuomenės pastaboms ir pasiūlymams“, – aiškino J. Damidavičius.

Anot specialisto, darnus judumas yra naujas požiūris į susisiekimą mieste, didelį dėmesį skiriant bevariklio transporto infrastruktūros plėtrai, ekologiško transporto skatinimui ir pan. Darnus judumas svarbus miestams norint mažinti eismo spūstis, mažinti aplinkos taršą, skatinti fizinį žmonių aktyvumą ir suteikti galimybes gyventojams rinktis alternatyvius kelionių būdus.

2014-2020 m. finansiniu laikotarpiu šalies transporto sektoriuje numatoma investuoti apie 1.47 mlrd. eurų Europos Sąjungos fondų lėšų. Daugiau kaip 88 mln. eurų skirta darnaus judumo projektams investuoti. Šios investicijos padės šalyje skatinti darnų įvairių rūšių judumą ir plėtoti aplinkai draugišką transportą, siekiant sumažinti anglies dioksido išmetimus.


www.DELFI.lt
16