Didėjant automobilių skaičiui miestuose, jų savivaldybės imasi įvairiausių veiksmų, kad miestų gatvės taptų pralaidesnės, o spūstys sumažėtų. Visgi pastebima, kad ypač didžiuosiuose miestuose automobilių srautai auga per daug greitai, todėl norint išspręsti spūsčių keliamas problemas priemonių turi imtis ne tik miestų savivaldybės, bet ir patys eismą keikiantys vairuotojai.

2018 m. gegužės 1 dienos duomenimis, Lietuvoje įregistruota 1,81 mln., o 2017 metais tūkstančiui šalies gyventojų teko 481 automobilis. Specialistai pastebi, kad bene didžiausia eismo problema yra tai, kad dauguma lietuvių kasdien keliauja vieni, o tai reiškia, kad dažnai ir kiekvienas šeimos narys turi po atskirą automobilį.

Spūsčių priežastis – vairuotojų įpročiai

Vilniaus Gedimino Technikos universiteto Architektūros fakulteto Urbanistikos katedros profesorė Marija Burinskienė teigė, kad situacija keliuose pasikeistų jei vairuotojai patys pakeistų savo įpročius. Mat, anot profesorės, dauguma gyventojų nėra linkę automobilio palikti kiek toliau nuo darbovietės ar vienu automobiliu dalintis su kitais šeimos nariais, o tai ir lemia dabartinę situaciją šalies keliuose.

„Žmonės pripratę keliauti nuo durų iki durų, o ne palikti automobilį kur nors toliau ir pasinaudoti kitais keliavimo būdais, ar keliauti dviese. Dabar vidutinis vieno automobilio užpildymas yra 1,35 keleivio“, – sakė M. Burinskienė.

Specialistė pastebėjo, jog nereiktų bijoti likti be nuosavo automobilio, mat pastaruoju metu itin plečiamos tokios paslaugos, kaip dalinimasis automobiliu (ang. – Carsharing), ar automobilio užpildymas (ang. – Carpooling), kuriomis siekiama, kad vienu automobiliu naudotųsi daugiau nei vienas vairuotojas.

Tiesa, nemaža dalis vairuotojų savo pasirinkimą keliauti po vieną aiškina, kaip vienintelę galimybę ne tik nepavėluoti į darbą, bet ir laiku vaikus nuvežti į mokyklą. Tačiau čia M. Burinskienė taip pat nemato problemos, kodėl vairuotojai negali pasinaudoti keliavimo alternatyvomis.

„Grūstys susidaro ypač tada, kai vežami vaikai į mokyklą, tačiau galima rasti kitų būdų, kaip moksleiviai galėtų pasiekti mokyklą : pėsčiomis, dviračiu, viešuoju transportu ar paspirtukais“, – aiškino profesorė.

Sukritikavo vairuotojus: keikiate spūstis, tačiau patys nenorite pajudinti nė piršto
© DELFI / Domantas Pipas

Urbanistė teigė, jog itin svarbu ne tik tai, ką miestai daro, kad situacija keliuose pagerėtų, bet ir tai, ką patys vairuotojai galėtų padaryti vardan šio tikslo.

„Jeigu sugebėtume pakeisti savo kasdieninio keliavimo įpročius, automobilių srautai sumažėtų“, – konstatavo M. Burinskienė.

Skatina kooperuotis

Tiesa, kad vairuotojai ne tik apie tai susimąstytų, bet ir imtųsi realių veiksmų – vykdomos įvairios akcijos, kuriomis gyventojai skatinami važiuoti kartu su šeimos nariais, draugais, kaimynais ar kolegomis. Viena tokių akcijų – Susisiekimo ministerijos inicijuotas projektas „Važiuoji vienas? Pavežk kaimyną“. Tokia akcija jau antrus metus rengiama minint kaimynų dieną, gegužės 24 d., tačiau atstovai tikisi, kad ji vairuotojams bus ne tik vienadienė pramoga, tačiau ir paskatins tokios iniciatyvos imtis ir ateityje.

„Ši diena – tai puiki proga ne tik geriau susipažinti, pabendrauti su savo kaimynu, bet ir pakviesti jį į darbą keliauti kartu. Pernai prie akcijos prisijungė didžiųjų miestų savivaldybės ir bendruomenės, kurioms itin aktualios transporto spūsčių ir aplinkos taršos problemos. Šiemet prie akcijos taip pat kviečiamos prisijungti didžiųjų miestų savivaldybės, valstybės institucijos ir bendruomenės miestuose ir kiekvienas jų gyventojas“, – akcijos idėją aiškino Susisiekimo ministerijos atstovė Edita Banienė.

Pašnekovė pastebėjo, kad vidutinis vilnietis transporto spūstyse praleidžia net 136 valandas per metus ir tik kas penktame automobilyje važiuoja daugiau negu vienas keleivis. E. Banienė aiškino, kad jei atsirastų daugiau vairuotojų, sutinkančių pavėžėti savo kaimyną, draugą ar bendradarbį, spūstys ir oro tarša gerokai sumažėtų.

„Reikia, kad žmonės suprastų, jog į darbą keliaudami su kaimynu ar pavėžėdami jų vaikus galime ne tik vieni kitiems padėti, bet tuo pačiu saugotume gamtą, rūpintumėmės miesto oro kokybe ir kartu mažintume spūstis“, – sakė E. Banienė.

2014-2020 m. finansiniu laikotarpiu šalies transporto sektoriuje numatoma investuoti apie 1.47 mlrd. eurų Europos Sąjungos fondų lėšų. Daugiau kaip 88 mln. eurų skirta darnaus judumo projektams investuoti. Šios investicijos padės šalyje skatinti darnų įvairių rūšių judumą ir plėtoti aplinkai draugišką transportą, siekiant sumažinti anglies dioksido išmetimus.


www.DELFI.lt
39