Šiuo metu Lietuvos keliais važinėja apie tūkstantis elektromobilių. Gerokai didesnė tokių transporto priemonių kaina ir įprotis prie tradicinių automobilių vis dar neleidžia Lietuvai priartėti prie Norvegijos, kurioje naujai perkamų automobilių net 65 proc. yra elektromobiliai. Nepaisant to, Lietuva aktyviai ruošiasi įrengti elektromobiliams reikiamą infrastruktūrą, kad gyventojai prieš įsigydami naują automobilį pagalvotų apie ekologiškai švaresnę transporto priemonę.

Susisiekimo ministerijos Plėtros ir tarptautinių ryšių departamento, Plėtros ir inovacijų skyriaus vedėjas Vytautas Palevičius skaičiavo, kad greitai Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose atsiras 28 elektromobilių krovos vietos. Kadangi projektas vėluoja, dar trūksta 9 vietų. Taip pat Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) yra parengusi projektą, kuris leis miestuose atsirasti dar 57 krovos stotelėms.

Penkerius metus nemokamas krovimas

„Turime parengę strategijos programą iki 2020 m. ir joje numatyta, kad turi atsirasti 28 didelės galios stotelės ir ne mažiau kaip 100 vietų miestuose“, – apie numatytus tikslus kalbėjo pašnekovas.

Tačiau Susisiekimo ministerijos atstovo teigimu, jau ir dabar gyventojai gali pakankamai patogiai judėti su elektromobiliais. Pasak V. Palevičiaus, jis su bendradarbiais jau bandė elektromobiliu iš Vilniaus vykti iki Klaipėdos ir, pasak jo, su jokiais nepatogumais ar trukdžiais nesusidurta.

„Kaip ir kitose Europos Sąjungos šalyse, mes taip pat esame numatę didelės galios elektromobilių krovos vietas kas 50 km“, – teigė ministerijos atstovas.

Vytautas Palevičius
© Asmeninio archyvo nuotr.
Vytautas Palevičius

Prie elektromobilių skatinimo šalyje Susisiekimo ministerija prisideda būtent kuriant infrastruktūrą. Be to, numatytas penkerių metų periodas, nuo tos akimirkos, kai pradeda veikti krovos stotelė, leidžiantis transporto priemonę pakrauti nemokamai.

„Be to, Seimo narių grupė siūlo mažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) elektromobiliams“, – pridėjo jis.

Planuojate pirkti automobilį? Ar išdrįstumėte sėsti prie elektromobilio vairo?
© Bendrovės archyvas

Šiuo metu tokiems automobiliams taikomas įprastinis 21 proc. PVM. Priėmus įstatymo pataisas iš dalies ekologiškiems automobiliams (hibridiniams) būtų taikomas 9 proc. PVM, o elektromobiliams – 5 proc.

Komentuodamas Lietuvos padėtį dėl elektromobilių ir jiems skirtos infrastruktūros palyginus su kitomis Europos šalimis, V. Palevičius pirmiausiai paminėjo Norvegiją, kuri labai stipriai pirmauja visame Europos kontekste.

„Jei lygintume su kaimyninėmis šalimis, tai situacija pas mus su krovos stotelėmis yra geresnė už Lenkijos“, – pastebėjo pašnekovas.

Šiuo metu Susisiekimo ministerijos yra sudaromos dvi naujos darbo grupės, kurios svarstys, kokiu keliu eiti toliau ir kaip tęsti elektromobiliams skirtos infrastruktūros plėtrą.

Pagrindinė kliūtis – kaina

Lietuvos elektromobilių asociacijos vadovas Laurynas Jokužis teigė, kad jei visi ministerijos ir savivaldybių planai dėl elektromobilių krovos vietų bus įgyvendinti ir nevėluos, Lietuvoje infrastruktūra bus pakankamai gera. Vis dėlto kol kas, skaičiuoja pašnekovas, Lietuvoje kas mėnesį įsigyjama vos iki 10 naujų elektromobilių.

„Manau, kad šiuo metu pagrindinis stabdis pirkti elektromobilius yra kaina, tikrai ne įkrovimas. Tačiau jei kalbame apie elektromobilio pirkimą, taip, jei perkame prabangų, jis kainuos daugiau nei vidaus degimu varomas automobilis. Bet kalbant apie paprastą automobilį, tai jis kainuoja 26 tūkst. eurų, o paprastą galima iki 20 tūks. eurų nupirkti. Tai kainos skirtumas tikrai nesiskiria kartais“, – pastebėjo pašnekovas.

Vilniuje – pirma saulės energijos įkrovimo stotelė elektromobiliams
© Bendrovės archyvas

Tačiau galbūt gyventojai būtų labiau motyvuoti įsigyti elektromobilį, jei jis greičiau atsipirktų. Todėl, pašnekovo nuomone, geriausiai visuomenę įsigyti elektromobilius paskatintų PVM lengvata.

„Mūsų skaičiavimai rodo, kad lengvata suteiktų apie 5 tūkst. eurų kompensaciją, taip vartotojui per 3-4 metus tas automobilis atsipirktų. Kol automobilis neapsimokės, pirkėjas jo nepirks“, – konstatavo L. Jokužis.

Dar viena iš priemonių, kurias galėtų naudoti valstybė, pasak pašnekovo, yra didesnę taršą keliančių automobilių didesnis apmokestinimas.

Pasiteiravus, kiek Lietuvai reikės metų, kol pasieksime Norvegijos lygį, kur 65 proc. naujai įsigyjamų automobilių yra varomi elektra, L. Jokužis teigė, kad nieko nedarant gali tekti laukti daugiau nei dešimtmetį.

„Viskas priklauso nuo politinės valios. Tikrai turi būti tam tikros mokestinės lengvatos ir ribojimai taršiems automobiliams. Pirma, ką reikėtų daryti, tai automobilius, kurie net iš šono pažiūrėjus, nepraeitų techninės apžiūros, bausti ir neleisti jų eksploatuoti“, – kalbėjo jis.

Pasak Lietuvos elektromobilių asociacijos vadovo, elektromobilių tikslas nėra išgelbėti planetą, tačiau jie gali prisidėti prie pastangų išvalyti miestus.

Sostinė kaip reikiant atraitojusi rankoves

Šiuo metu Vilniuje jau veikia 70 elektromobilių krovos vietų: keturios – viešos ir jose leidžiama įkrauti elektromobilį neribotai ir nemokamai. Dvi savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ krovos vietos yra požeminėse aikštelėse Gedimino 9A ir Tilto g. Čia elektromobilio įkrovimas nemokamas, tačiau mokamas įvažiavimas į parkavimo vietą. Dar 54 elektromobilių įkrovimo vietos priklauso „Spark“ automobilių dalijimosi sistemai. Jose kraunami tik dalijimosi paslaugai priklausantys automobiliai. Dvi vietos priklauso „CityBee“ automobilių dalijimosi paslaugų bendrovei, o likusios 8 aštuonios – privačiose teritorijose.

Asociatyvi nuotr.
© Reuters/Scanpix
Asociatyvi nuotr.

Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento Eismo valdymo poskyrio vyr. Specialistas Kastytis Lubys teigė, kad Vilniaus miesto savivaldybės rengiamame darnaus judumo plane vienas iš uždavinių – mažinti įprastu kuru varomų individualių transporto priemonių naudojimą mieste. Taip tikimasi sumažinti triukšmo ir taršos rodiklius.

„Elektromobiliai ir hibridinės transporto priemonės yra daug tylesnės už įprastas dyzeliu ar kitu kuru varomas transporto priemones. Prie labai mažų greičių, elektromobilio sukuriamas triukšmas gali būti mažesnis iki 15 dB, lyginant su įprastiniais automobiliais. Todėl triukšmo požiūriu elektromobiliai yra efektyvūs esant greičiui iki 30 km/val. (tokiose miesto teritorijose ir zonose, kur ribojamas greitis)“, – komentavo jis.

K. Lubys skaičiavo, kad kol kas mieste elektromobiliai sudaro vos 0,05 proc. visų automobilių, hibridiniai – 0,7 proc. Pasak jo, vienos elektromobilio įkrovimo stotelės įrengimas kainuoja nuo 5 iki 25 tūkst. eurų, priklausomai nuo pasirinktos krovos galios.

„Šiandieninė esama infrastruktūra tenkina elektromobilių naudotojų poreikius, tačiau Vilniaus miesto savivaldybėje numatyta elektromobilių įkrovimo prieigų įrengimo ir eksploatavimo vietų plėtra turėtų stipriai paskatinti aktyvesnį elektromobilių naudojimą“, – pridėjo jis.

Pasak savivaldybės atstovo, 2014-2020 m. ES struktūrinių fondų lėšomis Vilniaus mieste bus įrengtos 5 didelės galios (50 kW) elektromobilių įkrovimo stotelės. Kiekvienoje stotelėje bus galimybė krautis dviem automobiliams.

Elektromobilių įkrovimo stotelių žemėlapį galite rasti ČIA.

Planuojama, kad iki metų pabaigos stotelės bus įrengtos šalia Gariūnų turgavietės, Molėtų pl. ties Minsko pl. ir Liepkalnio g. sankryža, šalia Antakalnio transporto mazgo ir Pilaitėje.

Taip pat savivaldybė jau parengė konkursą, kuris buvo paskelbtas liepos mėnesį, 59 vidutinės galios (ne mažiau nei 22 kW) elektromobilių krovos vietoms įrengti privačių investuotojų lėšomis.

2014-2020 m. finansiniu laikotarpiu šalies transporto sektoriuje numatoma investuoti apie 1.47 mlrd. eurų Europos Sąjungos fondų lėšų. Daugiau kaip 88 mln. eurų skirta darnaus judumo projektams investuoti. Šios investicijos padės šalyje skatinti darnų įvairių rūšių judumą ir plėtoti aplinkai draugišką transportą, siekiant sumažinti anglies dioksido išmetimus.


www.DELFI.lt
42