Stebint taršių automobilių poveikį aplinkai ir sveikatai, Lietuvoje diegiamos įvairios priemonės, skatinančios pereiti prie ekologiškesnių transporto priemonių. Viena jų nuo balandžio 20 d. leidžia elektromobilių pirkėjams kreiptis dėl vienkartinės 4 tūkst. eurų išmokos, jei įsigyjama nauja transporto priemonė, 2 tūkst. eurų, jei perkamas naudotas, bet ne senesnis kaip 5 metų elektromobilis, o taip pat papildomos 1 tūkst. eurų priemokos, jei elektromobilio pirkėjas savo seną ir taršų automobilį atiduos utilizuoti. Apie tai, kaip vairuotojai skatinami atsisakyti taršių automobilių, kalbame su specialistais.

Elektromobilių vairuotojai pastebi gerėjančias sąlygas

Elektromobilių vairuotojus vienijančios feisbuko grupės narių paklausėme, kas lėmė jų sprendimą sėstis už elektromobilio vairo. Grupės narė Viktorija teigia, kad sprendimą priėmė pasitarusi su draugu ir apsvarsčiusi elektromobilio privalumus.

„Iš tiesų, sprendimas atėjo neplanuotai. Aplinkybės privertė ieškoti naujo automobilio. Važiuoja tyliai, puikiai. Minusas, kad mažai mieste tinkamų krovimo stotelių, tačiau didelis pranašumas, kad galima A juosta važiuoti, mieste stovėti nemokamai“, – aiškina Viktorija.

Tuo metu grupės narė Neringa teigia, kad abu jos automobiliai varomi elektra – vienas jų kraunamas darbe, kitą moteris kraunasi namuose. „Sprendimą rinktis elektromobilį lėmė du aspektai – tiek ekologija, tiek finansinė pusė. Daug sutaupome nepildami kuro, nemokėdami kelių mokesčių, nes dabar gyvename užsienyje ir dažniau keliaujame. Elektros sąskaita praktiškai nepakito, labai pigu krautis namie. Tai vieni pliusai, širdis džiaugiasi pravažiuojant pro degalinę“, – sako Neringa.

Elektromobilis
© Shutterstock
Elektromobilis


Ilgiau nei metus elektromobilį vairuojantis vilnietis Rytis teigia, jog toks sprendimas šiandien jam padeda sutaupyti ir laiko, ir pinigų.

„Jau kokius metus stebiu, kad sąlygos elektromobiliams tikrai gerėja, gali pasikrauti prie pat darbo, kita įkrovimo stotelė yra šalia namų, prie parduotuvės, kurioje apsiperku. Kažkiek ir laiko, ir pinigų susitaupo, kai elektromobiliams leidžiama judėti A juosta, nereikia mokėt už automobilio stovėjimą apmokestintose zonose, galų gale, už degalus. Matau privalumų, bet dažnas turbūt renkasi mašiną pagal kainą, tai elektromobilis nėra pigus malonumas. Bet jei tame problema, galima nemokėt visos sumos iškart, imti lizingu ar pirkti naudotą. Tada skaičiuoji, ar išloši iš to, tas patogumas atsiperka“, – svarsto vilnietis.

Tuo metu Egidijus teigia dar tik svarstantis apie elektra varomą automobilį, ypač dabar, kai mato tam palankesnes sąlygas.

„Dar vis vairuoju tą vadinamą seną „geldą“, kurią laikas mest. Su šeima taupom pinigus tam kurį laiką, norėjosi išlaukt progos ir pereit prie tikrai gero automobilio. Kompensacijos už seną automobilį ir kelių tūkstančių išmokos perkant elektromobilį galbūt ir yra ženklas. Pirkt naują automobilį man asmeniškai atrodo per brangu, turbūt ieškosime panaudoto. Tik galėtų jie prieinamesni būti. Turbūt visi rinktųsi, kas geriau aplinkai, jei išgalėtų“, – pastebi Egidijus.

Sostinės gatvėmis važiuoja daugiau nei pusė šalyje registruotų elektromobilių

Iki 2020 metų elektromobilių skaičius mūsų šalyje augo vidutiniškai po 25–30 automobilių per mėnesį. Didesnę dalį šalyje registruojamų elektromobilių sudaro naudoti elektromobiliai, o daugiau nei pusė šalyje registruotų elektromobilių yra registruoti Vilniaus mieste.

Kaip pastebi Vilniaus miesto savivaldybės Eismo valdymo poskyrio vyr. specialistas Kastytis Lubys, gerėjančios sąlygos elektromobilių vairuotojams lemia jų skaičiaus Vilniaus mieste augimą. 2019 m. sausio 1 d. Vilniuje buvo registruota 512 elektromobilių iš 983 registruotų Lietuvoje, o 2020 m. sausio 1 d. – 717 grynųjų elektromobilių iš 1434 registruotų Lietuvoje.

Eismas Vilniuje
© DELFI / Domantas Pipas
Eismas Vilniuje


Tikimasi, kad ilgainiui šie skaičiai turėtų dar labiau išaugti – todėl Vilniaus miesto savivaldybėje gerinamos sąlygos elektromobiliams, taip skatinant vairuotojus rinktis ekologiškesnį transportą.

„Vilniaus mieste grynųjų elektromobilių vairuotojams suteikta teisė nemokamai parkuotis visose Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje esančiose mokamose parkavimo vietose ir leidžiama važiuoti specialiu elektromobilio ženkliuku pažymėtose viešojo transporto juostose. Viešojo transporto „A“ juostomis, pažymėtomis elektromobilių ženklu, leidžiama važiuoti ir įkraunamiems hibridiniams automobiliams, kurių registracijos numerio pirmoji raidė yra „E“, – teigia K. Lubys.

Pernai Vilniaus miesto savivaldybės kartu su UAB „Ignitis“ įrengė 59 didelės galios elektromobilių įkrovimo stoteles, kurių daugumoje per 30 minučių galima pasikrauti elektra varomą automobilį.

Iki šių metų pabaigos Europos Sąjungos fondų lėšomis sostinėje prie magistralinių kelių numatoma įrengti 5 viešąsias didelės galios elektromobilių įkrovimo stoteles – tai leis greitai įkrauti elektromobilius įvažiuojant ar išvažiuojant iš miesto. Be to, penkerius metus nuo šių stotelių įrengimo elektromobilius jose bus galima įkrauti nemokamai.

Miestai plečia elektromobilių įkrovimo prieigų tinklą

Augant Lietuvos ekonomikai, tam tikra dalimi augo ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimai bei oro tarša transporto sektoriuje. Kaip pastebi Susisiekimo ministerijos Plėtros ir logistikos skyriaus patarėja Aistė Gasiūnienė, transporto sektoriuje didžiausias teršėjas yra lengvasis transportas (57 proc.). Siekiant ES nustatytų tikslų emisijų mažinimui, kaip viena iš priemonių Nacionaliniame energetikos ir klimato srities (NEKS) veiksmų plane numatyta elektromobilumo plėtra vykdoma ir Lietuvoje.

Automobilių tarša
© Shutterstock
Automobilių tarša


Panaudojant ES investicijas, 2014–2019 metais prie automagistralių Vilnius–Klaipėda, Vilnius–Panevėžys ir kitų valstybinės reikšmės kelių įrengtos 25 viešosios didelės galios elektromobilių įkrovimo stotelės.

Daugelis Lietuvos savivaldybių elektromobilių įkrovimo prieigas yra numačiusios savo parengtuose ar rengiamuose darnaus judumo mieste planuose. 17 Lietuvos savivaldybių pasinaudojo ES investicijų galimybe iki 2020 m. pabaigos įrengti elektromobilių įkrovimo prieigas – iš viso planuojama įrengti 56 elektromobilių įkrovimo stoteles, paprastai turinčias po dvi įkrovimo prieigas. Šiam tikslui skirta 2,1 mln. eurų Europos regioninės plėtros fondo lėšų.

Susisiekimo ministerija atkreipia dėmesį, kad visose ES lėšomis įrengtose elektromobilių įkrovimo prieigose penkerius metus nuo jų įrengimo elektromobilius galima įkrauti nemokamai.

„Iki šiol galiojo dvi pagrindinės skatinimo priemonės rinktis elektromobilį: galimybė naudotis specialiai pažymėtomis maršrutinio transporto eismo juostomis Vilniuje bei parkavimo ir įvažiavimo rinkliavų lengvatos Lietuvos miestuose. Elektromobilių lengvesnei identifikacijai jiems taip pat suteikiami valstybinio registracijos numerio ženklai, kurį sudaro dviejų raidžių ir keturių skaitmenų derinys, kurio pirmoji turi būti „E“ raidė. Tačiau dvi dažniausiai įvardijamos priežastys, ribojančios spartesnę elektromobilumo plėtrą, yra nepakankama įkrovimo infrastruktūra ir elektromobilio kaina, lyginant su vidaus degimo varikliu varomu automobiliu“, – aiškina A. Gasiūnienė.

Elektromobilių naudojimas
© DELFI
Elektromobilių naudojimas


Anot jos, atsižvelgiant į priežastis, ribojančias elektromobilių rinkimąsi, NEKS plane greitesnei elektromobilumo plėtrai užtikrinti buvo pasiūlytos priemonės – elektromobilių įsigijimo subsidijavimas ir įkrovimo infrastruktūros įsigijimo ir įrengimo kompensavimas.

„Pirmoji priemonė, elektromobilio įsigijimo subsidijavimas fiziniams asmenims, jau startavo. Mano žiniomis, netrukus Aplinkos ministerijos iniciatyva startuos ir antroji priemonė, kurios pagalba juridiniai asmenys subsidijų pagalba galės įsigyti elektromobilius ir reikalingą įkrovimo infrastruktūrą, o taip pat Susiekimo ministerijos iniciatyva organizuojama priemonė dėl viešojo keleivinio transporto priemonių atnaujinimo elektra varomomis transporto priemonėmis. Šiomis priemonėmis tikimasi paskatinti gyventojus ir privatų sektorių rinktis švaresnes transporto priemones bei siekti nustatytų šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo tikslų“, – teigia A. Gasiūnienė.


www.DELFI.lt
60