Skaičiuojama, kad spūstyse vilnietis praleidžia net 136 valandas per metus. Tam, kad spūsčių keliuose būtų mažiau, gegužės 24 d. visi Lietuvos gyventojai kviečiami dalyvauti akcijoje „Važiuoji vienas? Pavežk kaimyną“. Apie tai, kokie pokyčiai padėtų sumažinti spūstis keliuose, tiesioginės transliacijos metu kalbėjome su Susisiekimo ministerijos darnaus judumo ekspertu Jonu Damidavičiumi, Tarandės bendruomenės atstove Paulina Jurgulyte bei „Susisiekimo paslaugų“ projektų vadovu Antonu Nikitinu.

Pagrindinė problema – dauguma kelionėms renkasi automobilį

A. Nikitinas teigia, kad vienos priežasties, kodėl šiandien Vilniuje turime daug laiko kainuojančias spūstis, nėra. Anot jo, tai ne tik Vilniaus problema – didesniuose miestuose galima pastebėti dar didesnes spūstis, kuriose sugaištama kur kas daugiau laiko.

„Pagrindinė priežastis, matyt, ta, kad didesnė dalis žmonių kelionėms renkasi automobilį ir jie patys tampa spūsčių dalimi. Miestas, kai buvo statomas, nebuvo pritaikomas tokiam automobilių skaičiui.

Daugybė Europos miestų jau keletą dešimtmečių supranta, kad niekada ir nepritaikysime miestų taip, kad visi automobiliai greitai ir patogiai pravažiuotų. Kiek beplatintum gatves, automobilių vis tiek atsiras vis daugiau ir problema tiktai gilės. Tai tos problemos yra labai įvairios, bet aišku, kad žmonės daugiausia renkasi automobilius“, – aiškina A. Nikitinas.

Anton Nikitin
© DELFI / Andrius Ufartas
Anton Nikitin

Spūstis sumažintų kartu planuojamos kelionės

J. Damidavičius prideda, kad spūsčių problema priklauso ir nuo mūsų pačių pasirinkimo. Pavyzdžiui, net ir trumpoms kelionėms iki parduotuvės renkamės automobilį, nors tuos kelis šimtus metrų nesunkiai galėtume įveikti ir pėsčiomis.

„Tas pasirinkimas, mūsų įprotis keliauti vien automobiliu, spūstis ir sukelia. Tai vienas iš pirmųjų dalykų, ką mes turėtume pripažinti ir patys daryti mažinant spūstis – rinktis alternatyvias keliones ir stengtis išvengti kelionių automobiliu“, – teigia J. Damidavičius.

Anot jo, akcija „Važiuoji vienas? Pavežk kaimyną“ kviečia atrasti ryšį su savo bendruomene ir keliones planuoti kartu.

„Dabar dažniausiai girdime problemas, kad aš važiuoju automobiliu, nes man reikia nuvežti žmoną, vyrą į darbą, man reikia nuvežti vaikus į mokyklą. Svarbu žinoti, kad galbūt už dviejų namų gyvena tavo kaimynas, kuris į tą pačią mokyklą veža vaikus. Taip galima susikooperuoti – vienas vieną dieną veža, kitas kitą, ir taip mažėtų spūstys. Idėja – pavežti vieniems kitus ir gerinti miesto susisiekimo sistemas per tą bendruomeniškumą, kalbėjimąsi ir žinojimą, kas vyksta aplinkui“, – teigia J. Damidavičius.

Jonas Damidavičius
© DELFI / Andrius Ufartas
Jonas Damidavičius

Akcija – proga pamėginti važiuoti drauge

Tuo metu P. Jurgulytė prideda, kad ši akcija galėtų veikti ne vieną dieną, o kasdien.

„Ši diena yra puiki proga pasibandyti, kaip tai veikia, ir tuomet tęsti tai visą laiką. Kai ėjau į mokyklą, mes tardavomės su kaimynais. Mano tėvai veždavo mus vieną savaitę, o kaimynų mergaitės tėvai – kitą savaitę. Mus veždavo į tą pačią mokyklą, todėl taip ir važiuodavom. Tais laikais dar nebuvo mūsų 52-o autobuso, kuris veždavo iki ten, kur reikėdavo, tai mums nebuvo kito būdo kaip išnaudoti šią galimybę. Jei važiuojam į tą pačią pusę, tai važiuojam drauge. Manyčiau, kad reikėtų šia diena pasinaudoti ir tęsti jos tradicijas kiekvieną dieną“, – teigia P. Jurgulytė.

Pašnekovė pastebi, kad Tarandės bendruomenėje tokia praktika yra įprasta. Anot jos, dauguma bendruomenės žmonių tariasi, kaip kartu vežti vaikus į mokyklą, ir net jei vyksta ne į tą pačią vietą, paveža vieni kitus iki vietos, iš kurios pasiekti kelionės tikslą būtų greičiau.

„Pas mus ganėtinai populiaru paimti pavėžėti žmones, jei matai, kad jie laukia stotelėse. Manyčiau, kad tai ganėtinai smagu, nes tai parodo tokį bendruomenės artimumą ir pasitikėjimą vieni kitais, kad žmonės jaučiasi saugūs šiame rajone“, – pastebi P. Jurgulytė.

Paulina Jurgulytė
© DELFI / Andrius Ufartas
Paulina Jurgulytė

Daugiau – transliacijos įraše.

Nuotraukos iš konferencijos:

2014-2020 m. finansiniu laikotarpiu šalies transporto sektoriuje numatoma investuoti apie 1.47 mlrd. eurų Europos Sąjungos fondų lėšų. Daugiau kaip 88 mln. eurų skirta darnaus judumo projektams investuoti. Šios investicijos padės šalyje skatinti darnų įvairių rūšių judumą ir plėtoti aplinkai draugišką transportą, siekiant sumažinti anglies dioksido išmetimus.


Kvėpuojantis miestas
45