Dvidešimt Lietuvos miestų jau parengė ir pristatė darnaus judumo planus, tačiau tarp jų yra ir keturi kurortai. Nors jau dabar kurortinių miestų savivaldybės skatina taršaus transporto mažinimą, pagal numatytus darnaus judumo planus laukia ir dar didesnės naujovės.

Neringos savivaldybės Verslo ir strateginės plėtros skyriaus vedėja Vilma Kavaliova pasakojo, kad visoje Kuršių nerijoje bus plečiamas elektromobilių įkrovos stotelių tinklas, taip pat bus vykdomas automobilių stovėjimo vietų infrastruktūros gerinimas, nemažai dėmesio savivaldybė planuoja skirti ir dviračių bei pėsčiųjų takams, kurie pagerintų susisiekimą ne tik mieste, bet ir judant link jūros.

Daugiau dėmesio pėstiesiems

Gerinant susisiekimą pėsčiomis, Neringoje taip pat numatytas ir miesto pritaikymo specialiųjų poreikių žmonėms planas. Savivaldybės atstovė pasakojo, jog mieste bus nužeminami bortai, įrengtos juostos regėjimo negalią turintiems žmonėms, taip pat bus įdiegti ir specialūs ženklai kitiems negalią turintiems žmonėms.

V. Kavaliova pasakojo, jog bus labiau skatinamas ir vidaus degimo variklių neturinčio transporto judėjimas, tačiau drastiškų veiksmų imtasi nebus. Atstovė pastebėjo, jog jau ir iki šiol buvo vykdoma rinkliava už įprastą variklį turinčio transporto įvažiavimą į Neringą, tačiau elektromobiliams buvo taikoma lengvata.

„Mes pasirinkome ne tokį drastišką variantą, tačiau ateityje tikrai norime skatinti miesto gyventojus ir svečius naudotis viešuoju transportu, taip pat važiuoti dviračiais ar elektriniais paspirtukais ir atsisakyti individualių automobilių“, – sakė V. Kavaliova.

Nida, Kuršių nerija
© Edvinas Urnikas
Nida, Kuršių nerija

Mažins transporto srautus

Palangos savivaldybės vicemeras Rimantas Antanas Mikalkėnas kalbėdamas apie darnų judumą įvardijo du tikslus. Vienas jų – sumažinti transporto kiekį centrinėje miesto dalyje, antras – paskatinti alternatyvų transportą. Savivaldybės atstovas aiškino, jog pakeitimai užtikrintų galimybę žmonėms sklandų judėjimą pėsčiomis, dviračiais ar elektriniu transportu.

„Prieš keletą metų išsisprendė pagrindinė miesto problema – buvo nutiestas aplinkkelis. Anksčiau pro miestą važiuodavo dideli vilkikai, tačiau tranzitinio transporto srautą pavyko nukreipti, kad jis judėtų aplinkiniu keliu. Dabar iškilo naujas uždavinys – transportą apskritai reikia mažinti“, – sakė R. A. Mikalkėnas.

Visgi tam, kad tiek gyventojai, tiek miesto svečiai galėtų pasinaudoti alternatyviomis transporto priemonėmis, svarbi ir dviračių bei pėsčiųjų takų infrastruktūra. Palangos vicemeras teigė, jog takų ir dabar yra gana nemažai, ypač šalia jūros ar vedančių jos link. Visgi savivaldybės atstovas pastebėjo, jog vasaros sezono viduryje dviračių takai būna perpildyti, todėl siekiant užtikrinti sklandesnį alternatyvaus transporto judėjimą, numatyta šią infrastruktūrą gerinti.

„Norime, kad ir miesto gyventojai dažniau rinktųsi dviračius, o ne automobilius, todėl daugumoje gatvių jau yra įrengiami nauji dviračių ir pėsčiųjų takai. Svarbu, kad ir jau esantys takai būtų sujungti, kad žmonės galėtų nepertraukiamai ir sklandžiai keliauti“, – aiškino vicemeras.

R. A. Mikalkėnas pastebėjo, jog nors Palangoje jau yra gatvių, kuriose ribojamas automobilių eismas, ateityje neatmetamos idėjos tokį plotą miesto centre išplėsti ir pritaikyti tik pėstiesiems, dviratininkams ar kitiems gamtai draugiškiems keliavimo būdams. Tiesa, tai nebūtų taikoma centre gyvenantiems ar laikinai apsistojusiems žmonėms.

Skatins automobilius palikti nuošaliau

Birštono savivaldybės vicemeras Vytas Kedrys taip pat įvardijo, jog mieste daugiausia problemų kelia per didelis transporto srautas. Savivaldybės atstovas aiškino, jog atšilus orams, o ypač savaitgalį padidėjęs automobilių srautas jau kelia nerimą, todėl įgyvendinant darnaus judumo planus ir bus siekiama juos sureguliuoti bei iš miesto centro perkelti į miesto pakraščius.

„Dviračių takų mes tikrai turime ir mūsų tikslas būtų, kad atvažiavę miesto svečiai savo automobilius paliktų miesto pakraštyje esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, o po miestą judėtų dviračiais. Taip pat norėtume, kad sumažėtų transporto kiekis miesto senojoje dalyje ar bent jau būtų perkeltas į miesto pakraštį“, – aiškino Vytas Kederys.

Lietuvos kurortų laukia pokyčiai: centrai be automobilių, prie jūros – tik pėsčiomis
© Shutterstock

Žmonės turi jaustis, kaip kurorte

Darnaus judumo mieste plano komisijos pirmininkas Vladislav Kondratovič pastebėjo, jog nemažai problemų sieks išspręsti ir kurorto statuso siekiantys Trakai. Mat čia transporto srautas išties didelis, taip pat čia atvyksta daug turistų, o pats miestas yra ganėtinai suspaustas, todėl sklandus judėjimas yra pakankamai suvaržytas.

V. Kondratovič teigė, jog kurortiniai miestai įgyvendindami darnaus judumo planus turėtų siekti sumažinti transporto srautus, kad tiek žiemą, tiek vasarą ten atvykę poilsiautojai, o kartu ir patys miestų gyventojai jaustųsi, kaip kurorte.

„Kiekvieno miesto savivaldybės turėjo sudaryti planus, kurie pasitarnautų jų miestams. Miestuose, kuriuose transporto intensyvumas nėra didelis, daugiau dėmesio skiriama variklio neturinčio transporto plėtrai, pėsčiųjų ir dviračių takų sujungimui“, – sakė V. Kondratovičius.

V. Kondratovičius pabrėžė, jog kiekvienai savivaldybei yra skirtas atitinkamas finansavimas darnaus judumo planų įgyvendinimui, todėl bus tikrinama, kaip savivaldybės panaudos lėšas ir koks efektas bus sukuriamas miestuose. Jis taip pat akcentavo, kad esant poreikiui planai bus koreguojami.

„Pasitenkinimas judumu turi būti didesnis, o pats judumas – kokybiškesnis, tačiau ne brangesnis, o kaip tik pigesnis“, – aiškino Susisiekimo ministerijos atstovas.

2014-2020 m. finansiniu laikotarpiu šalies transporto sektoriuje numatoma investuoti apie 1.47 mlrd. eurų Europos Sąjungos fondų lėšų. Daugiau kaip 88 mln. eurų skirta darnaus judumo projektams investuoti. Šios investicijos padės šalyje skatinti darnų įvairių rūšių judumą ir plėtoti aplinkai draugišką transportą, siekiant sumažinti anglies dioksido išmetimus.


www.DELFI.lt
6