Didžioji dalis Lietuvos gyventojų kasdienėms kelionėms į darbą vis dar renkasi automobilį, tačiau spūstyse sugaištamas laikas ir aplinkos tarša verčia susimąstyti apie alternatyvius keliavimo būdus. Nors daugelyje miestų gerinamas susisiekimas dviračiais vykdant dviračių takų tinklo plėtrą, mūsų keliavimo įpročiai keičiasi lėtai – su specialistais aiškinamės, kodėl taip yra, ir ko reikia, kad neilgose kelionėse automobilį iškeistume į dviratį, viešąjį transportą, paspirtuką ar ėjimą pėsčiomis.

Dauguma gyventojų į darbą keliauja automobiliu

Lietuvos gyventojų keliavimo įpročius atspindi atliktos apklausos. Vilniaus miesto savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ iniciatyva 2019 m. sausio mėnesį paskelbtos internetinės 1000 gyventojų apklausos rezultatai rodo, kad didžioji dauguma respondentų (43 proc.) tipinei darbo dienos kelionei renkasi automobilį, 30 proc. respondentų į darbą keliauja viešuoju transportu, 13 proc. respondentų į darbą vyksta pėsčiomis.

Tuo metu 7 proc. apklausos dalyvių nurodė, kad darbo keliones vykdo įvairiomis priemonėmis, o dviračiu į darbą vyksta 3 proc. respondentų. Likusi dalis apklausos dalyvių nurodė keliaujanti automobiliu kartu su kolegomis arba besirenkanti kitus keliavimo būdus.

Perėja
© DELFI / Domantas Pipas
Perėja


Panašius rezultatus atspindi ir 2019 m. rugpjūčio mėnesį vykdyta „CV–Online“ apklausa, rodanti 1158 apklaustųjų iš visos Lietuvos keliavimo į darbą įpročius. Didžioji dalis respondentų (48 proc.) nurodė į darbą vykstantys automobiliu, nes tai greita ir patogu, dauguma šių respondentų teigė gyvenantys užmiestyje ar kaime, jų darbo vieta nuo namų nutolusi 6–10 kilometrų atstumu.

24 proc. respondentų nurodė į darbą vykstantys viešuoju transportu, nes tai pigu, patogu ir ekologiška. 16 proc. respondentų nurodė į darbą einantys pėsčiomis, o tai lemia nedidelis atstumas – iki 2 kilometrų nuo namų iki darbo. Dviratį kelionei į darbą renkasi 2,2 proc. respondentų, dauguma jų – 26–35 metų amžiaus. Likusieji respondentai nurodė kitus, mažiau populiarius keliavimo būdus.

Psichoterapeutas: daugybė žmonių elgiasi destruktyviai savo ir kitų atžvilgiu

Natūralu rinktis automobilį ilgose kelionėse, tačiau keletui kilometrų įveikti galima rinktis iš patogių ir ekologiškų alternatyvų. Nors visiems puikiai žinomas taršių automobilių poveikis aplinkai ir mūsų pačių sveikatai, deja, dažnas vis dar nemato nieko blogo sėsti prie vairo ir net trumpą atstumą įveikti automobiliu.

Lietuvos kognityvinės ir elgesio terapijos asociacijos prezidento, gydytojo psichoterapeuto dr. Juliaus Neverausko paklausėme, kodėl nekeičiame žalingų savo keliavimo įpročių net ir turėdami aplinkai draugiškų keliavimo alternatyvų.

„Deja, pasaulis nėra tobulas, taip pat kaip ir žmonės. Skirtingi žmonės turi skirtingus įsitikinimus ir taisykles ne tik apie save ir savo gyvenimą, bet ir apie gamtą, ekologiją, savo šeimas, vaikus, kitus žmones, pasaulį. Daugybė žmonių elgiasi labai destruktyviai savo pačių ir kitų atžvilgiu. Mano nuomone, tai, kad žmonės dar neskiria dėmesio ekologijai, gali lemti kelios priežastys“, – pastebi J. Neverauskas.

Automobilių spūstis
© DELFI / Josvydas Elinskas
Automobilių spūstis


Gydytojas psichoterapeutas įvardija priežastis, kodėl nusistovėjusius žmogaus keliavimo įpročius taip sunku pakeisti.

1. Ekonominės priežastys. Kol kas ekologiška energija yra brangesnė ir daug žmonių taupo savo pačių ir kitų žmonių ateities sveikatos sąskaita arba tiesiog neišgali įsigyti ekologiškesnių transporto priemonių.

2. Patogumas. Šiuo metu dar kartais visuomeninis transportas yra mažiau patogus, negu nuosavas automobilis, tačiau, didėjant grūstims, tai gali pasikeisti.

3. Savo pranašumo arba galios rodymas. Kiti žmonės nesilaikydami vertybėmis grįstų taisyklių mano, kad rodo savo tam tikrą pranašumą ir išskirtinumą „Man tai negalioja, nes aš išskirtinis“. Gaila, kad jie žino tik tokius destruktyvius būdus tai daryti, nes išsiskirti galima ir elgiantis priešingai, pavyzdžiui, ypač laikytis ekologiško gyvenimo principų.

4. Tiesiog nesusimąstymas. Dalis žmonių tiesiog nesusimąsto ir nekreipia daug dėmesio, kaip ir kodėl jie gyvena.

5. Įpročiai. Kai kurie žmonės gyvenime vadovaujasi įpročiais, kuriuos jiems dėl psichologinio lankstumo stokos gana sunku pakeisti.

6. Nežinojimas ir nesaugumas. Žmonės jaučiasi, kai jiems trūksta informacijos, pavyzdžiui, kiek ekologiškesni automobiliai yra patikimi arba kokia bus reguliavimo sistema ateityje.

7. Taip pat gali būti daug kitų asmeninių priežasčių, pavyzdžiui, norisi girdėti galingą automobilio garsą arba kažkurie neekologiški automobiliai atrodo gražesni.

Anot J. Neverausko, tam, kad visuomenė atsisakytų automobilių kelionėse, kuriose jie nėra būtini, turėtų būti taikomos kompleksinės priemonės ekologiškesnių transporto priemonių populiarumui padidinti.

Dviračiai
© DELFI / Josvydas Elinskas
Dviračiai


„Kad atsisakytume automobilių kelionėse, kuriose jie nėra būtini, turi būti patogus kitas susisiekimas, pavyzdžiui, viešasis transportas. Visuomenę reikia šviesti, didinti sąmoningumą ir įrodinėti ekologiškesnio transporto privalumus, taip pat gali padėti apribojimai naudoti neekologiškas transporto priemones tam tikrose miestų dalyse, gali padėti ir materialiniai skatinimai naudoti ekologiškesnį transportą. Naudojimasis alternatyviu, ekologiškesniu transportu turėtų pasidaryti madinga ir tapti prestižu. Kaip matome, galų gale vis tik atsiremiame į žmogaus požiūrio ir psichologijos keitimą – visa tai po truputį vyksta, tačiau lėčiau, negu norėtųsi. Tikiuosi, kad valstybės institucijų pastangos, bendruomenių ir asmeninės iniciatyvos bus sėkmingos“, – sako J. Neverauskas.

Automobilis – reikalingas, tačiau svarbu rinktis ir alternatyvas

Kaip pastebi Susisiekimo ministerijos darnaus judumo ekspertas Jonas Damidavičius, kelionės automobiliu vis dar dominuoja dėl joms sukurtų sąlygų – geros kokybės gatvių, patogaus automobilių stovėjimo organizavimo, privažiavimo iki pat objekto.

„Susisiekimo rūšies pasirinkimą lemia žmonių įpročiai, todėl vis dar didelė dalis žmonių yra įpratusi keliauti nuosavu automobiliu. Manoma, kad taip yra patogiau, greičiau ir priimtiniau, bet, kai pagalvoji, kiek laiko keliaudami iššvaistome stovėdami automobilių spūstyse, kokią įtampą žmonėms tai sukelia ir kaip spūsčių sukeliama oro taršą atsiliepia žmonių sveikatai, judėjimas pėsčiomis, dviračiu ar paspirtuku tampa daug patrauklesnis pasirinkimas“, – aiškia J. Damidavičius.

Vis dėlto, jis pabrėžia, kad kai kuriose situacijose keliauti automobiliu yra patogiau, tačiau, esant galimybei rinktis iš kitų patogių variantų, derėtų apie juos susimąstyti.

„Žinoma, automobilio naudojimas yra reikalingas ir neišvengiamas. Tačiau ne visose situacijose būtina rinktis šią susisiekimo rūšį, o būtent tokio klausimo dažnas sau ir nekelia“, – pastebi darnaus judumo ekspertas.

2014–2020 m. finansiniu laikotarpiu Lietuvos transporto sektoriuje numatoma investuoti apie 1,085 mlrd. eurų Europos Sąjungos fondų lėšų. Daugiau kaip 88 mln. eurų skiriama darnaus judumo projektams finansuoti. Šios investicijos padės šalyje skatinti darnų įvairių rūšių judumą ir plėtoti aplinkai draugišką transportą, siekiant sumažinti anglies dioksido išmetimus.


www.DELFI.lt
41