Automobilių rinkai nenumaldomai labiau judant autonominių automobilių link, šiuo keliu priverstos judėti ir valstybės. Norint užtikrinti sklandų autonominių automobilių judėjimą viešajame eisme, vis daugiau dėmesio skiriama infrastruktūros plėtrai. Nepaisant to, kad specialistai pabrėžia, jog autonominiai automobiliai mūsų šalies gatvėmis važinėja jau seniai, Lietuva šioje srityje vis dar stipriai atsilieka.

Šiais metais pristatytame pasirengimo autonominiams automobiliams indekse Lietuvos vardas tarp 25 vertintų valstybių nebuvo paminėtas. Nors tokios šalys, kaip Nyderlandai jau spėjo autonominius automobilius ne tik įteisinti, bet ir išvystyti infrastruktūrą, Lietuvai dar reikia kur kas pasitempti.

Įstatyminė bazė, skirta autonominių automobilių eismui šalies keliuose, jau yra parengta, bet vis dar yra nemažai neatsakytų klausimų. Susisiekimo ministerijos Plėtros ir tarptautinių ryšių departamento vyresnysis patarėjas Gytis Mažeika aiškino, jog šis sektorius yra nuolat besikeičiantis, todėl visiškai išvystyti teisinę bazę yra neįmanoma.

„Lietuvoje nėra atskiro įstatymo, kaip, tarkime, Nyderlanduose, bet mes reikalingus pakeitimus integravome į jau egzistuojančius įstatymus. Esmė Lietuvoje ta pati – savivaldžiai automobiliai gali dalyvauti viešajame eisme, tiek su vairuotoju viduje, tiek be jo. Svarbu, kad būtų užtikrinama galimybė valdyti automobilį, kad ir nuotoliniu būdu“, – teigė G. Mažeika.

Specialistas pastebi, kad tokios transporto priemonės galėtų ne tik išspręsti spūsčių problemas, tačiau ir sumažinti oro taršą bei avaringumo rodiklius. Taip pat toks transportas suteiktų galimybę sklandžiai keliauti judėjimo negalią turintiems žmonėms.

Deda daug vilčių

Vilniaus Gedimino Technikos universiteto Transporto inžinerijos fakulteto Automobilių inžinerijos katedros lektorius Paulius Skačkauskas teigė, jog lūkesčiai, susiję su autonominėmis transporto priemonėmis ir jų nauda, yra labai dideli. Mat tikimasi, kad būtent sėkmingas autonominių transporto priemonių integravimas į transporto sistemą išspręs didelį skaičių egzistuojančių transporto sistemos problemų.

„Svarbiausios problemos, kurias autonominės transporto priemonės turėtų išspręsti – žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičius eismo įvykiuose, spūstys miestų gatvėse ir aplinkos tarša“, – sakė dėstytojas.

Autonominis automobilis
© Scanpix
Autonominis automobilis

Anot P. Skačkausko, pagrindinis argumentas, kodėl autonominės transporto priemonės turėtų išspręsti šias problemas – žmogiškojo veiksnio ir žmogiškųjų klaidų pašalinimas. Mat, jo teigimu, visos įvardintos problemos atsiranda dėl žmogaus klaidų, todėl transporto priemonę valdant ne žmogui, o kompiuterizuotai sistemai, minėtos klaidos nebūtų daromos.

„Labai svarbu pabrėžti tai, kad tai – tik lūkesčiai. Kol kas reali savavaldžių automobilių nauda nėra pagrįsta, todėl kokie bus tikrieji autonominių transporto priemonių integracijos į transporto sistemą rezultatai, aiškiai tvirtinti dar negalime“, – akcentavo lektorius.

Kas yra autonominis automobilis

P. Skačkauskas taip pat pabrėžė, kad labai dažnai autonominės transporto priemonės apibrėžimas visuomenės yra suprantamas neteisingai. Pasirodo, atsižvelgiant į tokių transporto priemonių galimybes, autonominiai automobiliai skirstomi į 6 autonomiškumo lygius.

DELFI pašnekovas pastebėjo, jog remiantis įvardintu standartu, galima teigti, kad automobiliai, turintys adaptyvios pastovaus greičio palaikymo sistemos funkciją, automatinio parkavimosi sistemą ar tam tikras aktyviojo saugumo sistemas, yra atitinkamo lygio autonominiai automobiliai.

„Tai reiškia, kad 1-2 lygio autonominiai automobiliai jau ilgai važinėja pasaulio ir Lietuvos gatvėmis, tik dėl klaidingo supratimo, kas yra autonominė transporto priemonė, dalis visuomenės nežino, kad esame jau seniai apsupti autonominių transporto priemonių keliuose. Visuomenėje, kalbant apie autonomines transporto priemones, dažniausiai yra įsivaizduojama 5-tojo lygio autonominė transporto priemonė, kuriai vairuotojas nėra reikalingas. Vis dėlto, 5-tojo lygio autonominės transporto priemonės dar nėra visiškai išvystytos, o moderniausia ką dabar turime pasaulyje atitinka 4-tąjį autonomiškumo lygį, arba yra tarp ketvirtojo ir penktojo“, – aiškino P. Skačkauskas.

Autonominis automobilis
Autonominis automobilis

Lektorius pabrėžė, kad kalbant apie galimą autonominių transporto priemonių naudą ateityje, kalbama apie 4-tojo ir 5-tojo lygio transporto priemones. Kokia ateitis laukia šių transporto priemonių, lektorius spėlioti nedrįso. Tačiau atsižvelgdamas į šių dienų tendencijas jis akcentavo, jog ateityje ne tik daugės pačių autonominių automobilių, bet ir kils jų autonomiškumo lygis.

Reikalinga infrastruktūra

Susisiekimo ministerijos atstovas G. Mažeika, kalbėdamas apie autonominių automobilių ateitį Lietuvoje, teigė, jog autonominių automobilių eismui teisinių trukdžių neliko nuo 2018 m. pradžios, kai įsigaliojo atitinkamų teisės aktų pakeitimai, kurie leido savivaldžiams automobiliams dalyvauti viešajame eisme. Vis dėlto G. Mažeika pastebėjo, kad ši technologija vis dar vystoma, ir yra brangi, o tai riboja jų praktinį pritaikymą plačiu mastu.

„Lietuvoje turime gerai išvystytas automobilių dalijimosi paslaugas, pavėžėjimo sektorių, stiprias miestų transportą sujungiančias platformas. Tai yra turbūt didžiausią savavaldžių automobilių potencialą galinti atskleisti sritis. Be to, Lietuva turi itin stiprų krovininio kelių transporto sektorių, kuriame taip pat galvojama pritaikyti savavaldžius vilkikus. Tačiau turime nustatyti aiškius tikslus: automobilizacijos miestuose mažinimas, kelių saugos didinimas, taršos ir spūsčių mažėjimas“, – komentavo Susisiekimo ministerijos atstovas.

G. Mažeika taip pat teigė, jog yra stengiamasi Lietuvą paruošti plačiam savivaldžių automobilių pritaikymui: plėtojama elektromobilių įkrovos taškų infrastruktūra, taip pat rengiamasi 5G ryšio technologijų plėtrai, kuri bus būtina daugumai savivaldžių automobilių. Be to, G. Mažeika įvardijo, kad kartu su kaimyninėmis šalimis planuojama diegti tarptautinį savivaldžių automobilių koridorių „Via Baltica“ kelio pagrindu. Mat toks koridorius leistų ne tik išplėtoti technologijas ir infrastruktūrą, bet ir suderinti reguliacines priemones tarptautiniam eismui.

2014-2020 m. finansiniu laikotarpiu šalies transporto sektoriuje numatoma investuoti apie 1.47 mlrd. eurų Europos Sąjungos fondų lėšų. Daugiau kaip 88 mln. eurų skirta darnaus judumo projektams investuoti. Šios investicijos padės šalyje skatinti darnų įvairių rūšių judumą ir plėtoti aplinkai draugišką transportą, siekiant sumažinti anglies dioksido išmetimus.


www.DELFI.lt
7