Spūstyse gaištamas laikas, automobilių oro tarša ir keliamas triukšmas verčia susimąstyti: galbūt galime keliauti kitokiais būdais? Tam, kad keliuose sumažėtų automobilių, savivaldybėse parengti darnaus judumo planai. Tyrimas parodė, kad 14 proc. gyventojų apribotų naudojimąsi asmeniniu automobiliu ir pradėtų naudotis kitomis susisiekimo priemonėmis. O kaip tokį elgesį skatins savivaldybės?

Šalies gyventojų apklausa parodė, kad naudojimąsi automobiliu labiausiai linkę sumažinti 18–29 metų gyventojai, disponuojantys aukštesnėmis pajamomis, turintys aukštąjį ar nebaigtą aukštąjį išsilavinimą.

Dar 24 proc. gyventojų būtų linkę tai daryti, bet su mažesne tikimybe. 39 proc. gyventojų asmeninio automobilio kasdienėms reikmėms neatsisakytų.

Šįkart domimės, kokius pokyčius keliuose artimiausiu metu yra numačiusios didžiųjų šalies miestų savivaldybės, kad miestuose mažėtų kelionių automobiliais ir gyventojai aktyviau rinktųsi kitus keliavimo būdus.

Vilniaus gyventojams kuriamos sąlygos keliauti be automobilių

Vilniaus miesto savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ direktorė Modesta Gusarovienė pabrėžia, kad transporto rūšių derinimas – pasaulyje paplitusi praktika, kurią kasdien naudoja vis daugiau darnų judumą palaikančių žmonių. Jos teigimu, vienas būdų mažinti spūsčių problemą mieste yra išlipti iš automobilio ir naudotis alternatyviais judėjimo būdais – atsinaujinusiu viešuoju transportu, judėti dviračiais, pėsčiomis, taip pat automobilių dalinimosi paslaugomis, esant galimybei jungtis į ekipažus su šeimos nariais.

Viešasis transportas
© DELFI / Lukas Bartkus
Viešasis transportas


„Vilniuje siekiama sudaryti sąlygas derinti kuo daugiau keliavimo būdų – investuojama į keliones pėsčiomis, aktyviai gerinama dviračių ir pėsčiųjų infrastruktūra, skatinamas darnus judumas, tiesiami nauji dviračių ir pėsčiųjų takai. Per pastaruosius 3 metus Vilniuje nutiesta ir atnaujinta per 40 km dviračių takų, dar bent 20 km jungčių jau suplanuota įrengti ir šiemet. Taip pat pristatomi ir kiti darnaus judumo būdai, tokie kaip, pavyzdžiui, elektrinių paspirtukų dalijimosi paslauga, rekordiškai atnaujinamas sostinės viešasis transportas, vykdoma edukacija apie darnaus judumo naudas“, – aiškina M. Gusarovienė.

Vis dėlto, tik patiems miestiečiams pakeitus savo keliavimo mieste įpročius įmanomas ryškus pokytis. Keleivių skaičiaus automobiliuose tyrimo duomenys rodo, kad vidutiniškai viename automobilyje Vilniuje važiuoja maždaug 1,32 žmogaus. Neretu atveju šeimoje yra ne vienas automobilis, o tai reiškia, kad automobilių srautas dar labiau išauga.

M. Gusarovienė teigia, kad nuo 2017 m. pabaigos Vilniuje vyksta rekordinis viešojo transporto atnaujinimas. Šiuo metu Vilniuje važiuoja beveik 300 naujų viešojo transporto priemonių, o iki 2020 m. sostinės autobusų parką ketinama papildyti dar 135 naujais autobusais, tarp kurių – mažos talpos dyzeliniai autobusai ir 5 pirmieji elektra varomi autobusai. Įgyvendinus šį etapą, autobusų parke neliks senesnių nei 7 metų autobusų, o Vilnius taps kone jauniausią autobusų parką turinčia ES sostine.

Autobusas // SĮ „Susisiekimo paslaugos“ nuotr.
Autobusas // SĮ „Susisiekimo paslaugos“ nuotr.


Vilniuje taip pat planuojama plėsti ir A juostų mieste tinklą, taip didinant kelionių viešuoju transportu greitį ir suteikiant prioritetą viešajam transportui.

Dar vienas miesto tikslas – iki 2030 m. virš 7 proc. kelionių būtų atliekama dviračiu. Taip pat siekiama, kad per artimiausius dvejus metus būtų sujungtas pagrindinių takų tinklas, jungiantis tankiau gyvenamus rajonus tarpusavyje ir su miesto centru, taip įgyvendinant tikslą, kad apie 90 proc. gyventojų gyventų ne toliau nei 1 km nuo dviračių tako.

Klaipėda svarsto tramvajaus ir elektrinių autobusų galimybes

Kauno miesto savivaldybės atstovai praneša, kad jų savivaldybės darnaus judumo planas dar nėra pilnai sudarytas, tad pereikime prie kito pagal dydį Lietuvoje miesto – Klaipėdos.

Šiemet vienas pirmųjų darnaus judumo pokyčių Klaipėdos miesto savivaldybėje – sausio mėnesį įrengtos šviečiančios LED juostos prie pėsčiųjų perėjų. Jos dega tokia spalva, kokia dega ir šalia esantys šviesoforai. Kaip juokauja Klaipėdos miesto savivaldybės viešųjų ryšių specialistas Vitalijus Čiapas, juostos skirtos nuo mobiliųjų telefono ekranų akių pakelti negalintiems praeiviams ir yra pirmos tokios šalyje.

Pėsčiųjų perėja
© DELFI / Karolina Pansevič
Pėsčiųjų perėja


Norėdama išlaikyti aukštą viešojo transporto kokybę ir suprasdama, kad ateities viešasis transportas – ne tik patogus ir greitas susisiekimas, bet ir netaršus bei aplinką tausojantis transportas, Klaipėdos miesto savivaldybė pokyčiams šioje srityje ruošiasi jau dabar.

„Šiuo metu rengiama galimybių studija, kurios metu bus įvertintos elektra varomo viešojo transporto įdiegimo galimybės. Tramvajus – vienas iš galimų variantų, tačiau galimybių studiją rengiantys specialistai po atliktos analizės gali siūlyti ir kitokias alternatyvas, pavyzdžiui, elektrinius autobusus, kombinuotą abiejų transporto rūšių variantą“, – teigia V. Čiapas.

Galimybių studijos tikslas – parinkti racionaliausią ir labiausiai miesto poreikius atitinkantį sprendimą, įvertinus Klaipėdos susisiekimo sistemą, gatvių tinklą, pralaidumą ir kitus veiksnius, atlikus transporto bei keleivių srautų modeliavimą, išanalizavus panašiomis sąlygomis užsienyje įgyvendintus projektus, įvertinus vienos ar kitos transporto rūšies naudą, kaštus, atsiperkamumo galimybes.

Eismas Klaipėdoje
© DELFI / Rita Gečiūnaitė
Eismas Klaipėdoje


Anot V. Čiapo, tolimesni savivaldybės žingsniai priklausys nuo galimybių studijos rezultatų. Studiją rengia savivaldybės skelbtą viešųjų pirkimų konkursą laimėjusi bendrovė „Civitta“. Kartu su galimybių studija turės būti pateiktas ir investicijų projektas bei dokumentų paketas galimam privačiam partneriui parinkti. Galimybių studija bei jos įgyvendinimui reikalingas dokumentų paketas rengiami įgyvendinant projektą „Elektra varomo viešojo transporto naujų galimybių plėtra (DEPO)“, didžiąją dalį finansavimo skiria Europos investicijų bankas.

Taip pat šiuo metu Klaipėdoje modernizuojamos eismo valdymo sistemos Minijos, Pilies ir Naujojo uosto gatvėse. Pabaigus eismo valdymo sistemos modernizavimą šiose gatvėse, koordinuota šviesoforų valdymo sistema bus planuojama įdiegti ir kitose pagrindinėse miesto gatvėse – Šilutės plente ir Taikos prospekte.

Šiauliuose – pokyčiai, mažinantys automobilių poreikį

Šiaulių mieste, kaip ir kituose miestuose, susisiekimui vis dar dominuoja naudojamas privatus transportas. Šią problemą pastebi Šiaulių miesto savivaldybės Urbanistinės plėtros ir ūkio departamento, miesto ūkio ir aplinkos skyriaus vedėja Eglė Bružienė ir įvardija, kad tai reiškia oro taršą, triukšmą ir stovėjimo vietų poreikį.

Transportas
© DELFI / Andrius Ufartas
Transportas


2018 metų atliktos apklausos duomenimis, savo kasdieninėms kelionėms (darbas – namai) mieste 39 proc. gyventojų naudojasi automobiliais, viešuoju transportu naudojasi 29,8 proc., pėsčiomis keliauja – 26,6 proc., dviračiais – 1,5 proc., kitais būdais – 3 proc.

„Tam, kad būtų sudarytos sąlygos skatinti judėjimą kitomis priemonėmis, trūksta elementarios tam skirtos patogios ir saugios infrastruktūros. Pėstiesiems – ne visur turime šaligatvius ir pėsčiųjų takus. Ten, kur jie yra – nemaža dalis susidėvėjusi, nepritaikyta neįgaliesiems, trūksta apšvietimo. Nors paskutiniais metais pažanga šiuo klausimu Šiauliuose yra žymi, vis didesnės lėšos ir dėmesys skiriamas šaligatvių, pėsčiųjų, dviračių takų įrengimui ir remontui, tačiau poreikis yra dar didesnis“, – pastebi E. Bružienė.

Taip pat siekiama, kad viešasis transportas taptų dar patrauklesne judumo priemone ir dar didesnė dalis taptų viešojo transporto naudotojais. E. Bružienės teigimu, gyventojai įvardijo, kad labiau viešuoju transportu paskatintų judėti didesnis viešojo transporto dažnumas, autobusų patrauklumas – naujesni, modernesni autobusai.

Panevėžyje jau greitai važiuos ekologiški autobusai

Panevėžio miesto savivaldybės administracijos vyr. komunikacijos specialistė Asta Sarapienė nurodo, kad pagrindinės problemos savivaldybės keliuose – nepakankama gatvių dangų, dviračių takų kokybė, nesaugios, neįgaliesiems nepritaikytos pėsčiųjų perėjos, susidėvėjęs autobusų parkas.

Spūstis Vilniaus centre
© DELFI / Tomas Vinickas
Spūstis Vilniaus centre


Ji pabrėžia, kad įgyvendinant darnaus judumo priemones gyventojai turės aiškią alternatyvą individualiam motoriniam transportui – kokybišką, patrauklų ir lengvai prieinamą judėjimą pėsčiomis, dviračiais ir viešuoju transportu.

Dėl to Panevėžio savivaldybėje bus plečiami dviračių takai, o Panevėžio autobusų parkas su Turkijos įmone pasirašė sutartį dėl 12 dujomis varomų autobusų įsigijimo. Ekologiški autobusai miestą turėtų pasiekti 2019 m. pabaigoje – 2020 m. pradžioje.

A. Sarapienė prideda, kad tuo pačiu Panevėžio miesto savivaldybėje gerinama miesto gatvių infrastruktūra, atnaujinamos gatvės, rekreacijai skirtose naujose zonose ketinama įrengti poilsio, sporto, žaidimų aikšteles, dviračių takus, tinklines piramides, kuriomis galės naudotis ir neįgalieji. Taip pat ketinama įrengti 3 viešąsias greitos įkrovos elektromobilių įkrovos stoteles.

„Tikimasi, kad įgyvendinus darnaus judumo plane numatytas priemones sumažės oro ir triukšmo tarša, gerės panevėžiečių gyvenimo kokybė, bus sukurtos palankios sąlygos naudotis bevarikliu ir kitu ekologišku transportu“, – teigia A. Sarapienė.

2014-2020 m. finansiniu laikotarpiu šalies transporto sektoriuje numatoma investuoti apie 1.47 mlrd. eurų Europos Sąjungos fondų lėšų. Daugiau kaip 88 mln. eurų skirta darnaus judumo projektams investuoti. Šios investicijos padės šalyje skatinti darnų įvairių rūšių judumą ir plėtoti aplinkai draugišką transportą, siekiant sumažinti anglies dioksido išmetimus.


www.DELFI.lt
35