Tobulėjant technologijoms vis dažniau kalbama apie visiškai autonominių automobilių atsiradimą gatvėse. Vieni sako, kad savivaldžiai automobiliai padės sumažinti avaringumą keliuose, kiti, kad situacija nepasikeis. Visgi tikimasi, kad šių transporto priemonių atsiradimas padiktuos kiek kitokias taisykles besinaudojantiems taksi, pavėžėjimo ar automobilių dalijimosi paslaugomis.

Automobilių dalijimosi paslaugas teikiančios įmonės „CityBee“ vadovas ir birželio 13 d. vyksiančios konferencijos „MobilityTech“ pranešėjas Lukas Yla teigė, jog prognozuoti, kaip viskas pasikeis, kai rinkoje atsiras savivaldžiai automobiliai yra ganėtinai sunku, mat dar nėra galimybių net šių automobilių išbandyti. Visgi verslininkas sutiko, kad kai savivaldės transporto priemonės pradės riedėti gatvėmis, tikėtina, kad pokyčių bus ir automobilių dalijimosi platformoje.

„Automobiliai iš paprastų automobilių būtų pakeisti į autonominius ir mūsų klientams nebereikėtų vairuoti patiems – „CityBee“ automobilis juos nuvežtų ten, kur reikia. Įmonės paslaugos esmė nelabai pasikeistų, nes pagrindinė paslauga, kurią suteikiame – mobilumas be jokių rūpesčių ir ilgalaikių įsipareigojimų“, – sakė L. Yla.

Bus pasikeitimų versle

Pašnekovas taip pat teigė, jog autonominių automobilių atsiradimas lemtų tai, kad pavėžėjimo ir automobilių dalijimosi paslaugos taptų tokios pat, mat tikėtina, kad iki šiol keleivius vežiojusius vairuotojus pakeis savivaldžiai automobiliai. Tiesa, verslininkas pastebėjo, jog tokių transporto priemonių atsiradimas rinkoje lemtų ir naujų paslaugų atsiradimą.

„Nors pavėžėjimo ir automobilių dalijimosi paslaugos iš pažiūros atrodo kaip du skirtingi dalykai, iš tiesų ir automobilių dalijimosi ir pavežėjimo paslaugos sprendžia vieną ir tą pačią žmonių problemą – kaip nusigauti iš taško A į tašką B. Todėl atsiradus autonominiams automobiliams automobilių dalinimosi paslaugų vartotojams nebereikės vairuoti patiems – juos nuveš automobilis, o pavėžėjimo paslaugų automobiliuose nebeliktų vairuotojų. Be to, neabejoju, kad suteiktume galimybę nuosavų automobilių savininkams pajungti savo automobilius į „CityBee“ platformą ir taip juos įdarbinti laisvu metu“, – aiškino verslininkas.

Lukas Yla
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)
Lukas Yla

Kis kainos

L. Yla teigė, jog nors tokio transporto atsiradimas keliuose artėja, tačiau kalbėti apie tai, kaip tiksliai viskas pasikeistų – labai sunku. Mat autonominių automobilių kainos, lyginant su įprastais, yra gerokai didesnės. Verslininkas sakė, jog dabar nustatyta autonominio automobilio įranga kainuoja apie 70 tūkst. eurų, todėl tikėtina, kad bendra viso automobilio kaina siektų ir 100 tūkst. eurų.

Tiesa, ar didesnė transporto priemonių įsigijimo kaina lemtų ir didesnę paslaugų kainą, L. Yla spėti nepanoro, mat pakilus kainoms susidomėjimas pačia paslauga gali sumažėti.

„Pagalvokite, jei paslaugos kaina, kaip kad yra autonominius automobilius lyginant su įprastais, bus dešimt kartų didesnė, tai niekas ta paslauga nebesinaudos. Tai galima sakyti, kad kainą lems rinka, žinoma, iš „CityBee“ perspektyvos galima tikėtis, kad kaina mažėtų, nes autonominis automobilis būtų išnaudojamas žymiai efektyviau. Jau dabar mūsų automobiliai, lyginant su nuosavais, yra išnaudojami efektyviau nuo trijų iki šešių kartų, o su autonominiu automobiliu būtų galima tą skaičių dar padidinti“, – sakė L. Yla.

Pašnekovas tai pat aiškino, jog teigti, kad vos atsiradus savivaldėms transporto priemonėms jos iškart užpildytų „CityBee“ parką, taip pat sunku. Anot jo, pirmiausia reiktų bent vieno automobilio, kurį būtų galima išbandyti ir tik įsitikinus, kad tai reikalinga ir naudinga.

Autonominiai automobiliai pakeis ne tik vairuotojus: pavėžėjų nebereiks, tačiau galėsite užsidirbti kitais būdais
© Reuters / Scanpix

Žmonės dar nepasitiki

Pašnekovas taip pat teigė, jog dar viena problema, kuri gali trukdyti autonominių automobilių įvedimui į rinką – keleivių nepasitikėjimas pačiu automobiliu. Verslininkas pasakojo, jog Arizonoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo atlikta apklausa, kurios metu daugiau nei 80 proc. apklaustųjų pasisakė, kad autonominiu automobiliu naudotųsi, mat tada jie galėtų skaityti knygą ar žiūrėti filmą. Visgi, kai į gatves iš tiesų išriedėjo pirmasis autonominis automobilis, žmonių reakcija buvo visiškai kitokia nei apklausų metu – žmonės autonominiu automobiliu nepasitikėjo.

„Žmonės prieina prie automobilio, atsidaro dureles, pamato, kad nėra vairuotojo ir nelipa. Jie bijo ir apskritai nesupranta, kaip tas automobilis pats gali važiuoti. Todėl kol kas keleiviams reikia, kad būtų vairuotojas, nors jis ir nieko nedarytų, tačiau keleiviai taip jaustųsi saugesni“, – pasakojo L. Yla.

Verslininkas teigė, jog priprasti prie autonominių automobilių galėtų padėti pokyčiai viešajame transporte. Pašnekovo teigimu, jei visuomenė galėtų naudotis autonominiais autobusais, traukiniais ar tramvajais, tai jiems padėtų pasitikėti ir autonominiais automobiliais.

2014-2020 m. finansiniu laikotarpiu šalies transporto sektoriuje numatoma investuoti apie 1.47 mlrd. eurų Europos Sąjungos fondų lėšų. Daugiau kaip 88 mln. eurų skirta darnaus judumo projektams investuoti. Šios investicijos padės šalyje skatinti darnų įvairių rūšių judumą ir plėtoti aplinkai draugišką transportą, siekiant sumažinti anglies dioksido išmetimus.


www.DELFI.lt
13