Spalio kultūrinis gyvenimas buvo permainingas kaip orai. Į Lietuvos įvykius terpėsi svarbios užsienio naujienos. Paaiškėjo Nobelio literatūros premijos laureatas. Rašytojui Bobui Dylanui visai pakako likusių mėnesio dienų, kad spėtų atsiliepti į Švedijos akademijos šauksmą. Savąjį verdiktą paskelbė britų „Man Booker Prize“. Atvežusios Europos teatro pažibų, praūžė „Sirenos“, jų vietą ir meno mėgėjų dėmesį netrukus užėmė aktualios muzikos festivalis „Gaida“. Spalio gale premjerą Nacionalinėje dramoje parodė režisierius Jonas Vaitkus, o Nacionalinė opera kvietė į naują „Romeo ir Džuljetos“ baleto pastatymą. Paskutinėmis mėnesio dienomis paminėta Lietuvos narystės UNESCO 25 metų sukaktis. Šia proga iš Nacionalinės filharmonijos ir tautiečių televizorių sklido Violetos Urmanos ir Alfredo Nigro balsai. Kiti svarbūs ir/ar įdomūs spalio kultūros įvykiai pateikiami „aukštu“ žemiau.

Jau šeštus metus iš eilės rudenines Vilniaus tamsumas skaidrina tarptautinio šviesų festivalio „Beepositive“ meno kūriniai ir jų kūrėjai. Spalio pirmąjį šeštadienį Pilaitės mikrorajonas tapo didžiule atvira šviesos objektų galerija. Kai užslinko sutemos, didžiulėje teritorijoje nuo Senosios Pilaitės prieigų iki Dvaro malūno įsižiebė ir ėmė ryškėti įvairių šalių menininkų sukurti stulbinami šviesos objektai. Kai kurios instaliacijos glumino savo dydžiu ir sapniška įtaiga. Sumanūs festivalio dalyviai demonstravo visą išmonę, sukonstravę kybančių, stacionarių, plaukiojančių ar tiesiog ore tvyrančių šviesos kūrinių. Festivalis pateigė ir vieną malonią staigmeną: Pilaitės prospekte iškilo keturi oro balionai, virtę didžiulėmis šviesos instaliacijomis. Lyg žibintai, keleiviui rodantys kelią į namo, jie iš toli viliojo į Pilaitės šviesų fejeriją.

Spalio 3 dieną Vilniaus dailės akademijos (VDA) parodų salėje „Titanikas“ Mykolas Sauka atidarė savo monumentalių betoninių skulptūrų parodą „Pasijuntu stebimas kito“. Penkis gigantiškus trijų metrų aukščio vyresnio amžiaus žmonių aktus jis kūrė trejus metus. Skulptūros, anot menininko, dirbtuvėse palaikė jam kompaniją, įdėmiai stebėjo jį dirbantį. Parodoje menininkas norėjo parodyti ilgą skulptūrų kūrimo procesą, kurį palygino su dailia ir greita 3D spausdinimo technologija.

Spalio 6 dieną Vytauto Kasiulio dailės muziejuje buvo atidaryta aktoriaus, fotografo ir diplomato Juozo Budraičio paroda „Mano Paryžius“. Fotografavimas Paryžiuje, pasak autoriaus, tebuvo tik emocinė išraiška, slankiojimas, dairymasis ir batų padų trynimas į grindinį. Įsijautęs į Klošaro vaidmenį, J. Budraitis ieškojęs miesto dvasios. Pasakojimą apie miestą aktorius kūrė iš 1979 metais sukurtų fotografijų, matytų prancūzų filmų, klausytų vinilinių plokštelių, asmeninėje bibliotekoje surinktų knygų.

Spalio 6-osios naktį Nepriklauomybės aikštėje priešais Seimą iškilo 7 metrų aukščio „Triumfo arka“ iš atliekų. „Koks triumfas, tokia ir arka“, – sakė instaliacijos autorė, Vilniaus dailės akademijos meno doktorantė Eglė Grėbliauskaitė. Kūrinys atskleidė ironišką ir kritišką menininkės požiūrį į priešrinkiminį Lietuvos kontekstą.

Didžiausiose pasaulio scenose dainuojanti operos solistė iš Latvijos Kristīne Opolais spalio 7 dieną pirmą kartą koncertavo Vilniuje. Savo karjerą ji pradėjo Rygoje, o šiandien 36-erių solistė savo antraisiais namais vadina Niujorko „Metropolitan Opera“ teatrą, kur atlieka visus pagrindinius Giacomo Puccini operų vaidmenis.

Kristīne Opolais
© K. Schullerio nuotr.
Kristīne Opolais

Spalio 10 dieną Pekine, dailės muziejuje „Inside-Out“, atidaryta didelė Lietuvos fotografijos paroda „Nelemiami momentai. Kitoks žvilgsnis į Lietuvos fotografiją“. Trijuose muziejaus aukštuose pristatyta 20 Lietuvos fotografų, eksponuota beveik 200 fotografijų. Žiūrovai susipažino su labiausiai konceptualia Vito Luckaus kūrybos dalimi, taip pat kūriniais, atskleidžiančius 9-10 dešimtmečiais Lietuvos fotografijoje vykusį lūžį bei anuomet susiformavusios estetikos atgarsius šių dienų fotografijoje.

Vienu svarbiausių ir įdomiausių 13-ojo tarptautinio Vilniaus teatro festivalio „Sirenos“ akcentų šiemet tapo lenkų spektaklio „Varšuvos kabaretas“ viešnagė. Spalio 10-11 dienomis LNDT Didžioji salė virto šėlstančiu, provokuojančiu, dėmesį prikaustančiu kabaretu. „Sirenos“ suteikė Lietuvos žiūrovams neeilinę progą išvysti režisieriaus Krzysztofo Warlikowskio scenos kūrinį, kuris papildė skandalingiausių, brangiausių, technologiškai sudėtingiausių festivalio spektaklių virtinę.

Spalio 13 dieną Vilniuje prasidėjo 10-asis žmogaus teisių festivalis „Nepatogus kinas“. Lietuvos miestų ir miestelių gyventojai išvydo daugiau kaip pusšimtį dokumentinių juostų, dalyvavo dvidešimtyje renginių: diskusijų, seminarų ir susitikimų su filmų režisieriais. Konkursinės programos nugalėtoju žiuri pripažino Tatianos Huezo filmą „Audra“, pasakojantį apie dviejų moterų keliones, reflektuojančias smurtą, korupciją ir savivalę šių dienų Meksikoje. Žiūrovų simpatijos atiteko Jerry Rothwello juostai „Kaip pakeisti pasaulį?“.

Spalio 18-ąją Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje prisimintas prof. Saulius Sondeckis. Spalis visada buvo jo – iškiliausio lietuvių muziko, dirigento, pedagogo – mėnuo. Ir pirmą kartą jis praėjo be Maestro. Su Čiurlionio mokykla S. Sondeckis ir visa jo šeima buvo itin glaudžiai susiję. 1955-aisiais fortepijono pedagogu jis čia pradėjo savo veiklą, po dvidešimt metų su moksleivių orkestru parvežė „Herberto fon Karajano auksą“. Čiurlionio mokykloje mokėsi ir jo žmona prof. Silvija Sondeckienė, ir sūnūs Vytautas bei Paulius. Šie ir daugybė kitų faktų, biografijos eilučių vėl prisiminta Čiurlionio mokyklos Šokių salėje. Suprantama, skambėjo ir muzika, paryškinusi svarbiausias S. Sondeckio kūrybos akimirkas.

Spalio 18 dieną galerijoje „Arka“ vyko iš pažiūros gana įprastas dailės pasaulio renginys – meno darbų aukcionas. Vis dėlto įprastas tik jo pavadinimas, nes nieko panašaus Lietuvoje dar nėra buvę: galerijoje varžytasi dėl žinomo tapytojo Aleksandro Vozbino paveikslų, o surinktos lėšos bus skiriamos jubiliejiniam dailininko darbų albumui. 1958 metais gimęs autorius, Augustino Savicko mokinys, galerijoje išstatė dvidešimt savo drobių. Dar šešis darbus specialiai aukcionui sukūrė ir padovanojo A. Vozbino kolegos Aloyzas Stasiulevičius, Svajūnas Armonas, Raimondas Savickas, Aistė Gabrielė Černiūtė, Rūta Eidukaitytė ir Aldona Dobrovolskienė. Uždarame vakare „Arkoje“ dalyvavo meno kolekcininkai, tapytojo bičiuliai, šiuolaikiniu menu besidomintys dailės gerbėjai.

"Kronos Quartet"
© Vida Press
"Kronos Quartet"

Spalio 21 dieną prasidėjo 26-asis aktualiosios muzikos festivalis „Gaida“. Festivalio pradžios koncertui dirigavo pirmą kartą Lietuvoje apsilankiusi sparčiai kylanti Europos žvaigždė – britų batutos meistras Jonathanas Bermanas. Šiemet „Gaida“ ir vėl priviliojo garsių svečių ir kolektyvų, tokių kaip Steve‘as Reichas, Philipas Glassas, „Koronos“ kvartetas, „Quasars Ensemnble“, fortepijoninis duetas „GrauSchumacher“, rafinuoto elektroninės muzikos skambesio kūrėjų duetas „Autechre“. Atliktos lietuvių kompozitorių premjeros ir užsienio kompozitorių kūriniai.

Spalio 25 dieną muzikos klube „Pelėda“ skambėjo dedikacijos postroko gelmei ir galingai instrumentinei muzikai. Į Vilnių po ketverių metų pertraukos grįžo pasaulyje plačiai žinoma grupė „Russian Circles“. Magišką vakaro atmosferą padėjo kurti violončelininkė Helen Money.

Unikali, eklektiška, multikūltūriška – tokiais epitetais palydima world music grupė „Banda Magda“ iš Niujorko. Spalio 26-osios vakarą tiesiai iš JAV į Vilnių atskridę atlikėjai skleidė užburiančią energiją, kvietė klausytojus prisijungti prie jų pasirodymo savo plojimais, dainavimu ir šokiais. Surengė ne tik koncertą, tačiau visą vaidybinį muzikinį šou.

Spalio 26 dieną muzikos klube „Tamsta“ šėlo grupė „Rakija Klezmer Orkestar“ ir jos gerbėjai. Balkanų kraštais dvelkianti muzika, karšti šokiai ir svaiginančios draugystės neleido nusėdėti vietoje.„Rakija Klezmer Orkestar“ – tai unikali, bene vienintelė grupė Lietuvoje, atliekanti klezmerių - tradicinę žydų - muziką ir maišanti ją su šiuolaikiniais ritmais. Kolektyvas „Rakija Klezmer Orkestar“ susibūrė prieš trejus metus Kaune.

Spalio 28 dieną sausakimšoje „Cecho“ galerijoje įvyko projekto „Jaunojo tapytojo prizas“ apdovanojimų vakaras, per kurį pristatytas konkurso finalininkų penkioliktukas ir paskelbti šių metų konkurso nugalėtojai. Jaunojo tapytojo prizo (JTP) laureate tapo Rosanda Sorakaitė, nutapiusi subtilią drobę „Nakties šviesos“. Paskatinamosios premijos įteiktos Adrianai Vignerei iš Latvijos („A little of everyday”) ir Vitai Opolskytei („Portrait of prince Balthasar as a friend (do not tell your mother“). Projektas vyko aštuntą kartą, jau septynerius metus DELFI yra jo informacinis globėjas ir draugas. Portalas įsteigė papildomą apdovanojimą ir skelbė Publikos prizo laimėtoją. Šiemet daugiausia skaitytojų simpatijų atiteko tapytojai Dovilei Bilkštienei už drobę „Atostogos“.

DELFI rubrikoje „Kultūros pjūvis“ kiekvieną mėnesį pateikiama įdomiausių kultūros ir subkultūros renginių apžvalga, su keliais jų siūloma susipažinti plačiau išsamiose DELFI autorių analizėse. Šį mėnesį DELFI pristato 15 įvykių, kurie sužadino kultūros mėgėjų ir žinovų dėmesį savo išskirtinumu.

Projektą „Kultūros pjūvis“ remia SRTRF
© SRTRF logotipas
Projektą „Kultūros pjūvis“ remia SRTRF

www.DELFI.lt
komentarai