Palaimintojo Teofiliaus Matulionio istorija
Palaimintasis T. Matulionis gimė 1873 m. birželio 22 d. Kudoriškyje, Alantos valsčiuje. Apie jo vaikystę žinoma ne daug – mokėsi Antalieptės miestelyje, vėliau Daugpilio realinėje gimnazijoje, studijavo Peterburgo dvasinėje katalikų akademijoje. 1900 m. pasirinko dvasininko kelią ir buvo įšventintas į kunigus.
Paskyręs savo gyvenimą bažnyčiai ir žmonėms, T. Matulionis buvo ne kartą persekiotas ir įkalintas sovietų. 1923 m. būdamas Švč. Jėzaus Širdies parapijos Sankt Peterburge klebonu, jis atsisakė valdžiai atiduoti brangias bažnytines relikvijas, todėl buvo nuteistas kalėti trejus metus. Po dviejų metų amnestuotas kunigas sugrįžo į savo parapiją, tačiau ir toliau buvo persekiojamas tuometinės valdžios.
1928 m. bažnyčia slapta T. Matulionį nominavo, o 1929 m. konsekravo Matregos vyskupu, įgaliotu vadovauti Leningrado tikintiesiems. Tačiau už neva antisovietinę veiklą SSRS saugumo tarnybų jis buvo tardomas ir nuteistas 10 metų kalėti griežtojo režimo Solovkų lageryje. Visgi, po trijų metų kunigas grįžo ir Lietuvą, kurioje ir toliau tęsė švietėjišką veiklą.
1943 m. mirus Kaišiadorių vyskupui Juozapui Kuktai, T. Matulionis buvo paskirtas šio miesto vyskupu. Ir nors žiaurūs tiek fiziniai, tiek psichologiniai kankinimai giliai įstrigo jo atmintyje, šventikas savo įsitikinimų neišsižadėjo ir toliau aktyviai gynė bažnyčios ir tikinčiųjų teises, dalyvavo pasipriešinimo SSRS okupacinio režimo veikloje. 1962 m. vasario 9 d. popiežius Jonas XXIII T. Matulioniui suteikė arkivyskupo titulą.
Deja, visai netrukus, praėjus kiek daugiau nei pusmečiui, gyvenimo kovą T. Matulionis pralaimėjo: keturis kartus sovietų teistas, kalėjimuose kalėjęs, iš viso 16 metų nelaisvėje praleidęs, muštas, tardytas, badavęs, gyvenęs tremtyje ir kitaip kankintas arkivyskupas 1962 m. rugpjūčio 20 dieną mirė.
Tačiau visi, kas šį žmogų pažinojo, ar yra girdėję jo istoriją, pralaimėjusiu jo pavadinti negalėjo. 2003 m. arkivyskupas buvo pagerbtas Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi, 2006 m. – Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi. Tačiau didžiausio pripažinimo T. Matulionis sulaukė 2017 m., kuomet popiežiaus dekretu nepailstantis ir nepalaužiamas kovotojas už tikinčiųjų teises buvo paskelbtas palaimintuoju.
Siekiant priminti ne tik lietuviams, bet ir viso pasaulio turistams, besilankantiems Lietuvoje apie šią iškilę asmenybę, nuo 2018 m., pagal 2014-2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą vykdomas projektas „Palaimintojo Teofiliaus Matulionio kelias“ – galimybė aplankyti ir pamatyti įdomiausias ir svarbiausias arkivyskupo gyvenimo Lietuvoje vietas.
Didysis kelias
Šiame kelyje atrasite visas vietas, susijusias su Palaimintojo T. Matulionio gyvenimu, ganytojiška veikla, kančia ir mirtimi Lietuvoje. Šis kelias apima Kauno, Varėnos, Vilniaus, Molėtų, Utenos, Zarasų ir Kaišiadorių kraštus. Atvykę į Kauną, nepraleiskite progos aplankyti ne tik Kauno Šv. Mikalojaus (Benediktinių) bažnyčią, bet ir šalia jos esantį vienuolyną, kuris T. Matulioniui būnant bendruomenės kapelionu, išgyveno savo aukso amžių. Tuo metu Varėnos rajone siūlome pamatyti šalia Babriškių Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios stovintį balto metalo kryžių, pagamintą T. Matulionio paskelbimo palaimintuoju progai. Sostinėje taip pat netrūksta vietų, susijusių su arkivyskupo gyvenimu, pavyzdžiui, Vilniaus Aušros vartai, prie kurių ne kartą lankėsi ir meldėsi pats T. Matulionis. Keliaudami šiuo keliu, negalite praleisti ir Anykščių rajono savivaldybėje esančio Kudoriškio – vietos, kurioje gimė Palaimintasis T. Matulionis. Šiame kaimelyje 2000 m. buvo pastatytas kryžius, menantis neeilinę arkivyskupo asmenybę. Apkeliavę visas šias ir kitas Didžiajame kelyje esančias vietas, dar geriau susipažinsite su Palaimintojo T. Matulionio istorija bei išvysite Lietuvos grožį ir jos istorijos turtingumą.
Maršruto ilgo – 577 km.
Kaišiadorių krašto kelias
Kaišiadorių kraštas itin turtingas dvasiniu paveldu ir grožiu. Jame gimė ir gyveno, dirbo ir meldėsi neeilinių pėdsakų Lietuvos istorijoje palikusios asmenybės, tarp kurių ir T. Matulionis, buvęs Kaišiadorių miesto arkivyskupu. Kaišiadorių krašte galima rasti ypatingų maldos, dvasinio gyvenimo stotelių. Viena tokių – Kaišiadoryse esanti Kristaus Atsimainymo katedra, kurioje yra Palaimintojo T. Matulionio koplyčia. Na, o štai Senųjų katedros vartų vietoje išvysite ir Palaimintojo paminklą. Pasakojama, kad būtent čia Teofilius pasitikdavo ateinančius į katedrą ir palydėdavo išeinančius po Šv. Mišių. Vaikštinėdami Kaišiadorių miesto centre, netoli Katedros tikrai pastebėsite ir įspūdingo dydžio T. Matuliono freską, įamžintą ant Algirdo Brazausko gimnazijos pastato sienos. Tad keliaudami šiuo keliu, neabejotinai pamatysite mūsų Tėvynės Lietuvos ir krikščioniškojo gyvenimo grožį bei prasmę.
Maršruto ilgis – 159 km.
Palaimintojo Teofiliaus pagarbos ir pamaldumo vietos
Palaimintasis T. Matulionis dar būdamas gyvas laikytas legenda. Asmenybės išskirtinumą pripažino ne tik draugai, bet ir tie, kurie jį persekiojo. Net sovietinė priespauda negalėjo panaikinti Teofiliaus gyvenimo pėdsakų – jo gyvenimas ir kančia įkvėpė daugelį kovoti už laisvę. Keliaujant pagarbos ir pamaldumo vietomis, pagrindine stotele turėtų tapti netoli Šeduvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčios stovintis namelis, kuriame paskutines savo gyvenimo dienas leido T. Matulionis. Šiandien šis namelis yra tapęs savotišku muziejumi, kuriame atkurtas arkivyskupo kambarėlis. Jame galima pamatyti tuometines nuotraukas, liudijančias apie praeities piligrimų keliones į Šeduvą, bei kitus su Teofiliaus gyvenimu susijusius daiktus.
Maršruto ilgis – 804 km.
Tautos kančios ir kovos kelias
XX a. Lietuvai teko patirti dvi ypač žiaurias okupacijas ir karus, kurie pareikalavo daugybės aukų, tačiau laisvės troškimo neužgniaužė. Palaimintasis T. Matulionis ir kiti kovotojai paaukojo savo gyvybes ant Lietuvos laisvės aukuro. Šiame kelyje kviečiame prisiminti ir aplankyti lietuvių tautos laisvės kovotojų kančių vietas, sužinoti, kiek daug buvo iškentėta ir atiduoda už mūsų laisvę. Viena tokių vietų – Rudaminos kaimelyje esantis iškilaus katalikų kunigo Juozo Zdebskio kapas. Šis žmogus buvo pogrindinės spaudos leidėjas bei kovotojas už religijos laisvę. Tuo tarpu Birštono Šv. Antano Paduviečio bažnyčia, kurioje dabar veikia muziejus, yra išskirtinė tuo, kad joje Kalėdų naktį, 1957 m. vyskupu slapta konsekravo dar vieną kovotoją už religinę ir valstybinė laisvę Vincentą Sladkevičių.
Maršruto ilgis – 949 km.
Palaimintojo T. Matulionio dvasingumo kelias
XX a. Palaimintojo T. Matulionio veikla paliko ryškų pėdsaką skleidžiant krikščioniškąjį tikėjimą ir pamaldumą Lietuvoje. Jis ne tik kovojo už tikinčiųjų teises, buvo ir tikėjimo stiprintojas, jo dėka atsirado nuolatinė Švč. Sakramento adoracija, skleidė pamaldumą Švč. Jėzaus širdžiai, gaivino blaivybės sąjūdžio veiklą. Šiame kelyje kviečiame aplankyti su Palaimintojo Teofiliaus dvasingumu ir ganytojiška veikla susijusias vietas, tokias kaip Palaimintojo Mykolo Sopočko hospisą, kuriame buvo nutapytas Dievo Gailestingumo paveikslas, vėliau įvairiomis formomis leistas ir platintas T. Matulinio iniciatyva, ar Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo baziliką, kurios aikštės pertvarkymo darbų iniciatorius buvo T. Matulionis.
Maršruto ilgis – 722 km.
Žūvančiųjų gelbėjimo kelias
Siautėjant žiauriam žydų genocidui, nacių okupacijos metais vyskupas T. Matulionis, bendradarbiaudamas su vienuolėmis benediktinėmis, padėjo gelbėti žydus. Šiame kelyje kviečiame aplankyti žydų paveldo vietas Kaišiadorių rajone, susipažinti su daugiau didvyriškų asmenybių, tokių kaip kunigas Jonas Žemaitis ar kunigas ir istorikas Juozapas Stakauskas, prisidėjusių prie žydų gelbėjimo. Rekomenduojame aplankyti ir buvusį Čiobiškio dvarą, kuriame Palaimintasis T. Matulionis ir seselės benediktinės slėpė žydaitę Esther Yellin, kuri vėliau tapo žymia pianiste.
Maršruto ilgis – 182 km.
Daugiau sužinoti apie Palaimintąjį T. Matulionį bei vykdomą projektą galite čia.