Legendomis apipinta atodanga

Kelionę kviečiame pradėti ant aukščiausios atodangos prie Kauno marių. 42 metrų aukščio Dovainonių atodanga (Mergakalnis) lankytojams „dovanoja“ įspūdingą vaizdą: čia galima išvysti Kauno marių panoramą, plūduriuojančią retų paukščių mėgstamą salą. Tolumoje – Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę.

Mergakalnio atodanga (Giedrės Streikauskaitės nuotr.)
Mergakalnio atodanga (Giedrės Streikauskaitės nuotr.).

Tiesa, Mergakalnio atodanga – nepaprasta. Kaišiadorių turizmo ir verslo informacijos centro vadovė Giedrė Streikauskaitė sako, jog apie šią nuostabią atodangą yra daugybė intriguojančių legendų, kurias atvykę turistai gali ne tik sužinoti, bet trumpam tapti savotiškais jų dalyviais. Mat, Kauno marių regioninio parko direkcija vieną iš legendų išradingai perkėlė į šių laikų pramogą – pastatė besisukančią statinę, o ant jos patupdė kates.

Atkeliavusiems čia G. Streikauskaitė siūlo aplankyti ne tik pačią Mergakalnio apžvalgos aikštelę, bet ir pasivaikščioti natūraliu miško takeliu, vingiuojančiu skardžiais iki pat marių. Tiesa, svarbu nepamiršti vis sustoti ir pasigėrėti gamtos grožiu.

Mergakalnio atodanga (Giedrės Streikauskaitės nuotr.)
Mergakalnio atodanga (Giedrės Streikauskaitės nuotr.).

Pažintinis takas – ištvermingiausiems

O jeigu pasivaikščiojus Mergakalnio takeliu kojos nepavargs, galima aplankyti ir daugiau nei 600 metrų besitęsiančią Gastilonių atodangą. Beveik 20-ies metrų siena papuošta ledynmečių paliktais priemolio ir perskirtais tarpledynmečio metu sukloto smėlio sluoksniais. Kiek giliau miške slypi Gastilonių pažintinis takas. Tiesa, jis labiausiai tiks natūralios gamtos ir iššūkių mylėtojams.

„Tai yra natūraliausias pažintinis takas rajone. Čia lankytojai neras lentelėmis nukloto takelio, teks paklaidžioti mišku, skardžiais. Kai žiemą juo keliavau, lipant į slidų skardį teko ne tik kojomis, bet ir rankomis naudotis. Dabar, rudenį takas užburia ne tik marių toliais, bet ir medžių spalvomis. Reikia nusiteikti sunkesniam ėjimui, tačiau vaizdai, kurie atsiveria, verti pastangų“, – šypsosi G. Streikauskaitė.

Gastilonių pažintiniame take (Giedrės Streikauskaitės nuotr.)
Gastilonių pažintiniame take (Giedrės Streikauskaitės nuotr.).

Keliaujant šiuo taku galima atrasti storiausią medį visame Kauno marių regioniniame parke – Gastilonių ąžuolą (5,25 metrų apimties). Netoliese yra storiausia Lietuvos pušis. Rumšiškių pušies kamieno apimtis – 5 metrai. Būtinai apžiūrėkite pušį iš visų pusių – pamatysite įdomių dalykų, o gal ir mistinių būtybių. Prieš keletą metų pušiai netekus draugo ąžuolo, į kurį ji rėmėsi ilgus amžius, dabar išgyventi daug sunkiau.

 Rumšiškių pušis (Giedrės Streikauskaitės nuotr.)
Rumšiškių pušis (Giedrės Streikauskaitės nuotr.).

Akmuo, ant kurio šildosi velnias

Kaišiadorių kraštą norintiems pažinti turistams Giedrė Streikauskaitė siūlo aplankyti neįprasto grožio Laukagalio akmenį. Didesnis nei 5 metrų ilgio mitologinis akmuo nustebina ne tik savo dydžiu – jo viršuje iškaltos 7 duobutės, o šonuose – latakai.

Laukagalio akmuo (Giedrės Streikauskaitės nuotr.)
Laukagalio akmuo (Giedrės Streikauskaitės nuotr.).

„Jos simbolizuoja Didžiųjų Grįžulo ratų žvaigždyną. Šį akmenį dar vadina Didžiuoju, Aukuru ir Velnio sostu. Ir dabar žmonės sako, kad kartais velnią „užtinka“ ant šio akmens, besišildantį prieš saulutę“, – pasakoja ji.

Atgaiva ir kūnui, ir sielai – Strėvos upė

Pašnekovė sako, kad nevalia praleisti progos pasigrožėti ir pagrindine rajono kraujagysle – Strėvos upe. Ji – tikras kontrastų derinys: įvairiose atkarpose tiesi, vingiuota, pavojinga ir rami. Tai puiki vieta renkantis, kur praleisti atostogas ar savaitgalį šiltuoju metų laiku.

Strėva (Andrejaus Tomenko nuotr.)
Strėva (Andrejaus Tomenko nuotr.).

„Ją labai mėgsta baidarininkai. Žmonės gali pasirinkti maršrutą pagal savo gebėjimus ir poreikius. Galima plaukti su draugais, šeima, vaikais. Ištvermingiausi plaukia vieni, sportiniu režimu“, – tikina pašnekovė.

Strėva (Andrejaus Tomenko nuotr.)
Strėva (Andrejaus Tomenko nuotr.).

O didžiausia pramoga ir malonumas – atsigaivinti po krentančio vandens kaskadomis – vietiniais „kriokliais“ prie nedidelių elektrinių užtvankų. Šalia upės galite aplankyti net tris iš 27 rajono piliakalnių – Mūro Strėvininkų, Bijautonių ir Lašinių. Lašinių kaime verta pasivaikščioti ir ilgiau – čia rasite ne tik gražių formų medžiais papuoštą piliakalnį, bet ir pasivaikščiosite Lašinių konglomeratų atodanga.

„Ši pasislėpusi atodanga labai miela mano akiai ir širdžiai, – pasakoja G. Streikauskaitė, – tai ne visai lengvai randama miškelio griova, kur reikės patogių batų. Ją pamilsta natūralios gamtos mylėtojai, vertina geologijos tyrinėtojai. Įdomiausia čia atkeliauti su geologu, tokiu kaip dr. Jonas Šečkus, mokančiu sudėtingus dalykus pateikti žmonių kalba. Įdomu apžiūrėti 8 metrų ilgio Lašinių „paltį“ – didžiausią konglomerato luitą.“

Lašinių konglomeratų atodanga (Giedrės Streikauskaitės nuotr.)
Lašinių konglomeratų atodanga (Giedrės Streikauskaitės nuotr.).

Ežeras, kurio gylio neįmanoma pamatuoti

Nors Kaišiadorių rajone telkšo net 33 ežerai, įdomesnių ežerų ieškotojams G. Streikauskaitė siūlo aplankyti ypatingą Kaukinės ežeriuką. Šis vandens telkinys yra beveik tobulai apvalus. Kai kurie jį dar vadina Žiedelio ežeru. Jo atsiradimas taip pat apipintas įvairiausiais padavimais – sakoma, kad ežero gylio negalima matuoti. Bandžiusiems tą daryti, ežeras yra „pasakęs“: „Jeigu nori mane išmatuoti, tai aš kasmet imsiu po žmogų“.

„Jis ilgus metus garsėjo kaip vienintelis meteoritinės kilmės ežeras Lietuvoje, tačiau vėliau mokslininkai ištyrė, kad jis susiformavo atskilus ledo gabalui“, – priduria ji.

Kaukinės ežeras (Giedrės Streikauskaitės nuotr.)
Kaukinės ežeras (Giedrės Streikauskaitės nuotr.).

Norintys patogiai pailsėti ir pasimaudyti spėjo pamėgti Kalvių, Statkūniškių ežerų, Girelės II tvenkinio, esančio Kaišiadorių mieste, paplūdimius.

Vieta, dvasinei ramybei

Ieškantys dvasinės ramybės ją tikrai atras nuvykę prie Žaslių ežero, esančio Kaišiadorių rajone. Tyliai pabuvus gamtoje, galima užsukti į Guronių kaimą – Lietuvos kardinolo Vincento Sladkevičiaus tėviškę.

 Gastilonių atodanga (Andrejaus Tomenko nuotr.)jpg
Gastilonių atodanga (Andrejaus Tomenko nuotr.)jpg.

Kaišiadorių kraštą branginęs Palaimintasis arkivyskupas Teofilius Matulionis 1956 metais jam suteikė kanauninko titulą. Prie sodybos lankytojai ras koplyčią, apsuptą Rožinio keliui skirtomis penkiomis koplytėlėmis, ir Guronių rekolekcijų namuose įrengtą ekspoziciją. Sakoma, kad šioje vietoje žmonės randa vidinę ramybę.

Žasliai (Andrejaus Tomenko nuotr.)
Žasliai (Andrejaus Tomenko nuotr.).

Šuolis į istoriją

Susipažinus su rajono gamta, G. Streikauskaitė siūlo nepraleisti progos aplankyti ir paties Kaišiadorių miesto. Pirmoji stotelė – Kaišiadorių Kristaus Atsimainymo katedra. Neogotikinė katedra sužavės architektūros gerbėjus, o tai, kas slypi joje – dvasinės pilnatvės ieškančius lankytojus. Būtent čia palaidotas Palaimintasis Teofilius Matulionis.

Katedroje įrengta Palaimintojo Teofiliaus Matulionio koplyčia, po kuria palaidotas arkivyskupas. Taip pat verta užsukti į Pal. T. Matulionio aikštę, kur tamsiuoju paros metu lankytojus džiugina šviečiantis fontanas.