Nekilnojamojo turto vystytoja „Darnu Group“ skelbia straipsnių ciklą apie tai, kas skirtingais istoriniais laikotarpiais Lietuvoje buvo laikoma aukštos klasės butais ir prabanga juose.

„Kurį laiką naujo būsto įsigijimui kreditavimo sąlygos buvo palankios. Vilniuje buvo statomi nauji daugiabučiai Pašilaičiuose ir Baltupiuose, prabangesni – Antakalnyje bei Žvėryne. Įsibėgėjus privatizacijai ir atsiradus galimybėms įsigyti aukcionuose valstybės turtą už pinigus, o ne už investicinius čekius. Šiuo laikotarpiu stipriai suaktyvėjo verslių ir prakutusių miestiečių investicijos Senamiestyje ir Naujamiestyje“, – komentuoja architektė Eglė Truskauskienė.

Butai – ne visų išgalėms

Valstybės iniciatyva buvo įsteigtas „Būsto paskolų draudimas“, kuris turėjo paskatinti bankus didinti būsto paskolų pasiūlą palankesnėmis jų teikimo sąlygomis, o pradinis įnašas galėjo būti sumažintas nuo 30 iki 5 procentų. Kai kurie bankai pailgino teikiamų paskolų būstui įsigyti grąžinimo trukmę iki 20–25 metų.

Maždaug 2001-2003 m. valstybė pradėjo intensyviau remti pirmo būsto įsigijimą jaunoms šeimoms, todėl naujų butų rinka labiau suaktyvėjo: „Komercinių bankų teikiamų paskolų palūkanos buvo kompensuojamos iki tam tikros ribos, todėl stipriai populiarėti pradėjo maži butai. Jaunas šeimas traukė tokie rajonai kaip Baltupiai, Fabijoniškės ar Pašilaičiai, vėliau – Šiaurės miestelis. Juose buvo svarbu taupyti – reguliuojamas arba autonominis šildymas, geras susisiekimas. Šie butai dėl mažesnio biudžeto kartais buvo įrenginėjami etapais, dažnai be dizainerio ar architekto paslaugos, pasikliaujant tuomet jau praprususių statybininkų sumanumu žvalgytis į kaimynus“, – teigia E. Truskauskienė.

Pasak architektės, ne visi galėjo sau leisti pirkti naujos, aukštos klasės statybos butus su paskola: „Buvo ir tokių, kurie įsigijo butus senesniuose daugiabučiuose, bandė juos atnaujinti ir įgalinti kaip aukštos klasės būstą. Vis dėlto, bankai gerokai palankiau žiūrėjo į pirkinius senuosiuose mikrorajonuose – Antakalnyje, Žvėryne ar senamiesčio pakraščiuose. Kai kurie žmonės stengėsi pasinaudoti galimybe būstus įsigyti ramesnėse senamiesčio gatvėse – Šv. Stepono, Raugyklos, Naugarduko, Aguonų ar Šaltinių. Naujajame šimtmetyje ypatingai pradėti vertinti butai šalia centro, pramogų vietų, kavinių ar kultūrinių erdvių, kurie ir šiai dienai laikomi kokybiško gyvenimo ženklu.“

Euroremonto interjero sprendimai: greitai prarado susidomėjimą

2000-ieji dar geriau žinomi kaip euroremonto metai. Šimtmečio pradžioje, euroremontas buvo įprasminamas kaip kompleksinis butų atnaujinimas, modernizavimas. Šio laikotarpio butų sienoms buvo būdingos šiltos pastelinės spalvos, pigesnės medžiagos, nes jas buvo kur kas paprasčiau įsigyti. Ryškių spalvų baldai tuo metu atrodė itin modernūs ir išskirtiniai, buvo laikomi aukštos klasės ženklu. Baldai buvo ne visada ergonomiškų proporcijų ir patogūs – svarbiausia, kad gerai atrodytų.

„Žvelgiant į dabartinę nekilnojamojo turto rinką, euroremontai yra praradę savo aktualumą, dauguma butų praradę savo prekinę išvaizdą ir reikalauja modernizavimo. Euroremontas buvo tarpinė stotelė po Nepriklausomybės atgavimo, kuomet žmonės bandė ir nežinojo, kaip gražiai bei skoningai įsirengti butus“, – teigia E. Truskauskienė.

Anot jos, aukštą klasę rodė keli svarbūs dalykai: „Svetainė sujungta su valgomuoju, keli dideli sanitariniai mazgai, miegamieji bei židinys. Šio laikotarpio butų įrengimas dažniausiai buvo autorinio dizaino, įrengti kokybiškomis medžiagomis – parketas, plytelės, medinės durys. Vieni butai buvo labai modernūs, kiti – susiję su istorine aplinka, orientuoti į tradiciją. Šiuose būstuose buvo gausu autentiškų arba atkurtų lipdinių bei masyvių medinių baldų.“

Ekonominės situacijos pagerėjimas – padidina šansus įsigyti būstą

Pasikeitus valstybės rėmimo sąlygoms ir ekonominei situacijai pagerėjus, 2004 m. paskolos tapo šiek tiek brangesnės, bet lengviau prieinamos visiems žmonėms. Be abejo, labiausiai išskirtiniai miesto rajonai kartu su didžiaisiais butais liko tie patys – Senamiestis, Centras, Žvėrynas. Juose plėtros galimybės darėsi vis mažesnės.

„Kuomet buvo pastatytas Vilniaus savivaldybės pastatas Konstitucijos pr., į prabangos elementų turinčių butų geografiją buvo įtrauktos Šnipiškės, o dėl išsikėlusių gamyklų – Vytenio bei Pylimo gatvės. Dizaino užmojai taip pat šiek tiek pasikeitė – stiklo blokelius „permatomuose“, šviesai laidžiuose sumanymuose pakeitė stiklo plokštumos, interjerai tapo labiau monochrominiai. Taip pat pradėtos naudoti sudėtingesnės lubų konstrukcijos – dėl naujų įleidžiamų šviestuvų atsirado galimybė turėti paslėptą apšvietimą. Į naujai statomus, aukštos klasės daugiabučius pradėta integruoti ir vėdinimo bei kondicionavimo sistemos“, – teigia architektė.

Projektas „Kokybiško gyvenimo evoliucija“