Vištiena – viena populiariausių ir lietuvių perkamiausių mėsų, tačiau ar visuomet žinome, ką valgome ir kaip užauginta vištiena atsiduria ant mūsų stalo? Gausiame prekybos centrų prekių asortimente galima lengvai pasimesti, todėl įsigilinti į tai, ką valgome, visuomet verta, juk kiekvienas norime rinktis sveikatai palankesnius produktus.
Vienas iš svarbiausių kriterijų renkantis vištieną – atkreipti dėmesį, ar višta buvo užaugina be antibiotikų. Tai padaryti nesudėtinga: ženklas „užauginta be antibiotikų“ nurodomas ant paukštienos pakuotės. Kiaušinius taip pat patartina pirkti tuos, kuriuos sudėjusios vištos turėjo galimybę laisvai bėgioti, o ne perėti narvuose.
Ką reiškia „užauginta be antibiotikų“?
Ne paslaptis – antibiotikai vištų augintojams palengvina kasdienį darbą, juk jei gyvūnas susirgo, jį galima išgydyti vaistais. Tačiau neracionaliai naudojant antimikrobines medžiagas, mažėja natūralus atsparumas joms. Paprastai tariant – kas per daug, tas nesveika, mat kiekvienas vaistas turi dvejopą poveikį: ir gydo, ir kenkia tuo pačiu.
Jei gyvūnas suserga, vaistai gali būti skiriami jo gydymui, tačiau pati vištiena tokiu atveju vartojama gali būti tik praėjus tam tikram laikotarpiui. Rinkdamiesi produktą su užrašu „užauginta be antibiotikų“, galėsite būti tikri, kad per visą paukščio gyvenimo laikotarpį nebuvo naudoti antibiotikai, kurie galėjo turėti įtakos mėsos kokybei.
Privataus prekės ženklo linijos „Užauginta be antibiotikų“ vištiena prekybos tinklas „Iki“ prekiauja dar nuo 2019 m. Pasak „Iki“ komunikacijos vadovės Vaidos Budrienės, duomenys rodo, kad šios rūšies mėsai vartotojai teikia pirmenybę ir ji jau sudaro didžiąją pardavimų dalį. 2021 m. sausio-balandžio mėn., palyginti su tuo pačiu parėjusių metų laikotarpiu, vištienos be antibiotikų parduota 70 proc. daugiau.
„Vištienos be antibiotikų tiekėjai sudaro tinkamas paukščių augimo sąlygas ir lesinimą kokybišku maistu paukštynuose, todėl paukščiai išlieka sveiki per visą augimo laikotarpį ir negauna antibiotikų. Šios priežastys lemia aukštą be antibiotikų užaugintų vištų mėsos kokybę. Vištas be antibiotikų auginantys tiekėjai turi specialų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos sertifikatą“, – teigia V. Budrienė.
Be to, renkantis mėsą be antibiotikų, palaikomi atsakingi verslai, kurie tinkamai rūpinasi paukščiais bei užtikrina jiems kokybiškas gyvenimo sąlygas.
Pasirinkimo gausa gali suklaidinti
Jei ant pakuotės yra užrašas „užauginta be antibiotikų“, viskas kaip ir aišku – ant jūsų stalo atsidūrusi višta antibiotikais gydyta niekada nebuvo. O jei tokio užrašo nėra? Tai nebūtinai reiškia, kad paukštis tikrai gavo antibiotikų, tačiau ir garantijos, kad taip nebuvo, nėra. Jei paukštis buvo apsirgęs, gali būti, kad jį gydė antibiotikais, tačiau jei vištiena atsidūrė parduotuvėje, vadinasi, nuo paukščio gydymo vaistais praėjo saugus laiko tarpas.
Užauginti paukščius visai be vaistų sudėtinga, mat jie, kaip ir žmonės, neretai serga. Todėl nenustebkite, jei parduotuvėse net ir to paties gamintojo prekės ženklo pakuotės gali skirtis: ant vienų bus užrašas „užauginta be antibiotikų“, o ant kitų – ne. Todėl visais atvejais, norėdami pasirinkti sveikatai palankesnį produktą, visų pirma turėtumėte atidžiai skaityti produkto etiketes.
Rūpinantis gyvūnų gerove vertėtų atsakingai rinktis ir vištų dedamus kiaušinius – į pirkinių krepšelį dėti tuos, kuriuos išperėjo laisvai lakstančios vištos. Atskirti tokius kiaušinius galima pažvelgus į užrašus ant kiaušinių pakuotės ar spaudus ant pačių kiaušinių. Pirmasis spaude nurodamas skaičius parodo vištų laikymo būdą, toliau sekančios raidės nurodo kilmės šalį, o paskutinis skaičių derinys rodo dedeklių vištų paukštininkystės ūkio numerį. Šiuo atveju svarbiausia atkreipti dėmesį į pirmąjį nurodytą skaičių:
0 – ekologiški kiaušiniai
1 – laisvai laikomų vištų kiaušiniai
2 – ant kraiko laikomų vištų kiaušiniai
3 – narvuose laikomų vištų kiaušiniai
O kaip su parduotuvėse jau pagamintais gaminiais? Ar čia naudojama vištiena auginta be antibiotikų, laisvėje laikomų vištų kiaušiniai? Prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė tikina: pirkėjams siekiama pasiūlyti kuo kokybiškesnių produktų.
„Mes rūpinamės gyvūnų gerove ir siekiame kuo geresnių vištų auginimo sąlygų. Pastebime augantį pirkėjų sąmoningumą ir vis daugiau jų dėmesio aplinkosaugai. Jau kelerius metus asortimente turime vištieną be antibiotikų, o nuo šio pavasario sudarėme sąlygas pirkėjams ne tik patiems rinktis tokią vištieną, bet ir užtikrinome, kad visi mūsų prekybos tinkle paruošti kulinarijos gaminiai su vištiena būtų be antibiotikų, – sako V. Budrienė. – Dar šių metų kovo mėn. paskelbėme, kad pirmieji mūsų šalyje kulinarijos gaminiuose nebenaudosime ir narvuose laikomų vištų kiaušinių.“
Prekybos tinklas skaičiuoja, kad per 2020 m. vien kulinarijos gaminiams sunaudota apie 1,33 mln. kilogramų vištienos. Iš jos gaminami tokie populiarūs gaminiai kaip Kijevo kotletai, salotos. Vištiena be antibiotikų naudojama visiems „Pagaminta IKI“ kulinarijos gaminiams ruošti, išskyrus keptus viščiukų broilerių gaminius.
Svarbu žmogui, svarbu ir gamtai
Specialistai tikina: susirgusius paukščius gydant antibiotikais kenčia ne tik mėsos kokybė. Sergančių vištų išmatos, drauge su suvirškintais antibiotikais, patenka į žemę. Tokiu būdu yra išbalansuojama ekosistema.
Jei vištų augintojai paukščius pasiryžta auginti visai be vaistų – jų laukia nelengvas darbas. Tokioms vištoms būtina užtikrinti itin geras sąlygas, kurios sumažintų galimų susirgimų tikimybę: atsakingiau rūpintis higiena, suteikti vištoms daugiau erdvės, šerti jas kokybišku lesalu. Taip išlošia visi – paukščiai, kurie gyvena pilnavertį gyvenimą, gamta, mat nėra teršiama ir pirkėjai, nes gali įsigyti kokybiškų gaminių.