Arbatos su medžių spygliais

Kaip aiškina prof. R. Stukas, kadagių, eglių ar pušų spyglių arbatos anksčiau buvo naudojamos liaudies medicinoje, o dabar kartais yra skiriamos kaip augalinė terapija, susirgus ar blogai jaučiantis.

„Jeigu mes pavartytume vaistingųjų augalų žinynus, pamatytume, kad spygliuočių medžių spygliuose ar pumpuruose yra biologiškai aktyvių medžiagų, kurios pasižymi kvėpavimą gerinančiu poveikiu, todėl tokias arbatas tinka gerti peršalus ar esant kvėpavimo takų sutrikimams“, – pasakoja profesorius.

Jeigu mes pavartytume vaistingųjų augalų žinynus, pamatytume, kad spygliuočių medžių spygliuose ar pumpuruose yra biologiškai aktyvių medžiagų, kurios pasižymi kvėpavimą gerinančiu poveikiu, todėl tokias arbatas tinka gerti peršalus ar esant kvėpavimo takų sutrikimams.
Profesorius Stukas papasakojo apie natūralius sveikatos šaltinius iš mūsų daržų, sodų, miškų – verta pabandyti kiekvienam
Šaltinis: Organizatorių nuotr.

Tačiau, pasak jo, retkarčiais tokią arbatą gali pasidaryti ir visai sveiki žmonės, nes ši tam tikrais atvejais padeda palaikyti jėgas bei fizinį aktyvumą.

„Pavyzdžiui, pušų spyglių arbata pasižymi fizinį ir protinį nuovargį slopinančiomis savybėmis. Tačiau tokios arbatos neturėtų keisti mūsų mitybos įpročių ar tapti kažkokio maisto pakaitalu“, – sako prof. R. Stukas.

Dilgėlių sriuba

Nors dilgėles mes puikiai pažįstame dėl jas palietus atsirandančio skausmo ir išbėrimo, kaip pasakoja prof. R. Stukas, šis augalas išties neturi jokių kenksmingų savybių.

„Tai augalas, kuris savo sudėtyje turi chlorofilo, antioksidantų, įvairių mineralinių medžiagų, tarp kurių yra ir mūsų organizmui reikalingi magnis, geležis bei vitaminas C. Pavasarį, kai dilgėlės dar būna švelnios, neperaugusios, jos turi pakankamai daug maistingų savybių, todėl jų vartojimas, nors ir nėra labai paplitęs, yra visiškai suprantamas“, – teigia pašnekovas.

Profesorius Stukas papasakojo apie natūralius sveikatos šaltinius iš mūsų daržų, sodų, miškų – verta pabandyti kiekvienam
Šaltinis: Organizatorių nuotr.
Pavasarį, kai dilgėlės dar būna švelnios, neperaugusios, jos turi pakankamai daug maistingų savybių, todėl jų vartojimas, nors ir nėra labai paplitęs, yra visiškai suprantamas.

Ir nors pati dilgėlė neturi savito skonio, būtent jos kvapas, anot profesoriaus, yra pagrindinis patiekalo akcentas. Visgi, prieš į maistą dedant dilgėlės lapus, profesorius pataria įsitikinti, ar tai tikrai tas augalas, apie kurį ir galvojate.

„Maistui yra naudojami didžiosios dilgelės lapai. Jie yra pailgos širdelės formos, lyg karpytais kraštais ir aiškiai matomais žoliniais spygliukais, kurie skinant susitraiško – jie yra deginančios bei išbertos odos priežastis. Didžiąsias dilgėles galime supainioti su švelnius lapus turinčia ir baltais žiedeliais žydinčia notrele, o tuo metu maiste naudojama dilgėlė žydi žaliais, girliandas primenančiais žiedeliais“, – pasakoja prof. R. Stukas.

Salotos su gėlių žiedais

Pirmiausia, kaip aiškina profesorius, patiekaluose naudojamus gėlių žiedus reikėtų sieti su estetika ir skoniu. „Papuošti savo patiekalą spalvingais gėlių lapais – visada įdomi ir sveikintina idėja, kuri valgymo procesui suteikia unikalumo. Pačius žiedlapius taip pat galima pagaminti labai skaniai, pavyzdžiui, apvoliojus tešla, išvirti aliejuje“, – sako prof. R. Stukas.

Tačiau, kaip teigia jis, tai nėra vien grožio ir skonio klausimas. Gėlių žiedlapiai, pasak pašnekovo, turi ir gerųjų savybių.

Profesorius Stukas papasakojo apie natūralius sveikatos šaltinius iš mūsų daržų, sodų, miškų – verta pabandyti kiekvienam
Šaltinis: Organizatorių nuotr.

„Įsivaizduokite, kiek pasaulyje yra skirtingų gėlių spalvų. Kiekvieną spalvą suteikia skirtingos medžiagos, kurios priklauso polifenolių arba flavonoidų grupei – antioksidantams, saugantiems mūsų organizmą nuo laisvųjų radikalų poveikio. Antioksidantai turi teigiamą įtaką odos būklei, padeda sulėtinti senėjimo procesus“, – pasakoja profesorius.

Įsivaizduokite, kiek pasaulyje yra skirtingų gėlių spalvų. Kiekvieną spalvą suteikia skirtingos medžiagos, kurios priklauso polifenolių arba flavonoidų grupei – antioksidantams, saugantiems mūsų organizmą nuo laisvųjų radikalų poveikio.

Nors salotų mišiniai su gėlėmis nėra mūsų kasdienio raciono dalis, trispalvių našlaičių (viola tricolor) žiedais papildytų salotų pakuočių galima įsigyti ir Lietuvos prekybos centruose.

„Nors daugelis žinome, kad našlaitės yra vienos populiariausių, nuo seno darželiuose auginamų gėlių, tačiau jas taip pat puikiai galime naudoti ir patiekaluose. Šių gėlių žiedai ypač dera šviežių daržovių salotose ir sriubose, tinka desertams puošti. Negana to, našlaitės ne tik suteikia patiekalui išskirtinio skonio bei aromato, bet ir turi sveikatinimo savybių. Jomis prekiaujame jau ne vienerius metus ir pirkėjai jas jau yra tikrai pamėgę“, – sako „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė.

Vaida Budrienė
Vaida Budrienė.

Mišrainė su kiaulpienėmis

Ar kada girdėjote, kad sudžiovintomis kiaulpienės šaknimis galite gardinti mišrainę ar sriubą? Prof. R. Stukas sako, kad šioje avantiūroje taip pat galima įžvelgti prasmę.

„Kiaulpienės šaknys yra kartumynas, kuris suaktyvina tulžies sekreciją, pagerina virškinimo procesą. Šio augalo lapai yra naudojami liaudies medicinoje ir gali pagerinti kepenų darbą, tulžies išsiskyrimą, gerinti maisto virškinimą“, – pasakoja profesorius.

Profesorius Stukas papasakojo apie natūralius sveikatos šaltinius iš mūsų daržų, sodų, miškų – verta pabandyti kiekvienam
Šaltinis: Organizatorių nuotr.

Tačiau jei ruošiatės išbandyti šio laukinio augalo naudą, R. Stukas sako, kad reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kokioje aplinkoje jis auga.

„Jei dirva yra užteršta ar augalas auga kažkur prie gatvės, kad ir labai gražiai atrodanti kiaulpienė gali būti pavojinga, nes į jos lapus ar šaknis gali būti patekę įvairių toksiškų medžiagų. Todėl prieš skindami kiaulpienes, įsitikinkite, kad ta vieta yra švari“, – pataria profesorius.

Jei dirva yra užteršta ar augalas auga kažkur prie gatvės, kad ir labai gražiai atrodanti kiaulpienė gali būti pavojinga, nes į jos lapus ar šaknis gali būti patekę įvairių toksiškų medžiagų.

Putinų sultys su medumi

Jei medus yra puikiai žinomas dėl savo gydomųjų savybių, tai su juo sumaišytos iš putino uogų išspausto sultys – tikrai kur kas rečiau girdėtas sveikatos šaltinis.

„Labiausiai putino uogos yra naudojamos liaudies medicinoje, nes jose gausu vitamino C, organinių rūgščių, todėl jos yra tinkamos stiprinti imuninę sistemą. Antiseptinės šių uogų savybės padeda peršalus, saugo nuo infekcijų“, – aiškina prof. R. Stukas.

Profesorius Stukas papasakojo apie natūralius sveikatos šaltinius iš mūsų daržų, sodų, miškų – verta pabandyti kiekvienam
Šaltinis: Organizatorių nuotr.

Visgi, kaip teigia pašnekovas, pačios putinų uogų sultys nėra ypatingai skanios, todėl tik jas maišant su kitomis uogomis ar vaisiais, arba kaip šiuo atveju – su medumi, galima mėgautis tikrai gardžiu ir sveiku gėrimu.