Šventės sugrįžta

Kokybiškas maistas – kokybiškam gyvenimui

Šiandien, rugsėjo 29–ąją, minint Tarptautinę informavimo apie maisto švaistymą dieną, verta atkreipti dėmesį į išties stulbinančius skaičius: net trečdalis pasaulyje pagaminto maisto yra nesunaudojamas arba išmetamas. Skaičiuojama, kad vienas Europos Sąjungos gyventojas per metus išmeta net 180 kg maisto atliekų. Tuo tarpu skurstančiųjų ir tų, kuriems reikalinga kasdienė pagalba maistu, metai iš metų nemažėja.

Maisto nešvaistymo idėja ragina keisti požiūrį

Porą kartų per metus užsukę į didžiuosius prekybos centrus galite išvysti „Maisto banko“ savanorius, kviečiančius prisidėti prie sunkiau gyvenančių žmonių gerovės ir paaukoti jiems nupirktų maisto produktų. Tačiau tai – tik maža dalelytė to, kuo užsiima „Maisto bankas“.

„Kasdienė mūsų veikla apima kur kas daugiau, ne tik visuomenėje didelio atgarsio sulaukiančias akcijas. „Maisto bankas“ dirba kiekvieną dieną ir didžiausia jo misija – kovoti su maisto švaistymu, tuo pačiu maistu padėti jo stokojantiems. Kitaip tariant, paimame maistą iš ten, kur yra jo perteklius, ir perduodame ten, kur yra jo trūkumas“, – pasakoja Miglė Petronytė, „Maisto bankas“ komunikacijos vadovė.

Kiekvieną dieną savanoriai ir partneriai vyksta į parduotuves įvairiausiuose Lietuvos miestuose ar miesteliuose, iš kurių surenka neparduotus, tačiau žmonių vartojimui dar tinkamus ir saugius maisto produktus. Atsivežę maistą į sandėlius, savanoriai jį išrūšiuoja pagal kategorijas, patikrina galiojimo datas, viską pasveria ir didžiąją produktų dalį paskirsto kitoms, nepasiturinčiais besirūpinančioms socialinėms organizacijoms – „Maisto banko“ partnerėms. Likusi tinkamo vartoti maisto dalis perduodama tiesiogiai į „Maisto banko“ dalinimo punktus ar Klaipėdoje esančią labdaros valgyklą, kurioje maitinami sunkiau gyvenantys žmonės.

Vien 2020 metais buvo išdalinta beveik 8000 tonų maisto, iš kurių 5307 tonos nuo išmetimo išgelbėtas geras maistas.

Maisto bankas (Prekybos  tinklo „IKI“ nuotr.)

„Turime užtikrinti, kad maisto švaistymo nebūtų ir jis laiku pasiektų tuos, kuriems to maisto reikia. Dėl to „Maisto Bankas“ dirba su beveik 600 nevyriausybinių organizacijų – nuo labai žinomų iki pačių mažiausių kaimų ar miestelių bendruomenių judėjimų, kurie prisideda prie pagalbos skurstantiems. Tokiu būdu mūsų surinkti maisto produktai laiku pasiekia net ir pačius atokiausius Lietuvos kampelius bei čia gyvenančius žmones“, – sako M. Petronytė.

Tapo didžiausiu „Maisto banko“ rėmėju

Prieš 20 metų savo veiklą pradėjęs nuo pagalbos skurstantiems, su laiku „Maisto bankas“ išsikėlė ambicingą tikslą mažinti maisto švaistymo kiekius Lietuvoje. Kaip pasakoja pašnekovė, pirmieji žingsniai iš tiesų nebuvo lengvi, mat nauja idėja ne visiems atrodė įdomi ar net aktuali.

„Prekybos tinklas „Iki“ tapo pirmuoju didžiuoju prekybos tinklu, perduodančiu nespėjamą parduoti maistą sunkiau besiverčiantiems gyventojams. Šiuo metu jis yra didžiausias „Maisto banko“ rėmėjas, atiduodantis daugiausiai maisto produktų. Skaičiuojame, kad su šiuo prekybos tinklu bendradarbiaujame jau ilgiau nei dešimtmetį – galima sakyti, nuo pat maisto nešvaistymo idėjos iškėlimo pradžios“, – sako M. Petronytė.

„Maisto banko“ savanoriai iš 228 prekybos tinklo „Iki“ parduotuvių kiekvieną dieną surenka maisto produktus ir dar tą pačią dieną perduoda tiesiogiai žmonėms ar labdaros organizacijoms – valgykloms, vaikų dienos centrams, senelių namams, neįgaliųjų bendruomenėms. Vien 2020 m. „Iki“ perdavė 3 295 007 kg įvairaus maisto už daugiau kaip 5,84 mln. Eur.

„Džiaugiamės bendradarbiavimu su „Maisto banku“ ir galimybe prisidėti prie gerų darbų. Kiekvieną dieną atiduodame visą nespėjamą parduoti maistą, paliekant laiko iki pasibaigiant jo galiojimo terminams jį paskirstyti sunkiau besiverčiantiems gyventojams. Šiai organizacijai perduodame ne tik vaisius, daržoves, duonos bei mėsos gaminius, bet ir ne maisto produktus, – sako Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė. – Dedame daug pastangų ir ugdant pirkėjų sąmoningumą bei skatinant prisidėti prie kovos su maisto švaistymu. Tikimės, kad edukuojant visuomenę galima pasiekti visiems svarbaus tikslo – visiškai išvengti maisto švaistymo.“