Maisto kultūra ir valgymo įpročiai bei požiūris į maistą neišvengiamai smarkiai keitėsi per pastaruosius metus, tam įtakos turėjo karantino padiktuotas sėslesnis, ramesnis, į namus orientuotas gyvenimo būdas. Daugiau patys gaminame, ieškome sveikesnių produktų, tvariau žvelgiame į mus supantį pasaulį.
Su tuo sutinka ir prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė. Pasak jos, sveikata aktuali ne tik sergantiems žmonėms, ir tai šiandien suvokia daugelis:
„Nuolat analizuojame rinką ir vartotojų įpročius, taip pat remiamės ir mūsų partnerių patirtimi. Pastebime, kad šiuo metu galima išskirti kelias didesnes kryptis, kuriomis vystosi ateities maisto kultūra. Tai vartotojų susidomėjimas maisto paruošimu ir gaminimu, užkandžiavimas bei sveikatingumas. Vis dėlto, pastarąjį reikėtų suvokti ne kaip vadinamąsias dietas ar tam tikrų produktų atsisakymą, bet kaip bendrą požiūrį į subalansuotą mitybą“.
Daugelis lietuvių vis daugiau dėmesio skiria prevencinėms sveiko gyvenimo būdo priemonėms, tokioms kaip subalansuota mityba, fizinis aktyvumas. Dėmesys kokybiškai produkcijai, taip pat pasikeitusi vartotojų maisto ruošimo bei vartojimo elgsena – tai vis labiau besivystančios sveikatingumo tendencijos bruožai.
„Prognozuojama, kad ir ateityje pirmenybė bus teikiama patiekalams, kuriuose yra daugiau daržovių, ankštinių augalų ir grūdų“, – sako V. Budrienė.
Visgi, visuomenėje sklando labai daug klaidingų mitų apie tai, kas sveika, ko vengti, kiek ir ko turėtume suvalgyti ar išgerti, kad jaustumėmės gerai. Kartu su gydytoja dietologe Dalia Vaitkevičiūte jums parengėme sveikos mitybos iššūkį – testą.