Žuvis nelygu žuviai

Specialistas sutinka, kad tradicinė Kūčių žuvis yra silkė. Deja, ji nėra tokia palanki sveikatai. „Jei ją lyginsime su kitomis žuvimis, ji nėra tokia palanki sveikatai vien dėl to, kad joje yra žymiai didesnis kiekis druskos. Kalbant apie mineralines medžiagas, jomis ji nelabai skiriasi nuo kitų žuvų. Silkėje yra daug fosforo, kalio, magnio ir kitų mineralų. Bet jei žmogus yra linkęs į hipertoniją, serga liga, kai yra labai aukštas arterinio kraujo spaudimas, jam reikėtų vengti patiekalų, kur yra druskos. Sveikam žmogui silkė Kūčių vakarą nesukels jokių sveikatos sutrikimų. Bet jei yra sveikatos problemų, reikėtų silkės kiekį riboti“, – sakė profesorius.

Kalbėdamas apie kitas žuvis, pašnekovas atskyrė baltąją žuvį ir raudonąją. „Tiek vienos, tiek kitos yra labai vertingos, bet jų maistinė vertė skiriasi. Tarkime, raudonos žuvys savo sudėtyje turi Omega3 polinesočiųjų riebalų rūgščių, kurių mūsų organizmui trūksta. O tos žuvys, kurių mėsa yra balta, yra puikus baltymų šaltinis. Kartais žmonės neįvertina baltymų svarbos ir galvoja, kad baltymai reikalingi tik augančiam organizmui, kaip statybinė medžiaga raumenims, bet baltymai, patekę į organizmą, yra suskaidomi į amino rūgštis, o šios rūgštys yra svarbios imuninių ląstelių statybai. Norint, kad imuninė sistema būtų tikrai stipri ir atspari virusams, labai svarbus baltyminis mitybos aspektas. Pagrindiniai baltymų šaltiniai yra mėsa, žuvis, kiaušinio baltymas. Ši trijulė yra pati vertingiausia. Bet reikia pabrėžti, kad baltos žuvies baltymai yra labai lengvai virškinami, todėl galime tik pasidžiaugti, kad žmonės bent jau ant šventinio stalo turi žuvies, nes mes jos vartojame per mažai“, – sakė profesorius. Anot jo, būtų tobula, jei lietuviai valgytų žuvį du kartus per savaitę.

Kaip paruošti žuvį?

Nors žuvis turi daug naudingų maistinių medžiagų, dažnai žmonės baiminasi ir dėl joje esančių teršalų. Profesorius ramina, kad jų tikrai nėra tiek, kad pakenktų sveikatai. „Jei lygintume didžiausius teršalų kiekius, leidžiamus maisto produktuose, žuvyse išties yra leidžiami didžiausi. Bet ant mūsų stalo patenka tos žuvys, kur teršalų kiekis neviršija leistinos normos. Todėl įvertinus žuvies vartojimą, gaunamas teršalų kiekis yra labai nedidelis. Jei kasdien suvalgytumėte itin daug žuvies, tada gal reikėtų atkreipti dėmesį. O dabar rizika tik teorinė“, – sakė R. Stukas ir pridūrė, kad riboti žuvies kiekį reikėtų tik nėščioms moterims.

Paklaustas, kokią žuvį rinktis – laukinę ar užaugintą veisyklose, profesorius sakė, kad čia didelio skirtumo nėra. „Jei valgai žuvį kiekvieną dieną, tada jau galima diskutuoti, kuri geresnė, bet reikėtų atsiminti vieną niuansą – mes nežinome, kur plaukiojo tos žuvys, kurios plaukiojo laisvai. Gal ten, kur ji nuplaukė, buvo užterštas dumblas ir vanduo. Todėl jei kalbėsime apie teršalus, ta, kuri plaukioja kontroliuojamoje vietoje, jų gali turėti mažiau. Bet čia kaip su vištomis – mėsa tų, kurios laisvai vaikšto, biologiškai yra vertingesnė. Todėl ir laisvai plaukiojančios žuvies mėsa gali būti skanesnė ir vertingesnė, bet tai tik teorija ir sveikatai tai didelės įtakos neturi“, – svarstė pašnekovas.

Daug didesnę reikšmę sveikatai turi, kaip ta žuvis pagaminta ir su kuo valgoma. „Jei žuvis yra kepama tešloje riebaluose, toks patiekalas jau bus sveikatai nepalankus, o gal net žalingas. Todėl reikėtų pasirinkti tokį žuvies paruošimo būdą, kuris nesugadintų gerųjų jos savybių. Galima žuvį kepti su labai mažu riebalų kiekiu, galima ją ruošti garuose. Kita vertus, kalbant apie šventinį stalą, net ir labiausiai nepalankiu būdų pagamintas patiekalas, jei jis valgomas vos kartą per metus, įtakos sveikatai tikrai neturės“, – teigė profesorius.

Dar vienas niuansas, į ką jis pataria atkreipti dėmesį – su kuo tą žuvį valgome. „Jei ant žuvies užpylėte riebaus majonezinio padažo, prisidėjote mišrainės su riebia grietine ar gruzdintų bulvyčių, tai jau nieko sveikatai palankaus čia nebus. Todėl reikia vertinti visą patiekalą. Bet, kaip jau minėjau, šventiniai patiekalai lieka šventiniais, kurie valgomi tik kartą metuose“, – sakė pašnekovas.

Kokia žuvis paklausiausia?

Prekybos tinklo „Maxima“ Pirkimų departamento direktorius Marius Tilmantas sako, kad gruodžio karalius neabejotinai yra šviežias vaivorykštinis upėtakis, kuris ištrauktas iš orkaitės dažnuose namuose tampa pagrindiniu Kūčių stalo akcentu. „Taip pat populiarios jūrinės lydekos, karpiai, lašišos, strimėlės. Nors dažniausiai perkamos gerai pažįstamos žuvys, tačiau lietuviai noriai naudojasi galimybe išbandyti ir alternatyvas joms: perka tilapijas, alpines šalvis, šamus, pangasijas, doradas, plekšnes ir kt.“, – pirkėjų pasirinkimus vardijo pašnekovas.

Anot jo, formuojant žuvies asortimentą, nemažai dėmesio skiriama ir įvairiems pusgaminiams, kurie tinka skubantiems ar norintiems pasilengvinti Kūčių stalo rūpesčius. Pardavimų duomenys rodo, kad prieš šventes žuvies gaminių pardavimai paprastai šokteli dukart. „Olimpą taip pat pasiekia tiek sūdytos, marinuotos ar rūkytos silkės, tiek ir įvairių patiekalų su ja: mišrainių, salotų ir filė su įvairiais pagardais paklausa. Populiariausia prekė šioje kategorijoje – silkių filė aliejuje, kuri yra pati universaliausia. Taip pat gausiai perkama silkė su svogūnais, džiovintais pomidorais. Visgi reikia paminėti, kad ši žuvis yra toli gražu ne tik Kūčių patiekalas. Pavyzdžiui, „Maximos“ lankytojų ypač pamėgta naminė sluoksniuota silkių ir burokėlių mišrainė nuo lentynų graibstoma ir vasarą, pirkėjai taip pat dažnai renkasi įvairias silkės variacijas su grybais“, – pasakojo M. Tilmantas.

Pasak jo, ryškus yra šaldytos žuvies paklausos ūgtelėjimas. „Jį stebėjome 2021-ųjų pradžioje, kai visose „Maxima“ parduotuvėse atsisakėme gyvos žuvies akvariumų. Visgi lietuviai labiausiai mėgsta šviežią žuvį: gruodžio mėnesiais parduodame apie 1 mln. kg šaldytos žuvies, tuo tarpu šviežios – beveik 30 kartų daugiau. Džiaugiamės, kad dauguma šviežių žuvų „Maximoje“ yra užaugintos Lietuvoje. Pirkėjai vertina, kad žuvis prieš patekimą į parduotuvę nebuvo užšaldyta, yra išties šviežia ir kokybiška“, – teigė pašnekovas.

Jis pastebi, kad lietuvių maisto racione taip pat atsiranda vis įvairesnių jūrų gėrybių, nes nuolat plečiamas asortimentas leidžia išmėginti vis naujų produktų: midijų, skraidkalmarių, Klarko vėžių, peilenių, aštuonkojų, šukučių. „Žinoma, populiarumu niekas negali aplenkti krevečių, kurių paklausa nuo 2019-ųjų yra išaugusi net 60 proc. Pardavimų statistika patvirtina, kad jos tampa ir šventinio stalo delikatesu: gruodį krevečių nuperkama beveik dvigubai daugiau nei kitais mėnesiais“, – sakė M. Tilmantas.

Anot jo, po pandemijos vėl skubantys arba ilgai triūsti virtuvėje tiesiog nebenorintys lankytojai dažniau ieško jau pagamintų žuvies patiekalų arba produktų, kuriems paruošti nereikia daug laiko. „Taip pat pirkėjai yra tapę racionalesni, labiau planuojantys pirkinius ir atidžiau sekantys akcijas, todėl rūpinamės, kad žuvies ir jos produktų jiems kaskart galėtumėme pasiūlyti už geriausią kainą. Auga ir „Ačiū“ kortelių žuvies mėgėjų klubas, prie kurio prisijungę pirkėjai sulaukia specialių nuolaidų žuviai ir jūros gėrybėms. Nuolat stebime besikeičiančius pirkėjų poreikius ir pagal juos formuojame tiek asortimentą, tiek kassavaitines akcijas ir specialius mėnesinius „Kainų kainos“ pasiūlymus. Visus juos prieš šventes pateikiame tradiciniame kalėdiniame leidinyje, kur pristatome ir tradicinius pamėgtus produktus, ir mūsų meistrų kulinarines naujienas bei geriausius pasiūlymus“, – sakė pašnekovas, visiems linkėdamas ramių ir skanių švenčių.