×

Lenkiškos kainos vis dar stebina lietuvius: kiek sutaupo, skaičiuoja ir šimtais, ir kartais

29. rugpjūčio 2017 , Mindaugas Laukagalis
© DELFI / Adomas Pivoriūnas

Kainų medžioklė tęsiasi – DELFI nusprendė apsilankyti Lenkijos mieste Augustave, kuris garsėja kaip kainų medžiotojų rojus. Besibaigiant vasarai portalo žurnalistai aiškinosi, kiek išleidžia apsipirkti atvykę lietuviai ir kokios yra kasdienio vartojimo produktų kainos.

Apsiperkant buvo lyginamos kasdienio vartojimo prekių krepšelio kainos. Jį sudaro maisto ir namų apyvokos produktai, kuriuos galima rasti kiekvienuose namuose: makaronai, fermentinis sūris, kvietiniai miltai, pieniškos dešrelės, kiaulienos kumpis, bananai, bulvės, pomidorai, duona, kiaušiniai, pienas ir skalbimo milteliai.

Tiek Lietuvos, tiek Lenkijos prekybos centruose buvo lygintos pigiausios tos pačios rūšies prekių kainos be akcijų.

Lietuvių būrių nesimatė

Augustave, esančiame vos 30 km nuo Lietuvos sienos, būrių lietuvių pastebėti nepasisekė – prekybos centrų aikštelėse matėsi vos vienas kitas automobilis, papuoštas lietuviškais registracijos numeriais.

Lenkiškos kainos vis dar stebina lietuvius: kiek sutaupo, skaičiuoja ir šimtais, ir kartais
© DELFI / Adomas Pivoriūnas

„Atvažiavom iš Alytaus, tai ilgai neužtrukom, – šypsojosi žurnalistų pakalbintas Rimas, atvykęs į Lenkiją su žmona. – Nežinau, ar apsimoka važiuoti iš kokių Šiaulių, bet mes atvykstam gana dažnai, kartais ir du kartus per mėnesį“, – aiškino jis.

Sutuoktiniai pasakojo, kad Augustavas yra paskutinė jų stotelė – prieš tai buvo Balstogės turguje, ten pirko drabužių rudens sezonui. „O šitame prekybos centre išleidom zlotus, kurie liko. Pirkom šiek tiek vaisių, makaronų, prigriebiau ir naujas šlepetes sūnui“, – pasakojo Rimo žmona ir pridūrė, kad šiame prekybos centre išleido „gal 20 eurų“.

Kiti sutikti lietuviai apsipirko kiek gausiau – prie automobilio pasistatė vežimėlį, kuriame buvo 4 pilni pirkinių maišai. „Šaldyti produktai, daržovės, makaronai, visokios mėsytės, saldumynai vaikui, šokoladas, kava“, – vardijo moteris, prisistačiusi Monikos vardu.

Lenkiškos kainos vis dar stebina lietuvius: kiek sutaupo, skaičiuoja ir šimtais, ir kartais
© DELFI / Adomas Pivoriūnas

„Šiandien Lenkijoje palikom 250 eurų. Kažkada skaičiavom, kad Lietuvoje, perkant panašius daiktus, būtumėm išleidę arti 100 eurų daugiau. 100 eurų. Jūs įsivaizduojat, 100 eurų“, – įnirtingai aiškino lietuvė.

Kokios yra kainos?

Einame į prekybos centrą patikrinti. Tik įėjus nustebina akcijų gausa – bene pusė prekių pažymėtos raudonos spalvos etiketėmis, reiškiančiomis, kad kaina yra sumažinta.

Parduotuvės priekyje – sukrauti vaisiai ir daržovės. Kilogramas lenkiškų bulvių – 1,49 zloto (0,35 Eur), 1 kg pomidorų – 3,99 zloto (0,93 Eur). Bananų kainos mažai nusileidžia lietuviškoms – už kilogramą egzotinių vaisių prašoma taip pat beveik 4 zlotų (0,93 Eur), o Lietuvoje pigiausi bananai be akcijos kainuoja apie eurą.

Pigiausių L dydžio kiaušinių dežutė (10 vnt.) Lenkijoje kainuoja 4,99 zloto (1,17 Eur), o Lietuvoje tokių pat kiaušinių dėžutė kainuoja 0,99 Eur. Litras šviežio pieno kaimyninėje valstybėje kainuoja 1,99 zloto (0,46 Eur), o Lietuvoje – 0,69 Eur.

Stebina ir fermentinio sūrio kaina. Pigiausias Lenkijoje kainuoja vos 10,9 zloto (2,56 Eur), o Lietuvoje mažiausia kaina, kurią pavyko rasti, – 6,75 Eur.

Lenkiškos kainos vis dar stebina lietuvius: kiek sutaupo, skaičiuoja ir šimtais, ir kartais
© DELFI / Adomas Pivoriūnas

Tiesa, pigesnės nei Lietuvoje duonos Lenkijos prekybos centre rasti nepavyko – pigiausias 1 kg kepalas kaimyninėje šalyje kainuoja 5,98 zloto (1,4 Eur), o Lietuvoje – 1,16 Eur.

Tačiau skalbimo milteliai Augustave pigesni – kilogramas jų kainuoja 6,99 zloto arba 1,69 Eur, o Lietuvoje – 2,67 Eur.

Kiek sumokėjome už prekes?

Taigi, palyginkime kasdienio vartojimo pirkinių krepšelius Lenkijos ir Lietuvos prekybos centruose.

Viso pirkinių krepšelio kaina yra 25,61 eurai, o Lenkijoje už tokios pačios rūšies prekes reiktų sumokėti 61,75 zloto arba 14,41 Eur. Kainų skirtumas – 11,2 Eur.

7 iš 100 lietuvių apsiperka užsienyje

Jau rašyta, jog DELFI užsakymu atlikta „Spinter tyrimų“ apklausa rodo, kad kaimyninėse šalyse pigesnių prekių nuolat ieško 7 iš 100 lietuvių, tačiau, ekspertų teigimu, šis reiškinys Europoje tikrai nėra unikalus ir jo dramatizuoti nereikėtų – lietuvių Lenkijoje palikti pinigai sudaro 3 proc. visos Lietuvos mažmeninės prekybos.

„Tai nėra Europoje unikalus reiškinys – neretai netoli pasienio gyvenantys asmenys pasinaudoja kainų skirtumu ir apsiperka kaimyninėje šalyje. Pavyzdžiui, tyrimai rodo, kad kas ketvirtas šveicaras nuolat perka kaimyninėse valstybėse, o jų pirkiniai sudaro 9 milijardus eurų per metus, arba daugiau nei 5 proc. visos Šveicarijos mažmeninės prekybos.

Apskritai, kad gyventojai gali vykti apsipirkti ir tai daro, nėra labai neigiamas reiškinys – galintys ir norintys tam skirti laiko sutaupo, o kartu atsiranda papildoma konkurencija vietiniams prekybos tinklams ir dėl to gali padidėti spaudimas mažinti antkainius“, – yra sakęs N. Mačiulis.

www.DELFI.lt
78