Žmonių šioje vietoje beveik nėra. Net ir dieną Nemune žvejoję meškeriotojai sugrįžo į namus. Saulė ką tik nusileido, bet Panemunės pievose dar porą valandų bus šviesu. Ramus ir be vėjo liepos vakaras nieko nesiskiria nuo kitų. Tik rausvėjančiame danguje galima įžiūrėti lėtai skrendantį objektą.

Jo keliamo garso beveik negirdėti – jį nustelbia už kilometro keliu į Rusiją važiuojančių automobilių garsas. Netrukus bepilotis orlaivis pradeda statmenai leistis žemyn. Dar akimirka ir iš keleto metrų aukščio dunksteli nedidelis juodas paketas. Tą pačią akimirką bepilotis pakyla ir pranyksta tamsėjančiame danguje. Ką tik iš Rusijos į Lietuvos teritoriją buvo pergabentas dar vienas kontrabandos krovinys.

Nusikaltėliai jau seniai naudoja kontrabandai, žvalgybai ir siuntiniams į kalėjimus

Vos Lietuvos civilinėje rinkoje atsirado bepiločiai orlaiviai, į juos iškart dėmesį atkreipė ir kriminalinis pasaulis. 2011 m. jau buvo fiksuoti pirmieji bandymai į kalėjimus nelegaliai gabenti narkotikus ir telefonus. Kurį laiką jiems gana neblogai sekėsi, vėliau, įdiegus reikiamas sistemas, teko prisiminti ir senąjį – permetimo arba pareigūnų papirkinėjimo, metodą.

Kontrabandininkai nuo pat pradžių šioje priemonėje įžvelgė potencialą ne tik neteisėtam gabenimui per sieną. Dar 2016 m. policija sulaikė kontrabandininkų grupuotę, pas kuriuos kratų metu buvo rasta ir keturių sraigtų standartinis dronas. Šio modelio bepilotis kelia labai nedidelį svorį, todėl greičiausiai jau tada orlaivis buvo naudojamas žvalgybai prieš pareigūnus. Vėliau tokią informaciją patvirtino ir kriminalinė žvalgyba. Jos duomenimis, prie kai kurių skraidančių aparatų yra pritvirtinami netgi šilumą fiksuojantys prietaisai ir taip stebima, ar būsimoje operacijos vietoje nėra pasislėpusių pareigūnų pasalos.

Bepiločiai orlaiviai
© DELFI
Bepiločiai orlaiviai

Kartais dronai naudojami ir kaip klaidinimo priemonė. Kurioje nors pasienio vietoje kone
demonstratyviai pakeliama tokia skraidyklė. Ją užfiksuoja sieną saugantys pareigūnai ir atsiunčia artimiausius ekipažus. Drono operatorius per tą laiką pasislepia. Sutraukus pareigūnus į vieną tašką, gretimi ruožai lieka nesaugomi ir ten per kelias minutes pergabenamas krovinys.

Kontrabandininkų bepiločius užfiksavo kariškių radarai

Pirmosios žinios apie bepiločių orlaivių panaudojimą kontrabandai pasirodė 2013 m. pavasarį. Tuomet karinės oro pajėgos perspėjo pasieniečius apie įtartinus skrydžius iš Kaliningrado srities į šalies gilumą. Pareigūnai ėmėsi darbo. Tyrimas tęsėsi beveik metus.

Išsiaiškinę kas, iš kur ir kada skraidins brangų krovinį į Lietuvą, lietuvių pareigūnai perdavė žinias kolegoms pasieniečiams iš Kaliningrado. Rusijos Federalinio saugumo tarnybos pareigūnai sulaikė lietuvį su savadarbiu lėktuvėliu ir paruoštomis gabenti cigaretėmis.

Iš pradžių Rusija apie šį įvykį paskelbė gan keisto turinio pranešimą, greičiausiai dėl politinių tikslų. Naujienų agentūros, remdamosi FSB, pranešė, kad šalyje buvo numuštas bepilotis orlaivis bei sulaikytas jį pilotavęs Lietuvos pilietis. Nieko neužsiminta apie mūsų pareigūnus ir informaciją apie kontrabandą. O pati žinutė pateikta taip, lyg tai būtų buvęs šnipinėjimo atvejis.

Galėdavo pakelti vaiką

Sulaikytas lietuvis Andrius Pakštys – aviamodelistas. Jį galima vadinti kontrabandos bepiločiais orlaiviais pradininku Lietuvoje. Padedamas bičiulių organizavo pirmuosius žinomus nelegalius cigarečių skraidinimus į Lietuvos teritoriją. Tam sukonstravo kelis skirtingus orlaivių modelius. Vieną jų, bene įspūdingiausią, ir sulaikė Rusijos pareigūnai.

Bepiločiai orlaiviai
© DELFI
Bepiločiai orlaiviai

Horizontalaus kilimo lėktuvėlis buvo sukonstruotas iš pigių medžiagų – medžių drožlių plokštės, plastiko ir vaikiško vežimėlio rato. Tai buvo pagal seną kontrabandininkų principą pagamintas aparatas – pigiai, paprastai ir patikimai.

Jo sparnai siekė beveik 6 metrus. Tai didžiausias iki šiol žinomas bepilotis orlaivis, kurį kontrabandininkai naudojo nelegalaus krovinio gabenimui per Lietuvos sieną. Savadarbis aparatas buvo varomas benzinu iš pritaisyto 5 litrų bakelio.

Priekinėje skraidyklės dalyje buvo tvirtinama dėžė cigarečių. Ji sveria maždaug 11-13 kilogramų, tai maždaug dviejų metų vaiko svoris. Pakilti užtekdavo maždaug 30 metrų paprastos pievos. Pakilęs į poros kilometrų aukštį lėktuvėlis įskrisdavo į Lietuvą, ten numesdavo krovinį. Cigaretes vėliau surinkdavo bendrininkai.

Stengėsi daryti neaptinkamą radarų

Nuo pirmųjų signalų iš karinių oro pajėgų iki kontrabandininkų sulaikymų praėjo beveik metai laiko. Per tą laiką pareigūnams į rankas pateko dar vienas bepilotis orlaivis.

2013 m. gegužę ties Plaušvarių kaimu, šalia Pagėgių, maždaug 1,5 km nuo Rusijos sienos, buvo aptiktas sudužęs bepilotis orlaivis. Lėktuvėlis, primenantis vėliau sulaikyto šilutiškio gamintą techniką, greičiausiai nukrito atsitrenkęs į elektros laidus. Prie jo buvo pritvirtinti cigarečių blokai.

Bepiločiai orlaiviai
© DELFI
Bepiločiai orlaiviai

Orlaivio konstrukcija iš pažiūros labai paprasta – pagaminta iš polistireno ir plastiko. Toks pasirinkimas turėjo kelias priežastis. Šios medžiagos yra daug pigesnės ir paprasčiau gaunamos negu metaliniai arba iš stiklo pluošto pagaminti karkasai. Antra priežastis – šios medžiagos lengvesnės, todėl aparatas galėdavo pakelti didesnį krovinį. Trečioji priežastis – manyta, kad lietuvių kariškių radarai nefiksuoja medžio drožlių, putoplasto ir plastiko medžiagų karkasų. Kaip vėliau paaiškėjo, bent dėl dalies jie tikrai klydo.

Aptiktas bepilotis orlaivis turėjo akumuliatoriumi varomus du propelerius, tiesioginio vaizdo stebėjimo sistemą ir galėjo skraidinti bei reikiamoje vietoje numesti maždaug 4 kilogramų krovinį.

Brangų kontrabandininkų droną numušė kormoranas

Sulaikius kontrabandos bepiločiais lėktuvais pradininkus, kurį laiką tapo ramu. Pranešimų apie įtartinus garsus danguje pareigūnai fiksuodavo kasmet. Tačiau per po to sekusius kelis metus nėra žinomas nė vienas atvejis, kad orlaivis, skirtas gabenti nelegalų krovinį, būtų atsidūręs pasieniečių rankose.

Bene pirmasis po ilgo laiko į pareigūnams patekęs bepilotis 2017 m. buvo aptiktas Pagėgių rajone, šalia Panemunės tilto. Kaip vėliau paaiškėjo – jis nukrito susidūręs su kormoranu. Dronas buvo pagamintas iš standartinių komponentų. Jo kaina rinkoje – maždaug 1700 eurų. Tačiau tikėtina, kad kontrabandininkai pirko dėvėtą arba gamino iš panaudotų dalių, todėl investicijos buvo kiek mažesnės.

Bepiločiai orlaiviai
© DELFI
Bepiločiai orlaiviai

Kriminalinė žvalgyba nustatė, kad šį orlaivį kontrabandininkai sėkmingai naudojo kelias dešimtis kartų. Drono keliamoji galia buvo apie 5 kg. Tai reiškia, kad galėjo gabenti 25 blokus cigarečių. Apytiksliais skaičiavimais šis bepilotis iki nukritimo kontrabandininkams uždirbo keletą tūkstančių eurų. Panašu, kad investicijos į oro transportą ne tik atsipirko, bet nusikaltėliai dar ir užsidirbo.

Lėktuvėlius pakeitė dronai

Po pirmųjų kontrabandininkų bepiločiais nesėkmių, nusikaltėliai atsisakė didelių ir horizontaliai kylančių lėktuvėlių. Jie pirmenybę pradėjo teikti vertikalaus kilimo dronams. Šie užima mažiau vietos, gali pakelti panašaus svorio krovinį ir jiems užtenka mažos aikštelės pakilimui. Tačiau tuo pačiu turi ir minusų. Šie aparatai garsiau skrenda ir su cigarečių kroviniu gali įveikti vos kelis kilometrus.

Kontrabandininkai stengiasi taupyti ir bepiločius orlaivius surinkinėja patys arba kreipiasi į specialistus. Ne vienas bepilotėmis skraidyklėmis užsiiminėjantis entuziastas yra prasitaręs, kad teko sulaukti ne vieno prašymo pagaminti skraidymo aparatą skirti nelegaliai per sieną gabenti kontrabandą.

Nagrinėjant dabar turimus kontrabandininkų dronų pavyzdžius galima rasti tam tikrų bendrų bruožų. Dažniausiai naudojami negamykliniai orlaiviai. Jie būna surinkti iš atskirų detalių, kurios tvirtinamos prie specialaus rėmo su krovinio numetimo mechanizmu. Toks aparatas kelia nuo kelių iki keliolikos kilogramų ir ore gali išbūti iki pusvalandžio.

Bepilotis paprastai laikomas toje šalyje iš kurios gabenam kontrabanda – Rusijos arba Baltarusijos. Sutartu metu jis su kroviniu pakyla ir skrenda kelis kilometrus į Lietuvos teritoriją. Tada numeta krovinį. Cigaretes paima Lietuvos pusėje laukiantys kontrabandininko bendrai. Per vieną vakarą gali būti padaromi ir keli skrydžiai.

Kova sudėtinga, brangi ir neefektyvi

Nuo 2018 metų pradžios pasieniečiams pateko 4 skraidyklės, naudojamos nelegaliam krovinių gabenimui per sieną. Turimomis žiniomis, per visą nepriklausomybės istoriją tokių specifinių orlaivių, atsidūrusių sieną saugančių pareigūnų rankose, yra apie 10.

VSAT yra viešai skelbusi apie įsigytas antidronines sistemas, tačiau daugiau detalių ar pačių įrenginių nesutiko parodyti. Šią informaciją nesudėtinga atrasti viešuosiuose šaltiniuose.

Gal manėte, taip būna tik kine? Sunkiai sugaunami bepiločiai orlaiviai per Lietuvos sieną gabena kontrabandą
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Trys komplektai bepiločių užkardymo priemonių iš UAB „NT Service“ buvo įsigyta už beveik 27 tūkst. eurų. Įrenginys „EDM4S„ pagal techninę specifikaciją gali kelių kilometrų atstumu blokuoti dalį bepiločio valdymo dažnių, o taip pat GPS ir kitus signalus.

Turimais duomenimis iki šiol nė vienas kontrabandininkų naudojamas orlaivis nebuvo perimtas ore ar priverstinai nutupdytas. Visi bepiločiai orlaiviai buvo paimti kratų metu arba rasti patyrę avarinį
nusileidimą.

Kodėl pareigūnams taip sudėtinga apsaugoti sieną nuo bepiločių orlaivių? Siena su Rusija ir Baltarusija sudaro kone 1000 km. Mobilios antidronų sistemos tėra vos trys. Nors jos yra nuolat perkeliamos į skirtingas vietas, tačiau net teorinė tikimybė, kad vienu metu ir vienoje vietoje susitiks kuris nors vienas iš trijų įrenginių ir kontrabandininkų bepilotis orlaivis yra labai maža. Juolab, kad neretai pačios sistemos yra laikomos užkardose, o ne juda kartu su patruliais.

Problema nėra rimta, kol gabenama tik cigaretės

Valstybės sienos apsaugos tarnyba nenoriai kalba apie kontrabandą bepiločiais orlaiviais ir kovą su jais, tačiau pateikia statistiką.

Tarnyba 2018 m. nurodo 34 atvejus, kuomet buvo fiksuojami bepiločiai orlaiviai, kertantys Lietuvos sieną arba skrendantys pasienio zonoje. 2019 m. tokių atvejų buvo 19, o šiais metais iki rugsėjo vidurio – jau 18. Šie oficialiai pateikti skaičiai nedaug pasako apie realią situaciją. Mat pareigūnams identifikuoti bepilotį orlaivį yra sudėtinga. Jis gali išgirsti garsą, bet kartais negali būti tikras kas jį skleidžia – kontrabandininkų bepilotis orlaivis ar daug aukščiau skrendantis reisinis keleivinis lėktuvas.

Iš pirmo žvilgsnio bepiločių orlaivių problema yra didelė. Tačiau skirtingų tarnybų kalbinti pareigūnai sako, kad nors ir skamba įspūdingai, tačiau kontrabanda oru valstybei kol kas nekelia ypatingos grėsmės. Nusikaltėliai, tokiu būdu gabenantys kontrabandą, nėra rimti žaidėjai. Jų pernešami kiekiai, palyginus su kontrabandininkų organizuotomis gaujomis, gabenančiomis cigaretes automobiliais, yra labai nedideli. O dabar fiksuojami aviacijos mėgėjų bandymai priskiriami draugų grupelėms, o ne organizuotoms grupuotėms.

Gal manėte, taip būna tik kine? Sunkiai sugaunami bepiločiai orlaiviai per Lietuvos sieną gabena kontrabandą
© Šiaulių aps. VPK

Tikėtina, kad tokius oro kontrabandininkus labiau motyvuoja azartas ir adrenalinas, o ne uždirbami pinigai. Juolab, kad toks būdas reikalauja sąlyginiai nemažų investicijų ir specifinių žinių. Skraidinant kontrabandą bepiločiais reikalingas laikas, kad atsipirktų orlaivis. Be to, egzistuoja orlaivio praradimo galimybė. Tuo tarpu cigaretes tiesiog permetant per pėdsakų juosta ir jas išnešant iš pasienio zonos yra pigiau ir greičiau.

Tačiau situacija iš esmės gali pasikeisti, jeigu vieną dieną kontrabandininkai nuspręstų pakeisti krovinį. Pavyzdžiui, vietoj cigarečių gabenti per sieną ginklus arba dideles narkotikų siuntas.

Kontrabanda peni nusikaltėlius ir skurdina šalį

Nuo šių metų balandžio Baltarusijoje cigaretės nežymiai pabrango, tačiau pakelis populiariausių
cigarečių („Fest“ ar NZ) ten vis dar tebekainuoja apie 0,4-0,5 euro. Lietuvoje su privalomais sumokėti mokesčiais toks pakelis kainuoja apie 3,48 euro. O Lietuvos juodojoje rinkoje tokių cigarečių kaina šoktelėjo nuo 1,4 iki 1,7 euro.

Kontrabandininkai priklausomai nuo vieno pakelio uždirba nuo pusės iki vieno euro pelno. Suma priklauso nuo to, ar cigaretes jis parduoda didmeninėje, ar mažmeninėje juodojoje rinkoje.

Cigarečių dėžėje telpa 500 pakelių cigarečių. Tad, atskaičiavus išlaidas ir pelną skirtą kitoje sienos pusėje esantiems bendrininkams, lietuvių kontrabandininkas užsidirba apie 200 eurų. Suma priklauso nuo įvairių aplinkybių. Pavyzdžiui, operacijoje dalyvavo bendrininkų, kuriems reikia atriekti jų dalį. Arba – cigaretes kontrabandininkas parduoda pats už mažmeninę kainą ar perduoda didmena supirkėjams.

Tuo tarpu valstybė už vieną kontrabandos būdu pergabentą cigarečių dėžę patiria daugiau kaip 1500 eurų nuostolį dėl nesumokėtų mokesčių.

Per vieną vakarą bepiločiu orlaiviu sąlyginai saugiai galima pergabenti bent keletą dėžių cigarečių. Tad, net ir smulkūs kontrabandininkai, gabenantys po kelias dėžes per dieną, iš valstybės biudžeto kas vakarą atima po kelis tūkstančius eurų.


www.DELFI.lt
65