Atėjus pavasariui ir atbudus gamtai vis dažniau pradedama kalbėti ir apie su šiluma ateinančias grėsmes. Viena iš jų – pavojingas ligas nešiojančios erkės. Portalo DELFI kalbinti specialistai įspėja, kad šie kraujasiurbiai vis plačiau plinta po Lietuvą, o prielaidų, kad jų populiacija Lietuvoje galėtų mažėti, nelabai yra.



Trys erkes džiuginantys veiksniai



Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro entomogolė Milda Žygutienė pastebi, kad Lietuva – puiki šalis erkėms daugintis.




„Lietuva – žalias kraštas. Turbūt trečdalis teritorijų padengtos miškais ir krūmynais. O erkėms ypač patinka mišrūs lapuočių miškai. Be to, ir miestuose turime daug parkų. Jei anksčiau kalbėdavome apie tai, kad miestuose tiek daug erkių nėra, dabar jų aptinkama visuose miestų parkuose. Nereikia pamiršti, kad erkes iš vienos vietos į kitą transportuoja ir paukščiai. Įsisegusi erkė maitinasi ne dieną, o ilgai. Gali ir iki savaitės. Tai per tiek laiko paukštis gali gana toli nukeliauti“, – pasakojo pašnekovė.



Be to, prie erkių išplitimo miestuose prisidėjo ir benamiai šunys ir katės: „O tokiu atveju nuo tokio gyvūno apvaisinta erkė gali nukristi bet kurio kiemo pievoje. O jei dar ten prikritusių lapų yra, joms išvis idealu. Tuomet erkei padėjus kiaušinius išsivysto lervutės ir viskas, namo kieme turime erkių, kurios gali savo auka pasirinkti kieme žaidžiančius vaikus“, – tęsė M. Žygutienė.


Yra dėl ko nerimauti: pavojingi kraujasiurbiai neįprastu būdu iš pietų plūsta į Lietuvą
Šaltinis: Vida Press

Kita erkėms būtina sąlyga – drėgmė. Jos Lietuvoje taip pat turime pakankamai, ypač po žiemos nutirpus sniegui erkės gali kaip reikiant džiaugtis aplinkos sąlygomis.


Trečias veiksnys, lengvai leidžiantis erkėms plisti mūsų šalyje, – jų maitintojai.




„O jų Lietuvoje tikrai netrūksta. Turime dideles tiek paukščių, tiek žvėrių, tiek graužikų populiacijas. Pastarieji labai išplito nedirbamose, apleistose teritorijose, kur nepjaunama žolė“, – pastebėjo entomologė.

Specialistė paminėjo, kad pagal dabartines klimato sąlygas Lietuva yra beveik pačiame erkių aktyvumo epicentre. Vykstant klimato kaitai, jų populiacijos juda Šiaurės link. Todėl jei anksčiau Švedijoje ar Suomijoje apie erkių platinamas ligas buvo kalbama mažai, dabar ši tema vis dažniau patenka į akiratį.




Paprastas būdas apsisaugoti nuo erkių



Be to, erkių populiacija gali labai greitai augti ir dėl to, kad jos beveik neturi natūralių priešų. Ir nors patelė, padėjusi vieną kartą apie tūkstantį kiaušinėlių, žūsta, visgi esant palankioms sąlygoms ir pakankamai šiltakraujų gyvūnų aplink jos gali labai greitai plisti.


„Anksčiau erkių gausa buvo mažesnė. Pavyzdžiui, tarybiniais metais buvo naudojama daug chemijos gamtoje, daug žemės įdirbama. Tai turėjo įtakos erkių maitintojų populiacijai, o kartu ir pačioms erkėms“, – prisiminė pašnekovė.




Yra dėl ko nerimauti: pavojingi kraujasiurbiai neįprastu būdu iš pietų plūsta į Lietuvą
Šaltinis: DELFI / Kiril Čachovskij

Šiuo metu apie cheminius būdus valdyti erkių populiaciją net nekalbama. Be to, pasak entomologės, yra paskaičiuota, kad toks būdas padarytų labai didelę žalą gamtai, o erkių gali ir neišmarinti.



„Į šį klausimą reikėtų pažiūrėti tikrai paprasčiau. Yra vienas paprastas metodas, tačiau mažai kas jį naudoja. Jei nuo ankstyvo pavasario neleistume žolei užaugti aukštesnei nei 10 cm ir ją nuolat pjautume, erkės taip netarptų. Nes tokioje vietoje nei jos pramaitintojas, pavyzdžiui, žiurkė ar pelė, gerai jaustųsi, nei erkei patiktų vėjas. Be to, saulė pradžiovintų viršutinį žemės sluoksnį ir erkei grėstų išdžiuvimas“, – pasakojo M. Žygutienė.




Pašnekovė ragino į šį klausimą rimtai pažiūrėti ir savivaldybėms, kurios prižiūri parkus ir bendrąsias erdves. Žolę reikėtų pradėti pjauti kuo anksčiau ir pasirūpinti, kad visi takai parkuose, rekreacinėse zonose, ežerų ar upių link būtų sutvarkyti bent 2 m atstumu iki jų.


Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, biologas Algimantas Paulauskas įžvelgia, kad erkių populiacijos gausėti mūsų krašte prielaidas sudaro skirtingi veiksniai. Tai ir klimato kaita, ir paukščių migravimas, ir gyvulininkystės, ir žemės ūkio sektoriaus pokyčiai, egzotinių ir invazinių rūšių plitimas. Taip pat prie to prisideda ir vis aktyviau po visą pasaulį keliaujantys žmonės.


Kaip pasakojo profesorius, pavyzdžiui, per paskutinį dvidešimtmetį Lietuvoje plačiai išplito pievinė erkė (lot. Dermacentor reticulatus).

„Jei anksčiau jų turėjome tik Suvalkijoje ir Pietų Lietuvoje, tai dabar aptinkama visoje Lietuvoje. Ir ši rūšis jau išplitusi Latvijoje ir jos Šiaurėje“, – pasakojo pašnekovas.



Prisideda ir patys žmonės



A. Paulauskas taip pat pridėjo, kad erkių populiacijai išaugti Lietuvoje itin padėjo apleisti ūkiai, kuriuose buvo nepjaunama žolė, o laukai palikti dirvonuoti. Taip pat erkės labai pamėgo pamiškes, kuriose jos randa ir užuovėją ir maitintojų.



A. Paulauskas paantrino kolegei, kad norint savo aplinkoje turėti kuo mažiau erkių židinių reikia kuo dažniau pjauti žolę ir nesudaryti sąlygų nei pačioms erkėms, nei jų mėgstamiems graužikams įsikurti.


„Prie erkių plitimo prisideda ir patys paukščiai. Žieduodami paukščius ant jų aptinkame ir erkių iš Viduržemio jūros kraštų. Tiesa, paukščių atneštų parazitų gali neužtekti, kad jie čia galėtų sėkmingai pradėti daugintis“, – svarstė biologas.




Erkė
Erkė. Šaltinis: Shutterstock nuotr.

Vis dėlto mokslininkas gerų prognozių ateičiai neturėjo. Klimato atšilimo perspektyvoje Lietuvai žadamas drėgnas ir karštas klimatas, o tai, pasak specialisto, idealios sąlygos vystytis visiems kraujasiurbiams.



„Todėl ir erkių turėsime daugiau. Tos, kurios gyvena pietinėje Europos dalyje, kraustysis pas mus“, – prognozavo A. Paulauskas.




Pašnekovas taip pat paminėjo, kad vis daugiau erkių iš Pietų į Lietuvą gena ne tik šylantis oras, bet ir patys gyventojai: „Klimato šiltėjimą reikėtų suprasti ne tik tiesiogiai, bet ir dėl pasikeitusio žmonių gyvenimo būdo. Žmonės vis daugiau keliauja: sėda į automobilį su savo augintiniais ir vyksta į Pietų kraštus. O tokiu būdu gali ir erkių parsivežti“.