Erkių sezonas dar tik prasidėjo, tačiau į veterinarijos klinikas jau spėjo patekti pirmieji keturkojai pacientai, susidūrę su erkių platinamomis ligomis. Šios dažnai augintiniams palieka liūdnas ilgalaikes pasekmes, o kai kuriais atvejais net ir pražudo. Kaip apsaugoti savo augintinius nuo mirtino pavojaus?

Šunų šeimininkams tenka sudėtingas, bet neišvengiamas pasirinkimas


Ketverius metus šunį auginantis Kęstutis tikina išbandęs turbūt visas įmanomas augintinio apsaugojimo nuo erkių priemones, kurias tik teko rasti veterinarijos vaistinėse.

„Bandžiau ir lašiukus, ir tabletes, ir antkaklį. Kai įsigijau šunį, man sakė, kad efektyviausia priemonė yra antkaklis, kuris tuo metu buvo pats brangiausias. Mano šuns atveju jis nepasiteisino. Nuolat antkaklį dėvintis šuo vis tiek parsinešdavo erkių, per sezoną kokios 2–3 įsisiurbdavo. Aišku, kai ištraukti erkę, yra didelis stresas, stebi savo šunį“, – sako šuns šeimininkas.

Tąkart vyras veterinarijos vaistinėje paklausė, ką dar galėtų išbandyti – jam rekomendavo lašiukus. „Mano šuo linkęs vasarą šokti į vandenį, aktyviai plaukioja – yra sodyba, prūdas, kur jis nuolat džiaugiasi vandeniu. Tie lašiukai mėnesį turėtų veikti, bet, kai šuo išsimaudo, vėl reikia lašinti. Galiausiai man konstatavo, kad geriausia priemonė yra antkaklis ir lašiukai, naudojami kartu“, – aiškina jis.

Šuo po vandeniu
© Shutterstock
Šuo po vandeniu


Vėliau rinkoje pasirodė tabletės nuo erkių – veterinarijos gydytojai tvirtino, kad jokių šalutinių poveikių nepastebima, tačiau Kęstučiui sunku patikėti, kad 3 mėnesius šuns kraujyje pasiliekančios erkėms mirtinos medžiagos nedarytų jokios žalos paties šuns organizmui.

„Todėl dabar vėl grįžau prie lašiukų. Tie lašiukai sudaro daugiau darbo šeimininkui, bet kaip ten bus toliau, žiūrėsiu“, – sako šuns šeimininkas.

Akivaizdu, kad apsisaugojimo priemonių nuo erkių pasirinkimas šunų šeimininkams gali tapti sudėtinga užduotimi. Tuo pačiu ir neišvengiama – juk erkės platina mirtinai pavojingas ligas, nuo kurių plitimo neapsaugotas nei vienas šalies rajonas.

Veterinarijos klinikos „Pet City“ gydytoja veterinarė Viltė Liaugminaitė patvirtina, kad šiemet jau teko susidurti su babezioze sergančiais gyvūnais.

„Taip, šį sezoną jau teko susidurti su gyvūnais, sergančiais viena iš erkių platinamų ligų – babezija. Įprastai erkės tampa aktyvios, kuomet oro temperatūra sušyla iki 5–7 laipsnių šilumos, jau nuo tada ir pasireiškia pirmieji susirgimai. Erkių platinamų ligų klinikiniai simptomai būna gana įvairūs: vangumas, karščiavimas, nenoras ėsti, vėmimas, viduriavimas, šlapimo spalvos patamsėjimas, sąnarių skausmingumas“, – aiškina V. Liaugminaitė.

Ligų pasekmės – liūdnos: nuo šlubavimo iki neurologinių pažeidimų

Mūsų šalyje augintiniams būdingiausi erkių sukelti susirgimai – babeziozė, anaplazmozė, erlichiozė ir boreliozė. Tiesa, įvairias erkių platinamas ligas naminiams gyvūnams lydi skirtingos pasekmės. Kokios jos gali būti? V. Liaugminaitė įvardija visoms anksčiau minėtoms ligoms būdingas pasekmes.

Šuo vartosi pievoje
© Shutterstock
Šuo vartosi pievoje


Babeziozė. Tai – pirmuonių Babesia canis bei Babesia gibsoni sukeliama liga. Šie pirmuonys parazituoja gyvūnų eritrocituose, juose dauginasi, kol galiausiai eritrocitai plyšta. Tokiu būdu yra sukeliamas eritrocitų irimas. Dažniausios tolimesnės pasekmės – inkstų, kepenų, neurologiniai pažeidimai.

Anaplazmozė. Šios ligos sukelėjai – riketsijos (Anaplasma phagocytophilum) – patekusios į gyvūno kraują „puola“ granuliocitus. Galimi klinikiniai požymiai: vėmimas, viduriavimas, padidėję limfiniai mazgai, pasikartojantys karščiavimai. Anaplazmozei būdinga splenomegalija (blužnies padidėjimas), galimas šlubavimas dėl sukelto poliartrito.

Erlichiozė. Ją sukelia Ehrlichia canis. Šis susirgimas dažnai pasireiškia kartu su babezioze. Kaip ir anaplazmozės sukelėjai, erlichijos „atakuoja“ leukocitus, taip sukeldamos ūmų sveikatos pablogėjimą bei leukocitopeniją. Klinikiniai simptomai panašūs į anaplazmozės: karščiavimas, vangumas, galimas šlubavimas, vėmimas, išskyros iš akių bei nosies. Kaip galimos pasekmės – plaučių, kepenų, blužnies patologiniai pažeidimai.

Boreliozė (Laimo liga). Ją sukelia bakterijos – Borrelia burgdorferi. Erkės perneša šią bakteriją savo organizme ir, pasimaitinusios šuns krauju, jį užkrečia. Šios ligos pasekmės: sąnarių, inkstų pakenkimai.

Veiksmingiausiomis priemonėmis vadina tabletes, antkaklius ir lašiukus


Stengdamiesi apsaugoti augintinius nuo erkių platinamų ligų, šeimininkai ieško veiksmingiausių apsisaugojimo priemonių. Rinktis jie gali iš įvairių antkaklių, lašiukų, purškalų, tablečių. „Jakovo veterinarijos centro“ vadovas Jakovas Šengautas DELFI yra sakęs, kad tabletės nuo erkių platinamų ligų jo praktikoje dar nėra nuvylusios, tačiau su kiek mažesniu pasitikėjimu jis žiūri į kitas apsisaugojimo priemones.

„Blogos jėgos taip pat nemiega – kai kurios infekcijos prisitaiko prie šiuolaikinės medicinos. Erkės irgi prisitaiko prie tų cheminių jėgų, kurių pagalba bandome su jomis kovoti. Lašeliuose ir apykaklėse esantys junginiai naudojami jau 20–30 metų ir matome, kad šios priemonės prieš 15 metų buvo kur kas veiksmingesnės. Erkės įgyja atsparumą tam tikroms cheminėms medžiagoms ir jos jų nebeveikia. Prieš porą metų pasirodė naujos tabletės su kitokiomis veikliosiomis medžiagomis. Šiandien tai labai efektyvu“, – tąkart aiškino J. Šengautas.

Šuo nori pasivaikščioti
© Shutterstock
Šuo nori pasivaikščioti


Vis dėlto, V. Liaugminaitė jokios esamos priemonės nuo erkių platinamų ligų neatmeta kaip neveiksmingos. Anot jos, priemonės kiekvieno gyvūno atveju gali pasiteisinti skirtingai. Veiksmingomis priemonėmis nuo erkių ji vadina ir antkaklius, ir lašiukus ant odos, ir tabletes ar trumpalaikio poveikio purškalus. Tiesa, šios priemonės padės tik tuo atveju, kai bus naudojamos teisingai.


„Pavyzdžiui, jei pasirinksite antkaklį – šis turi būti prisegtas kuo arčiau gyvūno odos, stebėkite, ar jis neatsipalaiduoja. Su antkakliu gyvūnas turėtų būti visą laiką – tiek lauke, tiek ir namuose. Taip pat vertėtų žinoti, kad antkakliai veiksmingiau veikia trumpaplaukiams šunims, kadangi yra glaudesnis tiesioginis ryšys tarp antkaklio ir odos“, – aiškina V. Liaugminaitė.

Anot jos, lašiukai taip pat gali būti sėkmingai naudojami apsaugai nuo erkių, tačiau, jei gyvūną dažnai maudote, lašiukus gali tekti naudoti dažniau nei vieną kartą per mėnesį.

„Tablečių pasirinkimas puikus tuo, kad šios retai sukelia alergines reakcijas, jų veiksmingumui neturi įtakos dažnas maudymas. Trumpalaikio poveikio purškalai gali būti naudojami tik kaip papildoma, tačiau ne pagrindinė priemonė nuo erkių“, – teigia V. Liaugminaitė.

Vis dėlto, jei reikėtų įvardinti pačias veiksmingiausias priemones, veterinarijos gydytoja rinktųsi tabletes, antkaklius bei lašiukus. „Tai gana individualu kiekvienam gyvūnui, todėl reikėtų išbandyti ir pasirinkti tai, kas jūsų augintiniui labiausiai tinka“, – priduria ji.


Babeziozės atvejų klinikoje mažėja, tačiau išsiveržia kita liga

Tuo metu „Lesės“ veterinarijos klinikos gydytoja Olesia Dubinkienė teigia, kad pirmuosius gyvūnus, nukentėjusius nuo erkių, teko priimti prieš maždaug mėnesį – tai yra, jau vasario pabaigoje.

„Orai buvo vos tik sušilę, tad žmonės dar nespėjo susirūpinti apsauga. Kiekvienais metais susiduriame su erkių platinamomis ligomis. Galiu pastebėti, kad sergančių babezioze gyvūnų, vis dėlto, mažėja. Taip yra tikriausiai todėl, kad žmonės gauna daugiau informacijos ir geriau žino, kaip svarbu saugotis nuo šios ligos“, – pastebi veterinarijos gydytoja.

Kraujo prisisiurbusi erkė
© Shutterstock
Kraujo prisisiurbusi erkė

Nors babeziozės atvejų „Lesės“ klinikoje šiemet pastebima mažiau nei ankstesniais metais, čia dirbantys veterinarijos gydytojai mato kitų ligų suaktyvėjimą.

„Kalbant apie kraujo parazitus, daugėja širdies kirminų atsiradimo atvejų, nes vasaros tampa vis šiltesnės. Dažniausiai šie parazitai randami netyčia arba tada, kai ieškoma erkių platinamų ligų“, – aiškina O. Dubinkienė.

Baiminantis erkių sukeliamų ligų, atitinkamai kiekvienais metais atsiranda vis didesnė apsauginių priemonių įvairovė. O. Dubinkienės nuomone, savo augintiniui tinkamiausias priemones reikėtų rinktis atsižvelgiant į kelis rodiklius.

„Visų pirma, tai gyvūno amžius, sveikatos būklė, augimas, erkių paplitimas. Jei šuo vaikšto tik asfaltu, jam nereikės tokių stiprių priemonių, tačiau, jei važiuoja į miškus, parkus, ten, kur erkių daug, priemonių reikės stiprių. Taip pat reikia atsižvelgti į kailio tipą bei į tai, kaip dažnai augintis maudomas. Vis dėlto, geriausia yra pasitarti su veterinarijos gydytoju arba farmacininku. Jis pasakys, kokios priemonės geriausiai tiks jūsų gyvūnui. Svarbu nepulti paskui bet kokias naujoves ir pasirinkti atsakingai“, – teigia O. Dubinkienė.

Ką daryti įsisiurbus erkei
© Rimas Pocius
Ką daryti įsisiurbus erkei

Įveik erkes
15