Didžiausia rizika – ožkų produktai

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Rita Švambarienė pasakoja, kad visi šiltakraujai gyvūnai, besiganantys miškuose, pievose yra potencialūs erkinio encefalito (EE) viruso šaltiniai: „Tiek laukiniai, tiek naminiai gyvūnai – ožkos, avys, rečiau galvijai.“

Susirgti erkiniu encefalitu galime net ir neįsisiurbus erkei: ne visi žino apie pieno ir mėsos pavojų
Šaltinis: DELFI / Domantas Pipas

Pasak specialistės, ožkos dažniau už galvijus tampa viruso šaltiniais, nes yra nereiklios maistui, ganosi patvoriais, eina į apžėlusias teritorijas, kuriose erkės dažniausiai ir lokalizuojasi: „Ožkų organizme EE virusai pradeda cirkuliuoti jau po kelių dienų nuo užsikrėtimo, o didžiausia koncentracija išsilaiko apie 14 dienų, per kurias virusas išsiskiria su pienu.“

Nors, pasak specialistės, visi šiltakraujai, atrajojantys gyvūnai gali būti infekcijos šaltiniu, tačiau nustatyta, kad gyvuliai, laikomi tvartuose šiltuoju metu periodu, turi žymiai mažesnę tikimybę užsikrėsti EE virusu.

Atliktų tyrimų duomenys neramina išskirtinio skonio mėgėjus

Užsikrėtimo per pieną galimybė, pasak R. Švambarienės, išlieka didesnė, nes jį dažniau geriame nevirintą, nepasterizuotą, ypač ožkų ar avių pieną: „Gaminant pieno produktus, pagal gamybos technologijas, naudojamas didesnis ar mažesnis terminis apruošimas, ekspozicijos, kurių metu viruso koncentracija sumažėja. Remiantis mokslininkų pateiktais duomenimis, virusas gana ilgai išsilaiko piene ir pieno produktuose – grietinėje, svieste - juos laikant šaldytuve.“

Mėsa taip pat gali būti EE viruso šaltinis: „Yra duomenų, rodančių, kad Čekijoje, Vengrijoje registruoti atvejai, kai erkiniu encefalitu susirgo žmonės, valgę ožkieną. Lietuvoje tokių duomenų neturime. Taip pat yra atliktų tyrimų, bylojančių apie didelį šernų užsikrėtimą EE virusu. Todėl asmenys, kurie maistui naudoja šernieną, turėtų atkreipti dėmesį į šį potencialų užsikrėtimo šaltinį ir atlikti tinkamą mėsos terminį apruošimą“, – sako pašnekovė.

Susirgti erkiniu encefalitu galime net ir neįsisiurbus erkei: ne visi žino apie pieno ir mėsos pavojų
Šaltinis: Shutterstock

R. Švambarienė pasakoja, kad apie žmonių užsikrėtimą EE virusu per nepasterizuotą pieną žinoma jau seniai, o dideli ligos protrūkiai buvo registruoti Slovakijoje, Lenkijoje ir kitose Rytų Europos šalyse. Lietuva taip pat yra endeminėje erkių paplitimo zonoje ir joje išlikti gali dar ilgai: „Per paskutinius 5 metus registruoti 8 EE ligos protrūkiai, susiję su ožkos pieno vartojimu, kai susirgo 21 asmuo.“

Apsaugoti galima ir save, ir gyvulius

Specialistės teigimu, įvertinus tai, kad erkiniu encefalitu galima užsikrėsti ne tik įsisiurbus infekuotai erkei, bet ir geriant nevirintą, nepasterizuotą ožkų, avių, rečiau – karvių pieną ar jo produktus, patariama maistui nenaudoti termiškai neapdoroto pieno ar jo produktų: „Virinant pieną, erkinio encefalito virusas žūsta per 2 minutes, veikiant 70 laipsnių temperatūrai – per 5 minutes.“

Erkė
Erkė. Šaltinis: Shutterstock

Taip pat, sako R. Švambarienė, gyvulių laikymo patalpose derėtų periodiškai atlikti graužikų, kurie yra EE viruso nešiotojai, naikinimą. Siekiant išvengti ožkų užsikrėtimo, rekomenduojama neganyti jų pamiškėse, aukštoje žolėje, bruzgynuose, miškuose ir drėgnose vietose.

„Galima būtų atlikti ožkų, avių bei galvijų kraujo imunologinius tyrimus EE viruso antikūnų atžvilgiu. Vis dėlto, veiksmingiausia priemonė apsisauganti nuo erkinio encefalito – skiepai, dėl jų rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją“,– teigė R. Švambarienė.