Dažniausi liekamieji reiškiniai: negalėjimas susikaupti, miego sutrikimai, nuolatiniai galvos skausmai, padidėjęs jautrumas, elgesio pokyčiai. Rečiau – paralyžius. Specifinio gydymo, nukreipto prieš ligos sukėlėją, nėra. Kokia bus šių metų Lietuvos statistika, priklausys ne tik nuo erkių agresyvumo, bet ir nuo pačių piliečių sąmoningumo.
Keliaudami po kitas šalis, pasidomėkite tenykščių erkių populiacija
Ne tik gyvenant Lietuvoje reikia saugotis erkių ir jų sukeliamo erkinio encefalito. Yra Europos šalių, kurios yra padidintoje rizikoje, tad po jas keliaujant vertėtų būti budresniems, jeigu nesate pasiskiepiję. Svarbu žinoti, kur yra rizikos zonos ir imtis visų atsargumo priemonių, kad sumažinti infekcijos riziką, jei tikėtina, kad į jas pateksite.
Riziką užsikrėsti erkių platinama infekcija lemia bendras erkių skaičius geografiniame regione (erkių tankis), erkių dalis plintančioje srityje (erkių infekcijos dažnis) ir žmogaus elgesys (poveikis). Žmonėms, daug laiko praleidžiantiems lauke rizikos zonoje, gerokai padidėja erkių įsisiurbimo rizika.
Erkiniu encefalitu užkrėstų erkių geografinis pasiskirstymas regionuose ir šalyse yra toks, kad infekcijos rizika gali smarkiai pasikeisti iš vienos vietovės į kitą per trumpą atstumą. Todėl daugelis EE endeminių šalių pateikia atnaujintą informaciją apie erkių platinamų ligų riziką. Tad visuomet pasidomėkite dėl infekcijos pavojaus.
Čekija, Lietuva ir Vokietija – didžiausios EE rizikos zonos Europoje
2019 m. pagal erkinio encefalito atvejų skaičių Europoje Lietuva buvo antroje vietoje - 711 atvejų. Lietuvą susirigimu EE aplenkė tik Čekija (773 atvejai).
Šalys, kuriose padidėjusi EE rizika yra Austrija, Slovėnija, Slovakija, Vengrija, Čekija, Baltijos šalys, pietinė Vokietija ir pietų bei rytų Švedija. EE yra paplitęs Rusijoje nuo vakarinės sienos su Europa iki jos rytinės sienos. EE viruso padermė Rusijoje sukelia sunkesnes ligas nei Centrinės Europos.
Nemažai užsikrėtimų fiksuota Vokietijoje (445), Švedijoje (335), Lenkijoje (197), Slovakijoje (161), Slovėnijoje (118), Austrijoje (106). Kaimyninėje Latvijoje buvo 118 atvejai, o Estijoje – 82.
Mažiausiai EE atvejų (vos po 1) fiksuota Ispanijoje, Bulgarijoje ir Airijoje. Du atvejai fiksuoti Didžioje Britanijoje, 3 – Olandijoje, po 4 – Prancūzijoje ir Belgijoje.
Pilną statistiką galite rasti čia.
Venkite gerti nepasterizuotą pieną
Epidemiologai primena, kad ne tik Lietuvoje, bet ir nuvykus į kitą šalį, ypatingai, kuri yra rizikos zonoje, nereikėtų vartoti nepasterizuoto pieno, nes užsikrėtę šia infekcija gyvuliai gali išskirti EE virusą piene. Gyvūnams erkinio encefalito virusas ligos nesukelia, tačiau virusui pasklidus kraujyje, jo patenka ir į pieną. Erkinio encefalito protrūkių priežastis yra nevirinto ar nepasterizuoto ožkų, avių, karvių pieno vartojimas.
Atvejai, kai užsikrečiama erkiniu encefalitu per maistą, yra pastebėti Austrijoje, Čekijoje, Estijoje, Latvijoje, Rusijoje, Vengrijoje, Slovakijoje. Vakarų Europos šalyse šis užsikrėtimo būdas nėra paplitęs.
Temperatūrai pakilus, erkės pradeda ieškoti aukų
Apie 40 proc. atvejų įsisiurbusios erkės žmonės nepastebi, nes dažniausiai žmones puola erkių nimfos, kurios yra labai mažos (apie 1 mm). Jeigu dėl neaiškios priežasties pakyla temperatūra, skauda galvą, raumenis, sąnarius ar ant odos atsiranda raudona plintanti dėmė, nors erkė ir nebuvo įsisiurbusi, reikia nedelsiant kreiptis į savo šeimos gydytoją. Žinant, kada įgėlė erkė, epidemiologė kviečia kalendoriuje pažymėti jos įsisiurbimo dieną ir atidžiai save stebėti apie 30 dienų.
Patikimiausia apsisaugojimo priemonė – skiepai
Nors yra pačių įvairiausių rekomendacijų, kaip apsisaugoti nuo erkių, veiksmingiausias kovos įrankis ir EE profilaktikos priemonė yra skiepai. Dar 1982 m. Austrijoje, kurioje sergamumo erkiniu encefalitu rodiklis siekė 8,75/100 tūkst. gyventojų, pradėta visuotinė žmonių vakcinacija nuo EE. Šiuo metu, kai 80 – 90 proc. šalies gyventojų yra pasiskiepiję nuo šios ligos, susirgimų EE sumažėjo daugiau kaip 12 kartų.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai primena, kad skiepytis nuo erkinio encefalito (EE) galima ištisus metus, tačiau erkių aktyvumo sezono metu rekomenduojama skiepytis „pagreitinta schema“. Pasiskiepijus antrąja doze, po dviejų savaičių jau galima įgyti imunitetą ir taip sumažinti riziką užsikrėsti erkiniu encefalitu.
Anot ULAC gydytojos epidemiologės A. Bartulienės, sergamumo EE pakilimas Lietuvoje registruojamas birželio–spalio mėnesiais, kai gyventojai dažniau būna gamtoje. Patikimiausia apsauga nuo EE – skiepai, o erkinio encefalito vakcinos patikimumas siekia iki 98 proc.
