Mokslininkė įvertino lietuvių nuolat siūlomus du erkių naikinimo būdus: jūs neįsivaizduojate, kuo visa tai gali baigtis

Lietuvoje nėra nei vieno regiono, kuriame nebūtų pavojingas ligas nešiojančių erkių. Praleidžiantys daugiau laiko gamtoje tikisi, kad nebus tais išrinktaisiais, kuriems įsisiurbs erkinį encefalitą nešiojanti erkė. Praėjusiais metais šia liga susirgo 669 žmonės, 3 iš jų mirė. Prasidėjęs aktyvusis kraujasiurbių sezonas ir didėjanti baimė apsikrėsti vis dažniau kursto kalbas apie masinį erkių naikinimą cheminėmis priemonėmis. Siūloma deginti žolę, chemija purkšti pievas ar medžius, tikint, kad tai padės jas visiškai išnaikinti. Specialistai gi sako, kad erkių taip ne tik neišnaikinsi, bet ir stipriai pakenksi visai gamtai.

Gamtinėse teritorijose erkių visiškai išnaikinti neįmanoma

„Gamtines teritorijas purkšti cheminiais preparatais yra brangu ir neefektyvu, nes didžiąją preparatų dalį sulaikytų aukštesnė augalija, ir užlipusių ant žolių erkių jie nepasiektų. Be to, pasisotinusios krauju erkės nukrenta ant žemės, miško paklotės, kur jos lenda po lapais, deda kiaušinius ir žiemoja – pasislėpusios erkės ir jų kiaušiniai bet kuriuo atveju išliktų nepaveikti net išpurškus teritoriją specialiais preparatais. Teritorijų apdorojimas preparatais būtų trumpalaikis ir šį procesą reikėtų periodiškai kartoti kelis kartus per sezoną“, – sako Kristina Klovaitė, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vyr. specialistė.

Pasak pašnekovės, erkes dideliais atstumais perneša žinduoliai, kurių krauju jos maitinasi, todėl jų patikimai išnaikinti tam tikroje vietovėje neįmanoma: „Į teritoriją, kur erkės išnaikintos, jas vėl atneštų šunys, katės ar peliniai graužikai, kiti laukiniai gyvūnai. Naikinant erkes cheminiais preparatais neišvengiamai būtų padaryta didelės žalos kitiems laukiniams gyvūnams, sunaikinti kitų rūšių bestuburiai – būtų pažeistas Laukinės gyvūnijos įstatymas, kuris nustato, kad reguliuojant laukinių gyvūnų gausą neturi būti daroma žala kitų laukinių gyvūnų rūšims.“

Viešųjų žaliųjų erdvių šienavimas sumažina erkių skaičių

„Viešąsias žaliąsias erdves purkšti cheminiais preparatais taip pat yra brangu, neefektyvu, nes nėra būdų apsaugoti apipurkštą teritoriją nuo erkių, kurios išlieka gyvos po žoline augalija ir miško paklote, ir nuo tų, kurias perneša laukiniai gyvūnai ar gyvūnai augintiniai (pvz., šunys)“, – tikina K. Klovaitė.

Nupurškus preparatais šienaujamas žaliąsias erdves, kaip informuojama čia, vieną dieną rekomenduojama tose teritorijose nevaikščioti basomis, neliesti žolės rankomis, nevedžioti augintinių, neleisti žaisti vaikams ir pan.

Pasak Aplinkos ministerijos specialistės, pritaikius šią priemonę ir siekiant užtikrinti, kad nebūtų padaryta žalos žmonių ir jų augintinių sveikatai, reikėtų užtikrinti, kad tam tikrą laiką į nupurkštą teritoriją negalėtų patekti nei žmonės, nei jų augintiniai. „Žinoma, kad reguliarus viešųjų žaliųjų erdvių šienavimas padeda veiksmingai sumažinti erkių, tačiau visiškai apsisaugoti nuo jų patekimo į žaliąsias erdves neįmanoma“, – sako ji.

„Kiemus dažniausiai patariama šienauti, tada susidaro nepalankios sąlygos erkėms plisti“, – sako K. Klovaitė.

Cheminių priemonių veiksmingumas trumpas ir nuodingas aplinkai

Gamtos tyrimų centro Entomologijos mokslininkė dr. Jolanta Rimšaitė antrina K. Klovaitei, kad norintys erkes savo kieme išnaikinti cheminėmis medžiagomis, norimo rezultato nepasieks, jis bus trumpalaikis.

„Cheminių priemonių gyvenamojoje aplinkoje naudojimas nėra sveikintinas dalykas. Jų veikimas nėra selektyvus, kenkia ir kitoms gyvūnų grupėms. O netinkamai naudojant, gali kauptis dirvoje, patekti į vandenis, taip nuodindamos žmonių gyvenamąją aplinką“, – sako J. Rimšaitė.

Pasak mokslininkės, erkių gaudyklės taip pat nėra efektyvi priemonė, tai – daugiau erkių monitoringo priemonė. Tinkamiausia priemonė yra tinkama vejos priežiūra, šienavimas, taip pat individualių apsisaugojimo priemonių naudojimas. Viena iš svarbiausių apsaugos nuo erkinio encefalito priemonių yra skiepai.

Pavasariniai pievų gaisrai sukelia didelę žalą

Kiekvienais metais dėl žolės deginimo kyla gaisrai, kurių metu sunaikinamas žmonių turtas, žūsta žmonės. Yra manančių, kad, deginant pievas, bus išdegintos ir erkės.

„Pavasariniai pievų gaisrai sunaikina daugybę gyvybės, užteršia orą, dalis erkių taip pat žūsta, bet tai tikrai nepadės išnaikinti visų ar didžiosios dalies erkių. Todėl gaisrų žala tikrai yra gerokai didesnė, nei įsivaizduojama nauda“, – atkreipia dėmesį J. Rimšaitė.

Pasak mokslininkės, Kalifornijoje buvo atliktas tyrimas naudojant kontroliuojamus gaisrus, tiriant jų įtaką erkių gausumui. Nustatyta, kad gaisrų paveiktose plotuose nesumažėjo graužikų užsikrėtimas erkėmis.

Paneigia mitą apie purškiamus nuo erkių medžius

„Pastaruoju metu tenka girdėti mitą, kad anksčiau nuo erkių purkšdavo miškus. To tikrai nebuvo daroma. Miškus purkšdavo dėl miško kenkėjų – spyglius, lapus graužiančių vabzdžių“, – sako J. Rimšaitė, pridurdama, kad miškų purškimai turi mažai įtakos erkėms, kurios gyvena apatiniame miško arde, o kiaušiniai lieka dirvoje. Be to, erkės yra atsparesnės biocidams nei vabzdžiai.

Erkėms palankios sąlygos – drėgmė ir teigiamos temperatūros, esant daugiau dienų su teigiamomis temperatūromis, erkių aktyvumo periodas pailgėja. Erkėms palanki yra aukšta žolinė augalija, ten susidaro palankus mikroklimatas, o pasilypėjusios ant žolių, erkės „ieško“ aukos – mitybinio objekto.

Saugumo priemonių reikia imtis patiems

„Keliaujant į gamtą apsisaugoti nuo erkių gali padėti tinkamai parinkti drabužiai, taip pat apsaugos priemonės, kurių galima rasti tiek vaistinėse, tiek prekybos centruose. Gana efektyvios yra ir natūralios priemonės – eteriniai aliejai. Būnant gamtoje vaikščiokite takeliais, grįžus į namus pasikeiskite drabužius, atidžiai apžiūrėkite ne tik save, vaikus, bet ir naminius gyvūnus, jei šie vaikščiojo kartu. Naminiams gyvūnams taip pat yra atitinkamos apsaugos priemonės, jų rasite gyvūnų priekių parduotuvėse“, – sako J. Rimšaitė, pabrėždama, kad patikimesnės apsisaugojimo priemonės nuo erkinio encefalito, nei skiepai, nėra.

Erkes platina graužikai, naminiai gyvūnai, kanopiniai gyvūnai. Daugiausia erkių ir sutinkama prie gyvūnų takų.

Rekomendacijas dėl erkių platinamų ligų prevencijos galima rasti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos tinklapyje čia ir Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro tinklapyje čia.