Skaičiuojama, kad 1 iš 100 erkių Lietuvoje yra erkinio encefalito nešiotoja. Nors šis skaičius gali neatrodyti baugiai, mūsų šalis ne vienus metus užima aukščiausias pozicijas pagal žmonių susirgimo skaičių Europoje. Net trečdaliui susirgusių žmonių gyvenimas jau niekada nebebūna toks, koks prieš ligą, kuri pažeidžia smegenis bei nervų sistemą.
Pavojus slypi net miestų parkuose
Erkinis encefalitas – erkių perduodama virusinė liga, kuri pažeidžia smegenų dangalus arba pačias smegenis ir sukelia šių audinių uždegimą – meningitą arba encefalitą. „Affidea“ grupės „Endemik“ klinikos šeimos gydytoja Eglė Lukštienė paaiškina, kad ši liga pavojinga tuo, kad nėra medikamentų, kurie galėtų susidoroti su virusu. Vienintelis gydymas – tai skausmo ir kitų simptomų malšinimas. Anot pašnekovės, ši liga dažnai progresuoja, neretai pažeidimai sutrikdo žmogaus sveikatą visam gyvenimui, liga gali baigtis ir mirtimi.
„Erkiniu encefalitu užkrėstų erkių randama visoje Lietuvoje. Be abejo, didžiausia rizika yra miškingose vietovėse, aukštose pievose, soduose, kaimo sodybose, tačiau neretai užkrėstos erkės randamos ir miestų parkuose bei skveruose, taigi saugotis reikia visur“, – pasakoja specialistė.
Šeimos gydytoja supažindina, kad erkės tampa aktyvios, kai lauke temperatūra yra didesnė nei +6*C, tad jau nuo kovo mėnesio iki pat lapkričio išlieka pavojus užsikrėsti. Svarbu žinoti ir tai, kad esant drėgnam ir šiltam žiemos sezonui, infekuotų aktyvių erkių galima rasti ir šaltuoju metų sezonu.
Erkei įsisiurbus – svarbu neimprovizuoti
Neretai įsisiurbus erkei žmonės supanikuoja – pincetu ima ją krapštyti, tikisi, kad patepus riebalais ji pati iškris. Tai, anot E. Lukšienės – didelė klaida.
„Pastebėjus įsisiurbusią erkę, ją reikia ištraukti staigiu judesiu, suėmus kuo arčiau odos, o įkandimo vietą dezinfekuoti. Negalima erkės traukti sukamaisiais judesiais, ant vietos, į kurią buvo įsisiurbta pilti aliejaus ar kitų skysčių – tai tikrai nepadės. Nereikia labai jaudintis, jei odoje lieka erkės galvutė – ligų sukėlėjai būna erkės kūne. Galvą reikėtų traktuoti kaip rakštį, ji savaime pasišalins per kelias dienas“, – sako medikė.
Vis dėlto, jei erkė įsisiurbė, įmanoma, kad ji buvo užsikrėtusi erkiniu encefalitu. Gydytoja supažindina, kad pirmieji šios ligos simptomai dažniausiai pasireiškia po inkubacinio periodo, kuris gali trukti 2–4 savaites nuo įsisiurbimo momento. Pasak jos, dažniausiai juntami į gripą panašūs simptomai – karščiavimas, raumenų ir sąnarių skausmas, silpnumas. Po maždaug savaitės minėti simptomai nurimsta, žmogus jaučiasi pasveikęs, tačiau po 7–10 dienų karščiavimas grįžta kartus su neurologiniais simptomais – stipriu galvos skausmu ir svaigimu, mieguistumu, pykinimu, vėmimu, gali sutrikti sąmonė.
„Liga diagnozuojama remiantis klinikiniais simptomais, specifiniais kraujo ir smegenų skysčio tyrimais. Kraujo tyrimai būna informatyvūs praėjus mažiausiai 3–4 savaitėms nuo erkės įkandimo, taigi iškart po erkės įkandimo jų atlikti neverta. Nėra vaistų, kurie galėtų nugalėti erkinio encefalito virusą, taigi gydymas šiuo metu egzistuoja tik simptominis. Žmogus turi pasveikti pats. Liga dažnai trunka ilgai, apie 30 procentų sirgusiųjų susiduria su liekamaisiais reiškiniais – nuolatiniu nuovargiu, padidėjusiu jautrumu, nemiga, besikartojančiais galvos skausmais. Dešimčiai procentų sirgusiųjų lieka sunkūs neurologiniai pažeidimai, pasireiškiantys koordinacijos sutrikimas, paralyžiumi, psichikos sutrikimais“, – vardija E. Lukšienė.
Vienintelis būdas apsisaugoti – skiepai
Parduotuvėse ir vaistinėse gausu įvairių purškiamų bei tepamų priemonių, kurios žada apsaugoti nuo erkių. Gydytoja patikina, kad tokios priemonės – geriau, nei nieko, tačiau jų efektyvumas yra žymiai mažesnis, nei skiepų. Šios priemonės veikia trumpai, be to gali dirginti odą ir gleivines, sukelti alergines reakcijas.
„Vienintelė efektyvi apsisaugojimo priemonė nuo erkinio encefalito – skiepai. Vakcinos efektyvumas siekia 98 procentus, vakcina naudojama jau kelis dešimtmečius, taigi yra labai saugi. Svarbu prisiminti, kad pirminė imunizacija atliekama dviem vakcinos dozėmis. Po pirmosios vakcinos antroji gali būti suleista praėjus 1–3 mėnesiams. Praėjus dviem savaitėms nuo antrosios vakcinos suleidimo susiformuoja stiprus imunitetas, galintis apsaugoti nuo erkinio encefalito apie vienerius metus. Trečioji, sustiprinančioji dozė, turi būti suleista po 5– 12 mėnesių, tuomet žmogus yra apsaugos nuo šios ligos trejus metus. Vėliau rekomenduojama skiepytis kas penkerius metus viena vakcinos doze“, – paaiškina specialistė.
„Pacientui pamiršus laiku pasiskiepyti yra svarbu, kiek kartų vakcina jau buvo gauta. Jeigu pirminė imunizacija – dvi vakcinos su 1–3 mėnesių pertrauka buvo atlikta, stiprinančioji doze gali būti suleista nepaisant to, jog praėjo per daug laiko, pirminės imunizacijos kartoti tokiu atveju nereikia“, – sako pašnekovė.
Šeimos gydytoja pasakoja ir apie teigiamą kitų šalių praktiką. Anot jos – Austrija, puikus vakcinacijos efektyvumo pavyzdys, tad dažnai ši šalis aprašoma moksliniuose straipsniuose. Buvo laikai, kuomet Austrijoje susirgimo mastas erkiniu encefalitu buvo panašus kaip Lietuvoje. Ėmus aktyviai skatinti Austrijos gyventojus pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, tai padarė beveik 90 procentų gyventojų. Dabar ligos atvejai šioje šalyje – tik pavieniai.
Tėvai noriai skiepija savo atžalas
Šeimos klinikos „Sveikatos ratas“ šeimos gydytoja Simona Neliubšienė džiaugiasi, kad vis daugėja tėvų, kurie savo vaikus nuo erkinio encefalito skiepija jiems sulaukus vienerių metų amžiaus.
„Praktika rodo, kad tėvai noriai domisi skiepais, klausinėja apie juos, nori, kad jų atžalos būtų apsaugotos. Svarbu nebijoti savo šeimos gydytojo klausti rūpimų klausimų, suprasti, kad yra tam tiktos vakcinacijos schemos skubantiems ir senyviems žmonėms. Apie viską papasakoti gali jus prižiūrintis gydytojas ar už vakcinaciją įstaigoje atsakingas slaugytojas. Visada yra atsižvelgiama į konkretų atvejį“, – pasakoja pašnekovė.
Gydytoja sako, kad dažniausiai žmonės domisi, kada geriausia pradėti vakcinuotis, kokie šalutiniai poveikiai gali užklupti po skiepo, kada susidaro imunitetas.
„Svarbu žinoti ir tai, kad nuo šios ligos nerekomenduotina skiepytis sergantiems ūminėmis ligomis, karščiuojantiems, turėjusiems rimtų alerginių reakcijų į vakcinos sudėtyje esančias ar gamybos procese naudojamas medžiagas. Taip pat atsižvelgiama ir į alergiją kiaušiniui. Prieš kiekvieną skiepą visas baimes reiktų aptarti su jus prižiūrinčiu gydytoju, kuris geriausiai ir įvertins esamą situaciją“, – teigia ji.
S. Neliubšienė sako, kad šiuo metu džiugina vis intensyvėjantis žmonių noras skiepytis patiems ir skiepyti savo vaikus. Anot jos, tėveliai noriai renkasi vakcinaciją šia vakcina, mat suvokia erkinio encefalito ligos rimtumą ir galimas liūdnas jos pasekmes.
„Svarbu žinoti, kad vakcina yra praėjusi visus preparato tyrimo etapus, yra saugi tiek suaugusiajam, tiek vaikui. O kaip gydytoja praktikė dar pridursiu, kad nepageidaujamos reakcijos į šį skiepą – itin retos“, – priduria gydytoja.
