Griežtai laikėsi skiepų grafiko, tačiau vis tiek susirgo erkiniu encefalitu

Yra ir tokių atvejų, kai imuniteto lygis išlieka labai aukštas net dešimt ir daugiau metų. Tokiu atveju taip pat papildomi skiepai nereikalingi. Taigi, norint būti saugiam ir tikram, ar papildomas skiepas yra reikalingas, ir kada jis reikalingas, būtina sekti savo organizmą ir atlikti kraujo tyrimus.


„Antėja laboratorija“ laboratorinės diagnostikos gydytoja Dangira Babenskienė teigia, jog skiepytis rekomenduojama trimis dozėmis. Pirma dozė, po mėnesio – antra dozė, ir po metų – trečia dozė. Po penkių metų yra reikalinga revakcinacija. Tikimasi, kad imunitetas jau susidarys po dviejų dozių, tačiau kiekvieno žmogaus imuninė sistema yra skirtinga. Vieniems gali susidaryti aukštesnis imuniteto lygis, kitiems žemesnis.

Gydytoja prisimena, jog turėjo pacientą, kuris sąžiningai skiepijosi daugelį metų pagal gamintojo rekomendacijas, tačiau vis tiek susirgo erkiniu encefalitu.

„Pacientas apstulbo, kodėl tai įvyko – juk jis buvo visiškai saugus ir ramus. Tačiau šiam žmogui imunitetas nesusidarė ir papildoma vakcinacija buvo nebūtina. Yra ir tokių atvejų, kai imuniteto lygis išlieka labai aukštas net dešimt ir daugiau metų. Tokiu atveju taip pat papildomi skiepai nereikalingi. Taigi, norint būti saugiam ir tikram, ar papildomas skiepas yra reikalingas, ir kada jis reikalingas, būtina sekti savo organizmą ir atlikti kraujo tyrimus. Tik tyrimas parodo, ar yra susiformavęs povakcininis imunitetas“, – aiškina D. Babenskienė.

Kaip erkės platina ligas?
Kaip erkės platina ligas?. Šaltinis: DELFI


Gydytojos teigimu, povakcininis erkinio encefalito kraujo tyrimas leidžia nustatyti ir įvertinti individualaus žmogaus imuniteto lygį. Tam, kad būtume tikri, ar susidarė imunitetas, kada yra laikas revakvinacijai, gydytoja rekomenduoja po vakcinacijos arba prieš pakartotinius skiepus pirmiausiai atlikti šį tyrimą. Procedūra labai paprasta – tereikia paimti kraujo mėginį. Taip galima išvengti nereikalingo skiepo ir žinoti, kaip saugotis.

D. Babenskienė pabrėžia, kad pagrindinis skiepijimo planas yra vienodas visiems žmonėms ir susideda iš trijų vakcinos dozių.

„Dažniausiai pirmoji ir antroji dozės suleidžiamos nuo 1 iki 3 mėnesių intervalu. Jei būtina, kad imunitetas susidarytų kuo greičiau, galima antrąją dozę suleisti ir praėjus dviems savaitėms po pirmosios dozės suleidimo. Po pirmųjų dviejų dozių suleidimo dažniausiai susidaro efektyvi apsauga nuo erkinio encefalito. Trečioji dozė turi būti skiriama praėjus nuo 5 iki 12 mėnesių po antrosios dozės suleidimo“, – aiškina gydytoja.

Erkės - Laimo ligos platintojos
Erkės - Laimo ligos platintojos. Šaltinis: DELFI


Norint, kad imunitetas susidarytų prieš prasidedant erkių aktyvumo sezonui, kuris dažniausiai prasideda pavasario metu, pirmoji ir antroji dozės turi būti suleidžiamos dar žiemą. Specialistai rekomenduoja, kad vakcinacija būtų pabaigta trečiąja doze prieš prasidedant naujam erkių aktyvumo sezonui.

Dažniausiai pirmoji ir antroji dozės suleidžiamos nuo 1 iki 3 mėnesių intervalu. Jei būtina, kad imunitetas susidarytų kuo greičiau, galima antrąją dozę suleisti ir praėjus dviems savaitėms po pirmosios dozės suleidimo.

Skiepijantis netinkamu metu laukia nepageidaujamos reakcijos

D. Babenskienės teigimu, skiepai yra vienintelė priemonė, kuri veikia mūsų organizmą ir vakcinos poveikyje susidaro imuninis atsakas prieš erkinio encefalito virusą. Vis dėlto, svarbu žinoti, kad kai kuriais atvejais skiepytis negalima. Pavyzdžiui, nors erkės gali įsisiurbti ir kūdikiams, vaikus rekomenduojama skiepyti tik nuo vienerių metų.

Skiepytis negalima, kai yra padidėjęs jautrumas veikliajai vakcinos medžiagai, bet kuriai pagalbinei medžiagai arba pėdsakams medžiagų, kurios naudojamos gamybos procese. Taip pat skiepytis nerekomenduojama, kai yra padidėjęs jautrumas kiaušiniui, vištos baltymams (anafilaksinė reakcija į maistui vartojamą kiaušinio baltymą) ir lateksui (pavyzdžiui, anafilaksinė reakcija), nes skiepas gali sukelti sunkias alergines reakcijas įjautrintiems asmenims.

Erkė
Erkė. Šaltinis: Shutterstock


Taip pat skiepijimą erkinio encefalito vakcina reikėtų atidėti, jei asmuo serga vidutinio sunkumo ar sunkia ūmine liga. Labai svarbu, kad prieš skiepą žmogaus organizmas būtų sveikas ir stiprus.

„Kai kuriems žmonėms po pirmosios dozės suleidimo, ypač mažiems vaikams, gali pakilti temperatūra. Dažniausiai karščiavimas praeina per 24 valandas. Tikimybė atsirasti karščiavimui po antrosios dozės suleidimo yra gerokai mažesnė nei suleidus pirmąją vakcinos dozę. Vaikams, kuriems praeityje vakcinos yra sukėlę stiprų karščiavimą ar karščiavimą kartu su traukuliais, gali prireikti skirti karščiavimą mažinamųjų vaistų profilaktikai arba gydymui“, – teigia D. Babenskienė.

Vakcinavimas vykdomas remiantis gamintojo rekomendacijomis. Nesilaikant nurodytos schemos, imuninė apsauga gali būti nepakankama.


Norint įgyti imunitetą, vakcinacijas reikia pakartoti

Vis dėlto, kodėl įprastu atveju nepakanka vieno skiepo, o jį reikia reguliariai kartoti? „InMedica“ šeimos gydytoja Malgožata Puzelevič perspėja, kad, pasiskiepijus dviem vakcinų dozėmis, imuninė atmintis (imunitetas) išlieka iki vienerių metų, todėl būtina atlikti pakartotinę vakcinaciją.

Vėliau vakcinuotis rekomenduojama kas 3–5 metus, priklausomai nuo amžiaus. Todėl pilna erkinio encefalito skiepijimo schema atrodytų taip:

1 dozė;
2 dozė po 1–3 mėnesių nuo 1-os dozės;
3 dozė po 5–12 mėnesių nuo 2-os dozės;
4 dozė po 3-jų metų nuo 3-os dozės;
Po 4-os dozės vakcinacija atnaujinama po 3–5 metų priklausomai nuo amžiaus ir gamintojo.

Skiepai
Skiepai. Šaltinis: DELFI / Karolina Pansevič


„Taip pat gali būti vakcinuojama pagreitinta schema, kai tarp 1-os ir 2-os dozės yra 2-jų savaičių pertrauka. Po 2-os dozės vakcinavimo schema tęsiama įprasta schema. Vakcinavimas vykdomas remiantis gamintojo rekomendacijomis. Nesilaikant nurodytos schemos, imuninė apsauga gali būti nepakankama, – aiškina M. Puzelevič.

Anot jos, pradėti vakcinaciją galima nuo vienerių metų, nepriklausomai nuo gamintojo. Iki vienerių metų amžiaus bei nėščiosioms rekomenduojami repelentai apsaugai nuo erkių.

Šeimos gydytoja perspėja, kad, kaip ir po bet kurio skiepo, taip ir po vakcinavimo nuo erkinio encefalito dažniausiai pasireiškia vietinės nepageidaujamos reakcijos – tai skiepo vietos paraudimas, patinimas, skausmingumas, karščiavimas. Kadangi šios reakcijos laikinos, nerimauti nereikėtų.

„Nuo erkinio encefalito jokio specifinio gydymo nėra, todėl šiuo metu skiepai laikomi efektyviausia apsaugos priemone. Ši liga negydoma arba gydoma pavėluotai labai dažnai komplikuojasi, o komplikacijos dažniausiai invalidizuoja žmogų“, – teigia M. Puzelevič.