Erkę vadina laimingiausiu sutvėrimu Lietuvoje: entomologė paaiškino, kodėl laiko būti ramūs turime vis mažiau

Entomologė Milda Žygutienė erkes vadina laimingiausiu sutvėrimu Lietuvoje – čia joms nieko netrūksta, o palankios sąlygos ir toliau nenustoja gerėjusios. Pastaraisiais metais vis dažniau sutinkame erkes ne tik miškuose, o jų aktyvumo laikas kaip niekad ilgas. Tad kur ir kada šiandien reikėtų jų saugotis labiausiai?

Kuo mažesni poreikiai – tuo lengviau išgyventi

Komentuodama erkių paplitimą Lietuvos teritorijoje, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) medicinos entomologė Milda Žygutienė pažymi – tam, kad galėtų išgyventi ir plisti, erkėms reikia labai nedaug.

„Kuo mažesni poreikiai, tuo lengviau išgyventi. Viskas, ko erkei tereikia, yra drėgmė ir maistas – erkei pakanka vieną kartą pasimaitinti visose trijose vystymosi stadijose. Palankiausios sąlygos gyvuoti yra miškas, parkas, pamiškė, aukšta žolė ir miško paklotė. Tai yra aplinka, kurioje pilna gyvasties, o maistui erkės labai neišrankios“, – sako entomologė.

Erkėms prasimaitinti tinka bet kokio šiltakraujo gyvūno kraujas. Kaip pastebi M. Žygutienė, kiti parazitai dažnai pasižymi prieraišumu vienos ar kitos grupės gyvūnams, tačiau erkės maitinasi bet kokios grupės gyvūnų krauju – nuo pačių smulkiausių graužikų ir paukščių iki didžiausių gyvūnų miške, tokių kaip briedžiai ir elniai. Ypač daug erkių išmaitina stirnos.

„Kalbant apie Lietuvą, tai čia erkėms yra pačios palankiausios sąlygos, kadangi daugiau negu trečdalį mūsų teritorijos dengia miškai arba miškingos salelės. Maitintojų turime daug, nes graužikams, paukščiams ir stirnoms sąlygos čia taip pat tinkamos. Apskritai medžiojamų miško žvėrių populiacija su kiekvienais metais didėja. O kuo jų yra daugiau, tuo didesnė tikimybė, kad kažkas praeis pro erkę, kuri to tik ir laukia“, – teigia M. Žygutienė.

Miestai tapo žaliaisiais koridoriais erkėms plisti

Natūralu, kad kuo geresnės sąlygos erkėms – tuo jų daugiau. O kuo erkių daugiau, tuo didesnė tikimybė, kad jų tarpe yra erkių platinamomis ligomis užsikrėtusių erkių. Todėl Lietuvoje ir stebimas vienas didžiausių sergamumų Europoje tiek Laimo liga, tiek erkiniu encefalitu.

Lietuvoje erkėms palankių sąlygų pasekmė – erkinį encefalitą ir Laimo ligą platinančios Ixodes ricinus erkės yra išplitusios absoliučiai visoje Lietuvos teritorijoje.

„Ixodes ricinus, dar kitaip vadinama europine miško erke, dabar sutinkama ne tik miškuose ir pamiškėse, kaip įprasta. Jų randama ir miestų parkuose – miestai tapo žaliaisiais koridoriais erkėms išplisti nuo vieno regiono iki kito“, – sako M. Žygutienė.

Lietuvoje labiausiai išplitusios erkių rūšys – miškinės erkės Ixodes ricinus ir pievinės erkės Dermacentor reticulatus. Pastaroji yra ženkliai didesnė, tačiau, pasak entomologės, epidemiologiniu požiūriu nėra labai reikšminga. Nors ji taip pat gali platinti ligas, miškinės erkės šiuo atžvilgiu gerokai pavojingesnės.

Vis dėlto, būtent pievinėms erkėms klimato kaita turi didesnės įtakos. Kadangi jos reiklesnės šilumai, vykstant klimato kaitai, jų arealas sparčiai plečiasi.

Aktyvumo laikas ilgėja, tačiau žibučių žydėjimo metas išlieka ypatingas

Pastaraisiais metais dėl klimato kaitos stebimi erkių paplitimo, vietos ir laiko pokyčiai. M. Žygutienė išskiria, kad klimato kaita erkes veikia tiesiogiai ir netiesiogiai.

„Kalbant apie tiesioginį klimato kaitos poveikį erkėms, tai mes turime akivaizdų rezultatą – pailgėjo erkių aktyvumo periodas. Jeigu prieš kokius 20 metų erkes gamtoje stebėdavome tik nuo balandžio iki spalio mėnesio, tai dabar erkės aktyvios nuo kovo pradžios iki gruodžio mėnesio“, – teigia entomologė.

Tuo metu, kai viršutinis dirvos sluoksnis yra įšalęs, erkės yra žiemos miege. Tačiau galima pastebėti, kad pastaruoju metu Kalėdas dažnai sutinkame be sniego, o temperatūra aukščiau nulio išsilaiko ilgesnį laiką. Anot M. Žygutienės, tokių klimato pokyčių rezultatas – turime tik du „ramius“ mėnesius per metus, sausį ir vasarį, kuomet erkės nėra aktyvios.

„Kovo mėnesį temperatūrai sušilus iki 5^oC, erkės suaktyvėja. Nors Lietuva ir nedidelė, skirtinguose regionuose erkės gali nubusti skirtingu metu. Kai kur dar gali būti sniego, o kai kur jau pradeda žibutės žydėti. O su žibučių žydėjimu prasideda didysis erkių aktyvumas – jos pabunda iš žiemos miego, visos aršios ir alkanos, nes pasimaitinti krauju – būtina sąlyga, kad jos išgyventų“, – pabrėžia M. Žygutienė.

Todėl entomologė ragina įsidėmėti, kad šiomis dienomis miškuose tyko alkanos erkės, kurių privalu saugotis.

„Ankstyvą pavasarį, eidami į lauką, mes dar būname tinkamai apsirengę. Bet, pavyzdžiui, vaikštant ten, kur yra aukštesni augalai, erkę galima tiesiog ranka užkabinti. Ir kas įdomiausia – kai ant mūsų nutupia musės, arba koks kitas vabzdys, mes jaučiame. Bet kai erkė užropoja ir ilgai vaikšto po mūsų kūną ieškodama tos vietos, kur galėtų įsisiurbti – nejaučiam. Turime įsidėmėti, kad erkės prisitaikymas yra didžiulis. Mažai poreikių – lengva išgyventi“, – pabrėžia M. Žygutienė.

Apsunkinti erkių gyvenimą galėtų tik specifinės sąlygos

Klimato kaita erkes veikia ir netiesiogiai – per erkių buveines ir jų pramaitintojus. Entomologė pažymi, jog kuo lengvesnė žiema, tuo paprasčiau išgyventi kitiems gyvūnams, o tai reiškia mažiau ligų ir nesėkmių dėl bado. Taigi, kuo geresnės sąlygos visiems šiltakraujams gyvūnams – tuo geriau ir erkei, nes jos tikimybė prasimaitinti ženkliai išauga.

Tačiau tikrai nėra taip, kad kiekviena erkė išgyvena nuo gimimo iki pabaigos. Jų reprodukcija labai didelė – erkė padeda tūkstančius kiaušinių. Anot entomologės, tokia didelė reprodukcija rodo, kad išgyventi visose vystymosi stadijose iki gyvenimo pabaigos vis tik nėra lengva.

„Erkė nėra aktyvi – ji yra laukianti. Erkė neina pati pasiieškoti, kur to maistelio prasimanyti, bet ji tyko ir laukia, kad kas nors praeitų pro šalį. Erkė iri turi savo laimę – ar praeis kas, ar nepraeis“, – sako M. Žygutienė.

Anot jos, tikėtis, kad ateityje erkių šalyje galėtų sumažėti, neverta. Apsunkinti erkių gyvenimą Lietuvoje galėtų tik specifinės sąlygos.

„Stebint erkių paplitimo arealą, esame beveik pačiame jo centre. Nepaisant to, kaip klimatas dar šiltės, erkei nebus blogai. Nebent prasidėtų labai didelės sausros vasaros metu. Sausas oras ir aukšta temperatūra erkę veikia žudančiai, nes ji negali būti aktyvi, slepiasi nuo išdžiūvimo“, – sako M. Žygutienė.

„Tačiau šiandien jokių gerų prognozių nėra, kad erkių sumažės, ar kad sumažės sergamumas. Jis sumažės tik tuo atveju, jeigu skiepysimės. O erkių tikrai nebus mažiau, nes čia joms puikios sąlygos – turbūt tai laimingiausias sutvėrimas Lietuvoje. Nieko joms netrūksta, visko gana“, – sako M. Žygutienė.