Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) entomologė Milda Žygutienė pasakoja, kad erkių jau yra visur, žiemos metu jos niekur neišnyko ir dabar jų aktyvumas tik auga.

„Dabar tos, kurios išliko po žiemos, yra labai alkanos ir ieško aukų“, – perspėjo specialistė.

Dažnai sakoma, kad pavasarį erkės būna pikčiausios. Tačiau ką tai reiškia?

„Pykti jos neturi kuo, nes jų išsivystymo lygis labai žemas. Bet pavasarį jos suaktyvėja itin smarkiai, nes joms reikia maitintis, be to, tuo metu būna pats didžiausias jų kiekis. Vėliau jų aktyvumas sumažėja, kai kurios pereina į ramybės būseną. Pavasarį erkės absoliučiai visos yra aktyvios. Tiek nimfos, tiek suaugusios“, – sakė M. Žygutienė.

Patelėms būtina pasimaitinti, kad galėtų dėti kiaušinius ir užtikrinti palikuonius. Visoms kitoms erkėms būtina pasimaitinti, kad galėtų toliau vystytis. Jų aktyvumas pradėjo augti kovą, o dabar, pasak specialistės, jau tikrai nebėra vietų, kur jų išvis nebūtų.

„Saugių vietų neturime, negalime pasakyti nė vieno rajono, kuriame nėra erkių“, – kalbėjo pašnekovė.

Erkės
© Shutterstock
Erkės

Kasmet iki 3 tūkstančių Laimo ligos atvejų

Gali pasirodyti keista, kodėl žiemos viduryje pasitaiko Laimo ligos atvejų. Tačiau tiesa tokia, jog Laimo liga nustatinėjama visus metus, nes tai – lėtinė liga. Taigi, žmogus po erkės įsisiurbimo ir simptomų pajautimo gali tiesiog vėliau kreiptis, o gali ir kurį laiką išvis nepastebėti simptomų. Be to, kai kuriems diagnozuoti ligą užtrunka, mat vėlesnės stadijos ne visada pasireiškia tipiniais simptomais.

Pirmieji erkinio encefalito atvejai dažniausiai būna balandį, tačiau tik pavieniai. Kol kas, pasak M. Žygutienės, dar nėra duomenų apie šių metų erkinio encefalito atvejus – statistika paaiškės mėnesio pabaigoje.

„Dėl erkių sukeliamų ligų rekordiniai buvo 2019 ir 2020 metai, tuo metu sergamumas buvo tikrai labai didelis. O praeitais metais jis buvo mažesnis, tačiau vis tiek vienas didžiausių Europoje. Laimo liga per metus suserga maždaug 2–3 tūkstančiai žmonių, o erkinio encefalito skaičiai gali labai skirtis. Vienais metais apie 400, kitais – apie 700“, – vardijo entomologė.

Nieko nelaukę skiepykitės dabar

Pašnekovė pabrėžia: jei žmogus nusprendė skiepytis, tai bet kuris laikas tinkamas, svarbiausia yra nieko nelaukti.

Milda Žygutienė
© DELFI / Karolina Pansevič
Milda Žygutienė

Visgi, kalbant apie idealų laiką skiepytis nuo erkinio encefalito, tai yra vėlyvas ruduo, žiema ar ankstyvas pavasaris. Jei pasiskiepijate dabar, po mėnesio gaunate antrą dozę, o po jos, praėjus dviem savaitėms, galite jaustis saugus.

„Tikrai nebereikėtų nieko laukti, nes vienintelis išsigelbėjimas nuo erkinio encefalito yra vakcinacija. Tik taip galime suvaldyti erkinį encefalitą. Žinoma, galima saugotis erkės įsisiurbimo, bet tai labai sudėtinga Lietuvoje, nes erkės aptinkamos ir miškuose, ir parkuose“, – kalbėjo entomologė.

Lietuvoje registruotos dvi skirtingų gamintojų vakcinos nuo erkinio encefalito, bet rekomenduojama visas dozes gauti to paties gamintojo vakcina.

„100 proc. efektyvių vakcinų nėra, bet šios vakcinos efektyvumas skaičiuojamas apie 98 proc. Iš vakcinuotų žmonių suserga tik 1 proc., tai labai nedidelė dalis. Yra skirtingos imuninės sistemos, imunosupresiniai ligoniai, dėl to šiems žmonėms gali nesusidaryti apsauga“, – pasakojo M. Žygutienė.

Vakcinacija nuo erkinio encefalito turi tam tikrą schemą, kurios reikia laikytis.

Pievinė erkė, Dermacentor reticulatus
© Shutterstock
Pievinė erkė, Dermacentor reticulatus

Po pirmos iki antros turi praeiti mažiausiai 1, daugiausiai 3 mėnesiai. Jei po pirmos dozės praėjo daugiau nei 3 mėnesiai, šią dozę reikia gauti iš naujo.

Gavus antrą dozę nuo 9 mėnesių iki vienerių metų reikia trečiosios dozės. Visgi, jei praeina daugiau laiko nei metai, kartoti iš naujo vakcinacijos schemos nereikia, tad toliau galite skiepytis trečiąja doze.

Po 3 metų reikia vienos dozės revakcinacijos. Jei žmogus jaunesnis nei 60 metų, revakcinacija turi būti kas 5 metus po vieną dozę. Jei virš 60 metų, rekomenduojama revakcinuotis po vieną dozę kas 3 metus.

Radus įsisiurbusią erkę – traukite kuo greičiau

M. Žygutienė pabrėžia – visų pirma, reikia padaryti viską, kad erkė neįsisiurbtų. Tai reiškia, tinkamai apsirengti, naudoti specialias atbaidančias priemones. Visgi, jei nutiko taip, kad erkė įsisiurbė, reikia prisiminti svarbiausią taisyklę.

Pamačius įsisiurbusią erkę reikia kaip įmanoma greičiau ją ištraukti. Traukimas vyksta paprastai – suimame erkę kuo arčiau odos ir traukiame staigiu judesiu į viršų. Nesukinėti, nespausti, nemasažuoti, niekuo netepti, tiesiog čiupti ir traukti.


„Odoje gali likti straubliukas, jį organizmas pašalina pats, kaip rakštį. Bet, jei jis labai trukdo, galima kreiptis į gydytojus, jie jį pašalins. Ištraukus erkę būtina pasižymėti kalendoriuje datą, kada tai įvyko – siūloma save stebėti apie mėnesį.

Toks yra inkubacinis periodas, kai gali pasireikšti simptomai. Vidutiniškai pasireiškia per 2 savaites, bet gali būti ir greičiau, ir trumpiau, todėl patariame stebėti save mėnesį“, – kalbėjo specialistė.

Erkė
© Unsplash
Erkė

Skubiai traukti erkę reikia dėl kelių priežasčių. Erkinio encefalito virusą erkė perduoda labai greitai, mat jis lokalizuotas seilių liaukose, tačiau, kuo ilgiau maitinasi, tuo daugiau viruso perduoda. Tad kuo trumpiau ji būna odoje, tuo geriau.

Laimo ligos sukėlėjas – borelija, yra lokalizuota erkės žarnyne. Reikia daug daugiau laiko, kad žarnų turinys iš erkės patektų į žmogų. Tai užtrunka ne minutes ir ne valandas, o parą ar daugiau. Taigi, greitai ištraukus erkę galima apsisaugoti nuo Laimo ligos, net jei erkė buvo užkrėsta.

Deja, bet negalime tikėtis, kad erkių greitu metu Lietuvoje sumažės. „Ši erkė yra vidutinio klimato juostos gyventoja, būtent tokioje juostoje esame mes. Jei vasaros būtų labai sausos, karštos, erkių būtų mažiau, nes praradusios drėgmę gali išdžiūti. Dėl klimato šiltėjimo šios erkės atsiranda Šiaurinėse šalyse – Suomijoje, Švedijoje ir Norvegijoje“, – pasakojo pašnekovė.

Erkinio encefalito simptomai

Pirmosios ligos fazės kliniką, kuri trunka 1–8 dienas, sukelia pirmoji viremijos banga. Jos požymiai yra nespecifiniai: karščiavimas, kaulų, raumenų, galvos skausmai, nuovargis, bendras silpnumas, rečiau – dispepsiniai ar viršutinių kvėpavimo takų kataro požymiai. Būdingi laboratoriniai pirmosios EE bangos požymiai yra leukopenija ir trombocitopenija.

Jas sukelia EEV diseminacija pirmosios bangos metu į kaulų čiulpus ir dėl to atsiradęs trumpalaikis kaulų čiulpų slopinimas, kuris pasireiškia trumpiausiai gyvenančių forminių elementų kiekio sumažėjimu periferiniame kraujyje. Gali būti nežymiai padidėjęs kepenų fermentų aktyvumas kraujyje.

Erkė
© Shutterstock
Erkė

Po pirmosios EE stadijos prasideda tariamo pasveikimo periodas, kuris trunka 1–33 dienas, dažniausiai 5–8 dienas. Jeigu laiko tarpas tarp pirmosios ir antrosios ligos fazės yra labai trumpas (mažiau kaip 24 valandos) ir žmogus tiesiog nepajaučia klinikinio pagerėjimo bei tuo atveju, kai pirmos fazės klinika yra labai neryški, silpna, EE eiga tampa tariamai vienos bangos.

Antrosios ligos fazės, kuri išsivysto 20–30 proc. užkrėstų asmenų, metu nustatomi CNS pažeidimo simptomai ir uždegiminiai pakitimai smegenų skystyje.

EE klinika klasifikuojama į meningitinę, meningoencefalitinę, meningoencefalomielitinę/radikulioneuritinę ligos formas. Meningitas laikomas lengva EE forma, meningoencefalitas ir meningoencefalomielitas/radikulioneuritas laikomi vidutinio sunkumo ir/ar sunkia EE forma.

Laimo ligos simptomai

Pirmoje (ankstyvoje) ligos stadijoje erkės įsisiurbimo vietoje atsiranda odos uždegimas, pasireiškiantis žiedo pavidalo paraudimu (eritema) ryškiais kraštais. Paraudimas dažniausiai atsiranda praėjus 1–4 savaitėms po erkės įsisiurbimo, tačiau kartais odos paraudimas (eritema) gali atsirasti anksčiau arba tik po 2 mėnesių. Paraudimo skersmuo paprastai būna 5 cm. dydžio. Jis periferiškai plečiasi, kraštais ryškėja, o centras blykšta, todėl paraudimas dar vadinamas migruojančia eritema (erythema migrans).

Eritema yra dažniausia Laimo ligos klinikinė forma, pasireiškianti 80–90 proc. atvejų. Paraudimo vietoje oda dažniausiai būna nepatinusi, neskausminga, neniežti. Išskirtinis paraudimo bruožas yra tas, kad per kelias dienas jis palaipsniui plečiasi periferiškai, t.y. gali išplisti iki 20 cm dydžio. Penktadaliui žmonių odos paraudimą lydi karščiavimas iki 38 laipsnių, galvos skausmas, silpnumas (į peršalimą panašūs simptomai). Negydoma infekcija gali plisti į sąnarius, širdį ir nervų sistemą.

Laimo liga
© Shutterstock
Laimo liga

Antroji Laimo ligos stadija pasireiškia praėjus kelioms savaitėms ar mėnesiams po eritemos atsiradimo. Šioje ligos stadijoje pasireiškia nervų sistemos (neuroboreliozė), širdies, sąnarių, odos pažeidimai, kuriems būdingi skirtingi simptomai. Neuroboreliozė gali pasireikšti nervų uždegimais (neuritais), kaklo, krūtinės ar juosmens - kryžmens srities uždegiminiais skausmais arba galvos nervų pažeidimo simptomais bei kartais smegenų ar smegenų dangalų uždegimu. Taip pat ligoniai gali skustis nuovargiu, miego sutrikimu, atminties susilpnėjimu, galvos svaigimu. Vaikams šioje stadijoje pasireiškia meningitas (smegenų dangalų uždegimas) arba veidinio nervo parezė.

Sąnarių pažeidimai – tai dar viena Laimo ligos forma. Dažniausiai tai stambiųjų sąnarių (kelių, alkūnių) uždegimas (vieno ar abiejų). Anksčiausiai pažeidžiamas sąnarys, esantis šalia erkės įsisiurbimo – pirminio odos pažeidimo. Sąnarys būna sutinęs, karštas, paraudęs. Sąnario uždegimas gali trukti nuo vienos savaitės iki kelių mėnesių. Apie pusę metų gali kartotis sąnario uždegimo atakos, o dešimtadaliui, nesigydant, išsivysto lėtinis artritas (sąnario uždegimas).

Erkės - Laimo ligos platintojos
© DELFI
Erkės - Laimo ligos platintojos

Širdies ir odos pažeidimai šioje boreliozės stadijoje pasitaiko retai.

Vėlyvoje (lėtinėje) Laimo ligos stadijoje progresuoja nervų sistemos pažeidimai, lėtinis sąnarių uždegimas, lėtinis odos pažeidimas. Ši stadija diagnozuojama tada, kai nervų, sąnarių ir odos pažeidimų simptomatika išlieka ilgiau nei 6 mėnesius. Vėlyvosios Laimo ligos prognozė yra nepalanki. Savaime nepasveikstama. Būtinas gydymas.