Prisiimama per didelė rizika
Pirma ir viena dažniausių klaidų, pasak specialisto, yra per didelė investuotojų prisiimama rizika, mat didelis kainos kintamumas gali žadėti ne tik pelną, bet ir nuostolius.
„Investuotojai, kupini aukštų lūkesčių, siekia uždirbti greitą ir didelį pelną, tačiau dažniausiai pasiekia tik nuostolius. Taip nutinka todėl, jog investuojama į didelį vertės kintamumą rodančius aktyvus, naudojama daug skolinto kapitalo arba sukoncentruojama per daug kapitalo į vieną ar kelias pozicijas, kas reiškia, jog prisiimama nepamatuotai didelė rizika“, – aiškina A. Straigis.
Tačiau daugelis patyrusių investuotojų, pasak eksperto, savo investicijas įvertina taip, kad iš vieno sandorio negalėtų prarasti daugiau nei 1-3% viso turimo kapitalo.
„Tai apsaugo juos nuo didelių investicinio portfelio vertės kritimų ir leidžia greičiau atsistatyti po nesėkmingo etapo, nes matematika tampa itin nepalanki, kai nuostoliai pasidaro per dideli. Paprastos to pavyzdys – jei investuotojas praranda 50% portfelio vertės, tada jam reikia uždirbti net 100% pelno tik tam, kad sugrįžtų į pradinį tašką. Tad payrę rinkų žaidėjai vengia nepamatuotų rizikų ir itin saugo kapitalą bei neleidžia jam mažėti“, – teigia A. Straigis.
Prieštaravimas rinkos tendencijoms
Antra klaida – prieštaravimas rinkos tendencijoms, lemiantis nuostolingų pozicijų laikymą. Pasak „Admiral Markets“ komandos Lietuvoje vadovo, šį klaida artimai susijusi su žmogau psichologija, kuomet pelningos pozicijos fiksuojamos ganėtinai anksti, o nuostolingi sandoriai laikomi ilgai, tikintis, kad galiausiai šios pozicijos sugrįš į pelningą teritoriją.
„Visgi patyrę rinkos dalyviai elgiasi priešingai – nuostolingos pozicijos yra uždaromos pirmomis jų dienomis arba pasiekus nuostolio ribą, o pelningos pozicijos laikomos ilgai ir džiaugiamasi besitęsiančia tendencija“, – sako pašnekovas.
Kaip to išvengti? Anot A. Straigio, psichologiškai šį pratimą pritaikyti praktikoje yra ganėtinai sunku ir užtrunka nemažai laiko kol susiformuoja įprotis daryti atvirkščiai nei norėtųsi. Tačiau paprasčiausias praktinis būdas gerinti rezultatus, kaip aiškina specialistas, yra prieš atidarant kiekvieną sandorį, susiskaičiuoti priverstinio išėjimo kainas, t. y. žinoti, jog rizikuojama 1-2% turimo kapitalo ir atitinkamai užsibrėžti nuostolio ribą konkrečiai pozicijai.
„Tarkime, su vienu konkrečiu sandoriu nusprendžiate prarasti maksimaliai 1% nuo viso kapitalo. Perkate vieną akciją už 10% viso kapitalo, tad ši konkreti pozicija gali nuvertėti 10%, todėl laikantis taisyklių, turėtumėte uždaryti poziciją su nuostoliu. Įdomu, kad iš praktinės perspektyvos nuostolio fiksavimo metu yra labai sunku susitaikyti su klaida ir praradimu, tačiau tai leidžia atitraukti mintis ir nuolatinį galvojimą apie nuostolingas pozicijas bei objektyviai ieškoti naujų galimybių“, – teigia specialistas.
Žvalgymasis į praeitį
Trečioji klaida – praeities rezultatai negarantuoja ateities grąžos. Finansų rinkose aktyvų kainos juda cikliškai, esant geram sentimentui ir stipriai ekonomikai, teigiamus rezultatus dažniausiai fiksuoja rizikingos akcijos, žaliavos, besivystančių šalių valiutos. Tačiau, pasak A. Straigio, keičiantis ekonominei situacijai, ženkliai keičiasi ir turto klasių rezultatai.
„Jei praeityje vienokia ar kitokia investicija atrodė labai patraukli, tai dabartinėje situacijoje ji gali būti ypatingai nuostolinga. Daugelis investuotojų renkasi tuo metu populiariausią turto klasę ar akcijas ir savo kapitalą skiria būtent šioms pozicijoms, nors potencialios grąžos ir rizikos santykis dažniausiai jau būna nepalankus“, – teigia specialistas.
Pasak jo, akcijų rinka juda verslo ciklu, kuris trunka apie 7 metus, o jo pabaigoje rinkoje jaučiamas didžiausias optimizmas, rinkose dalyvauja net mažiausi investuotojai, o suteikia inerciją sparčiam kilimui ciklo pabaigoje.
„Tuomet atsiranda baimė praleisti galimybę uždirbti, kas paskatina surizikuoti, bet daugiau iš emocinės paskatos, o ne iš paskaičiuotos pozicijos. Tačiau finansų rinkų burbulai subliūkšta, aktyvų kainos koreguojasi ir investuotojai išgyvena nuostolius. Kiekvieno ciklo pabaigoje dalis daugiausiai žadančių įmonių net bankrutuoja, kas ženkliai padidina investuotojų nuostolius, jeigu nesilaikoma anksčiau aptartų taisyklių“, – aiškina A. Straigis.
Specialistas pateikia ir kelis praktinius žymių bendrovių kainų pokyčių ciklų pavyzdžius.
„The Coca-Cola Company“ bendrovė demonstravo itin spartų augimą septintam ir aštuntam dešimtmečiais, kuomet buvo daug rinkų, kuriose dar nebuvo prekiaujama šios bendrovės gaiviaisiais gėrimais. Investuotojai turėjo didelius augimo lūkesčius, todėl akcijos kaina nuo 1970 m. pabaigos iki 1973 m. pradžios paaugo apie 120%. Tačiau vėliau sekė korekcija, lūkesčiai suprastėjo ir akcijos kaina į 1973 metų aukštumas sugrįžo tik 1985-aisiai. Tai lėmė, kad ilgalaikiai investuotojojai ilgą laiką turėjo laukti pelno. Tas pats buvo ir su „Microsoft“ 2000 metais ar „McDonalds“, kuomet investuotojams teko nemažai metų kantriai laukti atsigavimo“, – pasakoja investavimo ekspertas.
Todėl, anot jo, labai svarbu nesiremti paskutinių mėnesių ar metų rezultatais, svarstant į ką investuoti, o atsižvelgti į didesnio laikotarpio ciklo laiką, kas leistų įsivertinti rizikos ir potencialios grąžos galimybes.
„Admiral Markets“ vadovo Lietuvoje teigimu, šias tris pagrindines klaidas daro didžioji dauguma pradedančiųjų investuotojų, o tai lemia didelius nuostolius ir dažnu atveju paskatina iš rinkos pasitraukti ilgam laikui. Todėl norint tapti sėkmingu investuotoju, vienintelės teisingas kelias – daug praktikos.
„Investavimas, kaip ir bet kokia kita veikla, reikalauja tam tikrų bazinių žinių – rizikos valdymo, ekonominės situacijos vertinimo, skirtingų sektorių judėjimo tendencijų keičiantis sentimentui rinkoje, techninės analizės bei kitų. Jos atsiranda iš praktikos, daug informacijos galima rasti knygose, o taip pat dalyvaujant įvairiuose mokymuose bei seminaruose, kuriuos dažnu atveju nemokamai organizuoja prekybos tarpininkai, siekdami pritraukti naujų klientų“, – sako A. Straigis.