„Valstiečiai žalieji“ per ateinančius Seimo rinkimus vienmandatėse apygardose nusiteikę nekonkuruoti su savo koalicijos partneriais, teigė šios partijos narė, parlamentarė Agnė Širinskienė.

Interviu DELFI parlamentarė teigė, kad šeimos politikos klausimais Lietuvos „valstiečių žaliųjų“ sąjungos politika būtų artimiausia krikščionių demokratų pažiūroms.

Ji taip pat sakė, kad valdantieji yra nusiteikę išspręsti Seimo pirmininko klausimą, kai tik pamatys, kad turi pakankamai balsų, ir apgailestavo dėl opozicijos narių replikų onkologine liga sergančio premjero Sauliaus Skvernelio atžvilgiu.

- Pradėčiau nuo bendrinio klausimo. Pastaruoju metu gal ne tiek Jūsų partijoje, bet apskritai yra daug diskutuojama apie politinių partijų vietą politiniame spektre. Jau beveik baigiasi kadencija, Jūsų nuomone, kas yra „valstiečiai žalieji“, tikri kairieji, labiau – apie centrą, su liberalų priemaišomis, kur yra jūsų vieta tame politiniame lauke?

Manyčiau, mus būtų labai sunku apkaltinti dideliu liberalizmo siekiu, žinant tai, kokios politikos laikėmės, užtikrindami tam tikrų apribojimų buvimą, tarkime, alkoholio politikos atveju, arba kalbėdami apie tai, koks turėtų būti perskirstymas ir kokia turėtų būti socialinė politika.

Mes randame tam tikrų sąlyčio taškų ir su „krikdemišku“ konservatorių flangu, nes tam tikros vertybės, kaip, tarkime, šeimos politika, mums labai artimos, ir mes puikiai tame segmente sutariame.

- Ar matote poreikį „krikdemiškai“ minčiai papildomai stiprinti savo pajėgas Lietuvoje, ar jai pakankamai atstovauja dabartiniai konservatoriai?

- Konservatoriai, manau, „krikdemiškai“ minčiai jau labai seniai neatstovauja. Jeigu kalbėtume apie šitą kadenciją, tai praktiškai nuo 2016 m. pabaigos to atstovavimo mes tikrai nematome. Manyčiau, kad daug „krikdeminio“ flango konservatorių giliai mąsto, ką daryti, kur save toliau pozicionuoti.

„Krikdeminio“ flango krizė konservatorių partijoje rodo, kad kažkokie pokyčiai yra neišvengiami. Tą rodo ir R. J. Dagio bei kitų žmonių iniciatyvos kurti atskirą politinę jėgą.

- Grįžkime prie „valstiečių“: jeigu sudėtumėte pagrindinius vertybinius kuoliukus, – apie ką yra šita partija?

- Manau, turime pakankamai didelę („krikdemišką“) orientaciją į šeimos politiką. Mūsų veiksmai, manau, tą tikrai įrodė. Mes jungėmės prie iniciatyvos dėl Šeimos kortelės. Taip pat – Šeimos pagrindų įstatymas, vaiko teisių apsauga ir kiti dalykai nuosekliai rodo, kad tai, ką įsipareigojome savo rinkimų programoje, mes neabejotinai vykdome.

Dar viena orientacija, kurią būtų galima matyti, tai yra socialinis jautrumas ir socialinė politika – pradedant pensijų kėlimu (buvo keliama bazinė pensija ir kitos iniciatyvos), baigiant vaiko pinigais, kurie turi dvigubą funkciją – stiprina šeimos politiką, bet kartu, ką ir Europos Komisija (EK) pripažįsta, padeda kovoti su skurdu. EK yra pasakiusi, kad iki šiol iš Lietuvos politikoje įgyvendintų priemonių būtent vaiko pinigai buvo efektyviausia. Ji labai prisidėjo mažinant skurdą. Manyčiau, kad tos dvi kryptys mūsų politikoje, ypač pastaraisiais metais, yra ryškios.

Mes dar turime ryškią antikorupcinę darbotvarkę. Dabar tai jau yra savaičių klausimas, kada bus einama prie Civilinio turto konfiskavimo įstatymo svarstymo ir priėmimo Seime. (…) Norima kuo greičiau pagal visas institucijų pastabas suderinti Civilinio turto konfiskavimo nuostatas, kad jos tiek atitiktų Žmogaus teisių teismo jurisprudenciją ir saugotų žmogaus teises, tiek ir leistų valstybei labai lengvai paimti turtą, kuris yra užgyvenamas iš galimai nusikalstamų veikų.

Širinskienė: pasiūlymo tapti Seimo pirmininku galėjo sulaukti ir konservatorių atstovas
© DELFI / Andrius Ufartas


- Kalbant apie aktualijas, kuriai Seimo daliai dabar atstovauja Seimo pirmininkas?

- Nežinau, neseniai vienoje diskusijoje su ponia Čmilyte kėliau tokį retorinį klausimą – kad gal Mišriai grupei, nes iš tikrųjų tai yra vienintelė Seimo frakcija, kuri neišsižadėjo Seimo pirmininko. Tiek mūsų frakcija, tiek koalicijos partneriai yra pasakę, kad jis neatstovauja valdančiosios koalicijos ir su ja neturi nieko bendro. De facto koalicijos taryboje mes jo nematėme nuo koalicijos derybų pradžios.

Kai bandai klausti opozicijos „galbūt jis jums atstovauja, ir jūs derinatės kažkokius veiksmus?“, tiek ponas Paluckas, kiek teko kalbėti žiniasklaidoje, tiek konservatorių lyderiai seniūnų sueigoje yra išsigynę, kad jie nieko bendro su Seimo pirmininku neturi. Mišrios grupės nuomonės mes dar nežinome, tai galbūt jis atstovauja Mišriai grupei.

- Opozicija laikosi pozicijos, kad tai yra jūsų problema, ją patys turite išsispręsti. Ar turite pakankamai resursų jai išspręsti?

- Mes turime valdančiąją daugumą ir pakankamai balsų. Žinoma, technine prasme, kai turi 75 arba 76 balsus, turi labai žiūrėti, kad tą dieną, kada bus priimamas sprendimas, nebūtų komandiruočių, ligų arba kitų dalykų. Kitas dalykas – tikrai norima šitam klausimui išspręsti rasti platesnį konsensusą, nes čia jau tikrai nėra valdančiųjų problema.


Mano galva, tai jau tampa Seimo in corpore problema ir tam tikra prasme tai tampa valstybės problema, nes užsienio ambasadoriai jau pradeda reaguoti į tokią situaciją su nerimu, kartais klausdami, kaip jiems reikėtų elgtis su Seimo pirmininku, ar jų vizitai pas Seimo pirmininką neturės įtakos santykiams su valdančiąja dauguma. Be abejo, jokios įtakos nebus. Neturime tikslo kerštauti. Bet patys klausimai rodo, kad jau ir tarptautinė bendruomenė pradeda reaguoti į tokią nemalonią pas mus susiklosčiusią situaciją.

O kad opozicijai smagu matyti procesą ir kad kartais su azartu žiūrima į tai, kas įvyks, tai taip, tą tenka pripažinti. Bet, manau, kartais ir opozicijai reikia šiek tiek pagalvoti ne apie azartą ir procesą, o apie tai, kad mes turime surasti tam tikrų sąlyčio taškų, ypač kalbėdami apie Seimo vadovybę, ir ieškodami kartu žmogaus, kuris atstovautų visiems, o ne Mišriai grupei.

- Ar aš teisingai suprantu, kad tas sprendimas dėl Seimo pirmininko į Seimo salę gali ateiti gana spontaniškai – pamatę, kad turite pakankamai Seimo narių vietoje, tiesiog iš ryto arba iš vakaro pateiksite tą projektą?

- Iš ryto arba iš vakaro to negali padaryti, nes yra numatytos procedūros. Prieš tai buvusiame posėdyje turi būti pateiktas Seimo narių pareiškimas ir prašymas atleisti Seimo pirmininką. Šiuo atveju manau, kad – taip, tai bus toks veiksmas: kai bus matoma, jog yra visi balsai, žmonės neserga arba nėra išvykę, tai tas sprendimas ir bus priimamas.

- Pasiūlymas V. Čmilytei-Nielsen pagalvoti apie šią poziciją buvo netikėtas. Kodėl jis gimė?

- Jis tikrai yra nestandartinis pasiūlymas. Kai pirmą kartą jį išgirdau, tai, nustebsite, bet tikrai apsidžiaugiau. Manau, tas pasiūlymas ir pamąstymai gimė vertinant pačios ponios Čmilytės asmenybę ir jos asmeninius gebėjimus. Tai yra konstruktyvus žmogus. Tai yra žmogus, kuris tikrai geba vienyti, nesukelia susipriešinimo net tada, kai kritikuoja arba sako valdantiesiems skaudžius dalykus, ji moka rasti tokią pasakymo formą, kad tą kritiką gali ramiai priimti ir vystyti konstruktyvų dialogą. Ji nėra toks žmogus, kuris užsiblokuoja arba negirdi kalbančiojo.

Manau, jos asmeninės savybės yra patrauklios, ir, mano galva, jos yra būtinos Seimo pirmininkui. Kalbant apie tai, kad dėl Seimo pirmininko pozicijos bandoma surasti platesnį sutarimą, tai tikrai ponia Čmilytė yra tas asmuo, kuris, mano galva, galėtų vienyti, ir turbūt dėl tokių aplinkybių ji ir sulaukė to pasiūlymo.

- Kada pirmą kartą išgirdote sklandant tokias idėjas?

- Neatsimenu datų, tai yra savaičių klausimai, kada buvo pradėta žiūrėti ir vertinti, kas galėtų būti tas vienijantis asmuo. Žiūrėdami į opoziciją – kaip ji atrodo, kokius asmenis ir lyderius turi, vargu ar galėtume rasti kitą tokį žmogų, kuris būtų vienijantis. Ponas Gabrielius su jo arogancija nėra tas asmuo, kuris galėtų tikėtis valdančiųjų palaikymo, jeigu vyktų balsavimas.

Turint mintyje, kad liberalams, kalbant apie buvimą Seimo vadovybėje, visada buvo nuoskaudų santykiuose su konservatoriais, ar tai nėra koks nors gudrus ėjimas bandant nuo jų nuvilioti vienus iš nedaugelio galimų draugų po Seimo rinkimų?

Tikrai nemanau, kad būtų skaičiuojama tolesniam laikotarpiui. Jeigu konservatoriai turėtų žmogų, kuris galėtų būti vienijantis, kuris būtų asmenybė su stuburu, savo vertybine sistema ir tam tikra elgsena, ko paprastai visi tikisi iš Seimo pirmininko, manyčiau, kad būtų galėję pasiūlymo sulaukti ir jie.


Žiūrint į Seimo pirmininko rinkimą kaip į demokratišką procesą, mano galva, kuo daugiau žmonių dalyvaus rinkimų procese, tuo didesnį atstovavimą ir sutarimą mes turėsime. Vienas iš tų tikslų, kodėl ponia Čmilytė gavo tokį pasiūlymą, turbūt buvo ir kandidatūrų įvairovės siekis.

- Ar jos atsisakymą priimate jau kaip galutinį „ne“?

- Jos pačios reikėtų klausti, ar ji pasakė galutinį „ne“. Paprastai politikai tokių galutinių „ne“ greičiausiai nepasako, nes niekada nežinai, kokių aplinkybių ateityje galėtų būti. Jau jos turėtumėte klausti, kaip reaguotų į kėlimą, susiklosčius kitoms aplinkybėms, jeigu Seimo pirmininko jau nebebūtų.

Seimo statutas numato, kad reikia dešimtadalio Seimo narių, tai bet koks susiformavęs keturiolikos arba penkiolikos žmonių skaičius gali bandyti kelti kandidatūrą. Paprastai liberalai, kiek matėme ir per dabartinio Seimo pirmininko rinkimus, savo kandidatūrą keldavo. (…)

Širinskienė: pasiūlymo tapti Seimo pirmininku galėjo sulaukti ir konservatorių atstovas
© DELFI / Andrius Ufartas


- Dar vienas aktualus politinis klausimas, susijęs su saugumu, yra ponios Rozovos tyrimas. Ar jūs pasitikite Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) kompetencijomis ištirti tokio lygio problemą?

- Tikrai nematyčiau Seime jokio kito padalinio, kuris galėtų atlikti tyrimą. NSGK šiuo atveju yra ta vieta, kuri disponuoja įslaptinta informacija ir turi visas kompetencijas. Tai yra turi Seimo narius, kurie saugumo klausimu domėjosi mažiausiai trejus metus, ir kvalifikuotą biurą, ko neturi kiti komitetai. Tyrimui atlikti ten yra idealios sąlygos. Manau, kad jie tą ir padarys.

Žinoma, kyla daug klausimų, bent jau man pačiai, o ir kolegoms, kodėl ta informacija iš Seimo pirmininko M. Basčio atveju labai greitai pasklido į žiniasklaidą ir buvo išviešinta, o ponios Rozovos atveju elgesys buvo visiškai kitas.

- Ar Jūsų frakcijoje niekada nebuvo keliama ta problema?

- Ne. Mūsų frakcija nieko apie ponios Rozovos situaciją nežinojo.

- Ar neturite nuogąstavimų, kad šita problema yra gilesnė nei ponia Rozova? Pavyzdžiui, Gabrielius Landsbergis, kalbėdamas apie NSGK tyrimą, mini, kad būta pareiškimų ir dėl pono Tomaševskio, ir galbūt reikėtų kastis giliau?

- Ponas Tomaševskis nėra Seimo narys, tai Seimas negalėjo turėti tokių pažymų, kaip turėjo ponios Rozovos atveju. Manyčiau, kad mums pirmiausia reikėtų išsiaiškinti šitą situaciją, kas gi įvyko, kodėl ta informacija nepasiekė laiku (…) bent jau valdybos narių, kurie priima sprendimus dėl išvykimo į užsienį arba darbo vienoje arba kitoje darbo grupėje.

Šiuo atveju, kiek suprantu iš tiek pozicijai, tiek opozicijai atstovaujančių valdybos narių, ponia Degutienė, kuri kuruoja komandiruočių klausimą, taip pat sako, kad nežinojo informacijos apie ponios Rozovos situaciją. Manau, patys sau turėtume atsakyti į šiuos klausimus, suprasdami, kaip dokumentai yra naudojami Seime, ir užtikrindami, kad Seimo nariai, kurie galbūt neturi tarnybų pasitikėjimo, neišvyktų į tam tikras komandiruotes ir negalėtų užsiimti veikla, kuri būtų rizikinga valstybės saugumo atžvilgiu.


- Galimai tai yra informacijos reikšmingumo suvokimo klausimas – kiek tas žmogus, kuris disponavo ta informacija, suvokė jos reikšmingumą. Kai pirmą kartą pamatėte argumentus, kurie labai greitai buvo paviešinti, ar Jums iš karto kilo mintis, kad tai yra reikšminga informacija?

- Aš sunkiai galiu suvokti, kaip buvo galima nesuvokti reikšmingumo.

- Na, mes girdėjome Seimo pirmininko komentarus...

- Aš suprantu tuos komentarus kaip tam tikrą išsisukinėjimą. Jeigu grįžtume į 2017–2018 m. sandūrą, tai gruodžio mėnesį, prieš pat Kalėdas, Konstitucinis Teismas (KT) labai aiškiai pasakė, kad, jeigu Seimo narys nuslepia reikšmingą informaciją išduodant leidimą dirbti su slapta informacija, tai tam tikra prasme reiškia pasikėsinimą į valstybės paslapties sužinojimą. Valstybės paslaptis yra Konstitucijos saugoma vertybė.

KT konstatavo, kad M. Bastys, nuslėpdamas tą informaciją nuo Valstybės saugumo departamento (VSD), sulaužė priesaiką ir pažeidė Konstituciją. Tai buvo gruodį. I. Rozovos pažymos viešoji dalis ir VSD rekomendacija Seimo pirmininkui nesuteikti jai leidimo dirbti su įslaptinta informacija ateina sausį.

Kai turi M. Basčio atvejį, kuris jau pasibaigė labai nesėkmingai KT, ir po ne viso mėnesio turi I. Rozovos pažymą, ar tikrai žmogus, kuris blaiviai ir sąžiningai vertina situaciją, gali nesuvokti, kad tai yra labai panašios situacijos? Kalbant apie I. Rozovą, irgi yra nuslėpti santykiai su Rusijos ambasados darbuotojais, todėl jai nebuvo išduotas (leidimas). M. Bastys nuslėpė savo santykius su P. Vojeika ir kitais asmenimis. Kaip reikia gebėti nepalyginti tarpusavyje situacijų, kai jau turi KT sprendimą?

Nepamirškime, kad dėl M. Basčio medžiagos išviešinimo Seimo pirmininkas priėmė sprendimą net neturėdamas KT sprendimo, jis atidavė ją žiniasklaidai. Beje, mes ir tada sužinojome iš žiniasklaidos, o ne iš jo paties. Jis pirma ten informavo. Čia jis neinformavo nei Seimo narių, nei žiniasklaidos.

Matant, kaip laiko skalėje tai dėliojasi, man kyla labai daug klausimų, kodėl taip įvyko.

- Ar pritartumėte prezidento Gitano Nausėdos minčiai, kad apskritai informacija apie tai, kokiems asmenims nėra išduodamas leidimas dirbti su slapta informacija, turėtų būti viešai prieinama?

Manyčiau, kad tikrai taip, ypač, kai tie asmenys yra politikai arba valstybės tarnautojai, jie yra vieši asmenys. Šiuo atveju vienareikšmiškai yra visuomenės interesas žinoti priežastis, kodėl jie negavo leidimo. Paprastai sprendimas nerekomenduoti susipažinti priimamas, kai yra svarių argumentų.

Suprantu, kad kai kurie sprendimai priimami dėl asmens ligos: yra ligų sąrašas, kai tarnybos negali duoti leidimo. Tokiu atveju mes turėsime labai jautrią asmeninę informaciją, ir kiltų klausimas, ar ji galėtų būti viešinama. Bet kai yra priežasčių, nesusijusių su asmens liga, manyčiau, tikrai turėtų teisę žinoti.

- Apskritai iš visos informacijos, kuria šiuo metu disponuojate, ar Jums nekyla abejonių dėl jūsų koalicijos partnerių Lietuvos lenkų rinkimų akcijos patikimumo, lojalumo Lietuvai?

- Iš to, ką mačiau viešojoje dalyje, – aš nemačiau slaptosios dalies, nes mūsų komitetas nėra tyrimo komisija šituo atžvilgiu, – tai tikrai abejonių nekyla. Daug kas painioja, kad ten yra minimos koalicijos, jų sudarymas, bet kalbama ne apie Seimo rinkimus ir koalicijas, o, kaip suprantu pagal datas, kalbama apie savivaldos lygmenį ir koalicijas ten.

Kitas dalykas, ką vėl reikėtų vertinti ir ką dažnai pamirštame viešojoje erdvėje, kad ponia Rozova nėra partijos narė, ji priklauso Rusų aljansui. Tai yra skirtingos politinės jėgos, kurios Seime turi vieną frakciją.

- Kaip Jūs suprantate, kas vyksta pas „tvarkiečius“?

- Pas „tvarkiečius“ turbūt sprendžiasi vidinės problemos. Ten matėsi įtampos, matėsi, kad frakcijoje sunku tarpusavyje susišnekėti. Mes tikimės, ką ne kartą ir frakcijos vadovybė yra išreiškusi viešojoje erdvėje, kad jie savo problemas kažkaip išspręs bent jau per jų kongresą, kuris vyks gruodį. Kiek matome iš viešosios erdvės, jų valdymo organai jau bando ieškoti konsensuso kalbėdami apie tai, kad galbūt reikėtų išsirinkti lyderį, kuris priimtinas abiem pusėms partijoje.

(…)

- Pozicijos ir opozicijos santykių klausimas pastaruoju metu „įdomiai“ išsirutuliojo Sauliaus Skvernelio ligos ir reakcijos į ją vertinimo kontekste. Pagal išsilavinimą, kiek prisimenu, esate bioetikos specialistė, kaip Jūs suprantate, kur politikoje baigiasi empatija ir prasideda viešieji ryšiai?

- Man tikrai buvo labai skaudu matyti ypač pono Masiulio elgesį šitame kontekste. Turime suprasti labai jautrią premjero situaciją. Tikrai kartais gali sakyti, kad jis didvyriškai elgiasi: atvyksta į posėdžius, juose dalyvauja, stengiasi išlikti labai aktyvus politiniame procese. Puikiai suprantame, kad bet koks kitas žmogus tokioje kaip jo situacijoje greičiausiai turėtų nepertraukiamą nedarbingumą ir nedirbtų.

Dalyvaudamas procesuose jis priima tam tikrą riziką, bet, manau, tai yra jo atsakomybės suvokimo klausimas. Tikrai labai skaudu, kai opozicijai tai tampa patyčių objektu. Ne tik Masiulio atveju – plenarinių posėdžių salėje esu ir per Vyriausybės valandą girdėjusi tokių pasakymų, kad „pagaliau atėjote“ arba panašių komentarų, ir tikrai nėra vieta bei laikas bandyti daryti politiką iš žmogaus ligos.

- Pereinant prie praktinių klausimų, kurie yra susiję su biudžetu, – kokios, Jūsų žiniomis, ten bus kertinės žinios, paliesiančios didžiąją visuomenės dalį?

- Manau, tos kertinės žinios jau ne kartą žiniasklaidoje buvo nuskambėjusios. Tai yra vaiko pinigų augimas. Vyksta diskusija, kiek jie augs, ar tiek, kiek numatyta koalicinėje sutartyje, ar mažiau, kiek pasiūlė Socialinių reikalų bei darbo ir Finansų ministerijos. Turime lūkestį (…), kad bus didesnis augimas, negu yra siūloma. Taip būtų išlaikytas 70 plius 30 eurų dydis. Tam reikia surasti 40 mln. eurų. Tų pinigų turės būti ieškoma, kitaip neįvykdysime įsipareigojimų.

Kitas reikšmingas dalykas bus augantys „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetai. Vyks pensijų indeksavimas, jis prisidės prie žmonių gerovės. Eina kalba ir apie mokesčių politikos keitimą. Girdimas bendras sutarimas dėl bankų ir dėl mažmeninės prekybos centrų mokesčių, dairantis į pavyzdžius, kurių turi mūsų kaimynai. Lenkija neslėpė, kad mažmeninės prekybos centrų mokestį ji turi dėl to, kad galėtų stiprinti šeimos politiką ir užtikrinti vaiko pinigų mokėjimą. Lenkijoje visuomenė tai puikiai suprato. Turint mintyje, kad ir pas mus vyksta 40 mln. eurų paieškos, turbūt prekybos centrų ir banko mokesčiai bus neišvengiami.

Visus kitus pokyčius matysime. Labai svarbu išlaikyti prioritetus kultūros srityje. Tarkime, moksleivio pasas pasiteisino, tai atveria kelią vaikams lankyti kultūros renginius. Tikrai labai viliuosi, kad galutinis projektas bus toks, kuris užtikrins šitas iniciatyvas.

- Kokio dydžio finansiniai rezervai slypi po prekybos centrų ir bankų mokesčiais?

- Nenorėčiau ir negalėčiau kalbėti apie dydžius, nes jie nėra sutarti. Labiau diskutuojama dėl principo, kad tokie mokesčiai būtų tikslingi. (…)

- Kalbant apie ateinančius Seimo rinkimus, partijos jau dėliojasi strategijas – kuri bus pagrindinė „valstiečių“ žinutė prieš ateinančius rinkimus? Kuo bandysite patraukti rinkėjus?

Nesu įgaliota atskleisti strategijų. Taryba, kai priims sprendimus, tai išviešins. Vienintelis dalykas, kuris partijos Taryboje buvo nagrinėtas ir kuris viešai skelbiamas, tai yra tam tikra strategija vienyti politines jėgas, kurios viena kitai yra artimos, kad tos politinės jėgos toje pačioje vienmandatėje apygardoje tarpusavyje nekonkuruotų.

- Apie tai buvo kalbama su „socialdarbiečiais“...

Apie šitą pasiūlymą buvo kalbama tiek „socialdarbiečių“, tiek kitų politinių jėgų, su kuriomis turime partijų koaliciją, atžvilgiu.

Diskusijų buvo su visomis politinėmis jėgomis. Buvo suteikti partijos valdybai ir pirmininkui įgaliojimai vesti diskusiją su tomis politinėmis jėgomis. Kai ta diskusija baigsis, Taryba bus informuota.


www.DELFI.lt
57