Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis teigė, kad partijos Taryba svarstys klausimą, ar Viktoras Pranckietis gali toliau likti partijos nariu, jis taip pat patikino, kad valdančiojoje daugumoje pritarimo nerastų visuotinis nekilnojamojo turto mokestis arba siūlymai apmokestinti jau esamą automobilių parką.

DELFI su R. Karbauskiu kalbėjosi po to, kai partijos Etikos ir procedūrų komisija nusprendė, kad Viktoras Pranckietis nepažeidė etikos normų.

- Norėčiau pacituoti Komisijos pirmininką, poną Apšegą, kuris sako: „Problemos turi būti sprendžiamos ne teismuose, etikos komisijose, bet už apvalaus stalo, ilgai nuobodžiai diskutuojant. (…) Kartais pas mus atsitinka taip, kad galbūt bandome primesti nuomonę. Aš esu tų dalykų priešininkas“. Kokių minčių Jums kelia pats sprendimas, ir tokia pirmininko pozicija?

- Aš skaičiau protokolą, ir žinau priežastį, kodėl buvo padarytas toks sprendimas. Padaryta prielaida, kad koalicinę sutartį galima pakeisti. Ta prielaida yra neteisinga, nes pagal koalicinę sutartį yra formuojamas Ministrų Kabinetas, paskirtas premjeras, ir visa kita, kas vyksta, yra pagal tą pačią sutartį.

Etikos ir procedūrų komisijoje nėra Seimo narių, nėra pakankamai žinančių, kas kiekvieną dieną vyksta Seime ir Vyriausybėje, dėl to jie padarė tokią prielaidą. Jeigu darytume prielaidą, kad koalicinę sutartį galima pakeisti, tokiu atveju galima padaryti kokią tik nori išvadą.

Šita sutartis jau yra, ji pasirašyta, jos pakeisti niekas negali. Mūsų Taryboje 68 žmonės prieš 1 žmogų tą suprato. Nes ten buvo daug Seimo narių, kurie papasakojo, kas yra koalicinė sutartis, kodėl ji yra tokia, kokia yra, ką mes darėme, ko mes siekėme, kodėl mes prioritetą atidavėme atsakomybėms Vyriausybėje, o ne Seime. Ten viskas buvo išaiškinta. Čia kolegos turbūt to nevertino. Jie vertino tiesiog, kad „susėskime prie stalo, paspauskime vieni kitiems rankas“. Bet derybos buvo ne apie tai.

Mes nieko neturime prieš V. Pranckietį. Ir šiandien visiems kartoju, kad, jeigu V. Pranckietis susitartų su socialdemokratų darbo partija, kad jis yra jų atstovas, mes tam neprieštarautume, bet mes būtume įvykdę koalicinę sutartį. (…)

O viešoje erdvėje Seimo pirmininkas bandė formuoti kitą poziciją – kad tai yra kažkieno kerštas kažkam. Dabar jis turi progą šitą kėdę išsaugoti, jam reikia susitarti su socialdemokratų darbo partija. Mes tikrai iš to problemų nedarysime, nes mes neturime pretenzijų Seimo pirmininkui V. Pranckiečiui. Mes tiesiog nebeturime šitos pozicijos pagal koalicinę sutartį.

- Ar galėtume konkrečiais pavyzdžiais iliustruoti, kiek kartų ir kokiomis aplinkybėmis bandėte su pačiu susitikti V. Pranckiečiu ir paaiškinti jam politines aplinkybes, kokiomis yra sprendžiamas šitas klausimas?

- Aš pats asmeniškai? Mes šnekamės koalicinėse tarybose, kituose susirinkimuose. Kaip aš galiu jį kaip nors įtikinti, kada jis kaltina mane asmeniškai, kad aš jam bandau keršyti?

Buvo daug kolegų, kurie ėjo pas jį sakydami, kad tai yra mūsų frakcijos sprendimas. Tai nėra Karbauskio sprendimas, ir tas sprendimas nieko bendro neturi su V. Pranckiečiu, kaip asmeniu, tai yra mūsų derybinė pozicija. Tas buvo daroma daug kartų.

Tiesiog aš galiu teigti, kad sakymas, jog „partija/frakcija nieko nereiškia“ rodo, kad iš tikrųjų tai yra asmeninis noras išsaugoti poziciją. Ir viskas. O kaip tai vertinti tai pačiai partijai, kai mes pasirašėme koalicinę sutartį? Ne aš tą koalicinę sutartį suderėjau, turėjome derybininkus, frakcija ir Taryba balsavo. (…)

Jei jis būtų pradėjęs klausti, būtų bandęs bendrauti su frakcija, (būtų kitaip), bet jis iš karto pasakė: „Karbauskis jam keršija“, ir po to niekas nieko jam negalėjo pasakyti, nes jis atsikirsdavo: „čia jūs keršijate. Jūs nenorite manęs girdėti“. Jis gi buvo ir savivaldybės Tarybos narys, ir puikiai žino, kas yra koalicinės sutartys, kaip jos sudaromos, kaip dėl jų deramasi. Dėl to ir mūsų Taryba taip vieningai palaikė (koalicinės sutarties vykdymą), nes daugelis Tarybos narių yra, jeigu ne Seimo, tai savivaldybių tarybų nariai arba merai. Ten visi supranta, kas yra koalicinės sutartys.

- Ar po šito Etikos ir procedūrų komisijos sprendimo V. Pranckiečio klausimas dar kaip nors bus keliamas per partijos Tarybą?

- Be abejonių. Čia yra rekomendacinio pobūdžio kreipimasis. Pas mus sprendimus priiminėja ne Etikos ir procedūrų komisija, o Taryba. (…) Taryba, svarstydama šitą klausimą, išklausys protokolą, ir padarys savo išvadas. Bet man būtų keista, jei Taryba padarytų kokias nors kitas išvadas, kai 68 nariai prieš 1 yra balsavę, kad mūsų nariai privalo vykdyti koalicinę sutartį.

- Kaip skambės pats klausimas?

- Nežinau, kaip jis bus suformuluotas. Jį suformuluos teisininkai. Jeigu yra neįvykdoma koalicinė sutartis, ką daryti su tuo žmogumi, kuris užima postą, kuris pagal koalicinę sutartį yra nebe mūsų? Jeigu mes šitoje situacijoje nutarsime, kad mes galime leisti partijos nariams nevykdyti koalicinių sutarčių, tai, kaip tada mums kolegoms paaiškinti, kodėl mes tą koalicinę sutartį pasirašėme?

- Tai klausimas bus apie tai, ar V. Pranckietis gali likti partijos nariu?

- Taip, be abejonių.

- Ponas Skvernelis yra išreiškęs tam tikrą nuostabą, kad štai „valstiečiai“ meta iš partijos populiariausią reitinguose savo narį. Ar tai yra įžvalgu?

- Kiekvienas partijos narys kiekvienoje partijoje, kuris nesilaiko partijos įstatų, partijos programos, koalicinių sutarčių, visą laiką yra šalinamas. Aš nežinau organizacijos, kuri tuo atveju nepašalintų savo nario.

O iš šalies yra labai lengva komentuoti. Jeigu S. Skvernelis būtų mūsų LVŽS narys, jis kitaip komentuotų. Vieną dieną iš jo girdime vienokį pareiškimą, kitą dieną truputį kitokį.

Tai yra nuomonių įvairovė. Jeigu mes kalbėtume tik apie tai, ar V. Pranckietis įžeidinėja mane arba partiją, tai nebūtų priežastis šalinti partijos narį iš partijos. Bet yra klausimas dėl koalicinės sutarties. Tas klausimas yra jau tapęs valstybiniu, nes mūsų valstybės politinė sąranga dabar nuo tos koalicinės sutarties priklauso. Mes jos pagrindu formuojame Vyriausybę, ir darome visa kita.

- Esu skaičiusi, kad V. Pranckietis galbūt mąstytų mesti iššūkį Jums, ir kandidatuotų Seimo rinkimuose toje pačioje vienmandatėje kaip ir Jūs..

- Jeigu Seimo narys jaučia, kad jis nelaimės savo vienmandatėje apygardoje Kauno rajone, tai jis gali daryti, kaip jis nori. Aš į tai žiūriu šiek tiek su šypsena. Jeigu tai būtų principo reikalas, galėčiau galbūt pas jį rajone kandidatuoti. Bet manau, kad tai yra ne principo reikalas. Jeigu jam tai bus principo reikalas, tikrai galės tai padaryti. Tik tokiu atveju tikriausiai nustebtų tos apygardos žmonės, kuriuos jis atstovauja.

Čia jau jo problemos. Dar keisčiau skamba, kai sąjungos vienas narys sako, kad jis kandidatuos prieš kitą sąjungos narys. Bet turbūt yra suprantama, kad galiausiai partija turės priimti sprendimus, o gal ir pats Seimo pirmininkas priims sprendimą, ir gal jau tada kaip nepriklausomas arba kitos partijos žmogus nutars kandidatuoti.

Turiu tik pasveikinti jo tokį norą. Kuo didesnė konkurencija, tuo geriau.

- Atrodo jau visai Seimo rinkimams artėjant prie finišo tiesiosios, pasigirdo kalbų apie naujus mokesčius – taršių automobilių mokestį ir siūlymas apmokestinti dalį nekilnojamojo turto. Ar tai nėra politinė savižudybė prieš rinkimus?

- To nepasakė nei partija, nei frakcija. Tą pasakė premjeras, pristatydamas save, kaip kandidatą, ir paskui savo kalboje kaip paskirtasis premjeras.

Tų sprendimų kontekstas dabar yra išplaukęs, nes nėra nieko konkretaus. Kiek esame tarpusavyje šnekėję, jeigu tai būtų daroma, tai neliestų automobilių, kurie dabar jau yra parke. Nes ekonominė žmonių situacija yra tokia, kad jie kitokių įsigyti negali.

Kurti įstatymus tam, kad žmonės turėtų motyvaciją pirkti mažiau teršiančius automobilius, ir yra tas tikslas. Tik, kadangi nėra jokių įstatymo projektų, todėl ir prasidėjo įvairi interpretacija – nuo to, kad tūkstančiai žmonių nukentės, iki to, kad reikės mokėti tūkstantines sumas. Čia yra interpretacijos politiniame lauke.

Esame šnekėję apie tai, kaip kurti motyvaciją žmonėms ateityje, tai – ne apie dabartinį automobilių parką, bet apie naujas mašinas, kurios yra įsigyjamos, kad apsimokėtų pirkti mažiau taršias mašinas. Manau, kad visuomenė nebūtų prieš.

Jeigu šnekėtume apie nekilnojamojo turto mokestį, reikia atsakyti klausimą, reikia atsakyti į klausimą – kam? Juk nekilnojamojo turto mokestis jau yra. Tik klausimas, ar jis būtų visuotinis? Abejoju, kad LVŽS arba koalicija balsuotų už visuotinį nekilnojamojo turto mokestį. Nes yra žmonių, kurie gyvena butuose, įsigytuose dar sovietiniais laikais, įvesdami visuotinį mokestį, ir nustatydami jo dydį pagal butų vertes, mes tuos žmones išvarytume į gatvę. To tikrai nepadarysime.

Nemanau, kad premjeras tai turi galvoje. Manau, kad jis šneka apie tai, apie ką kalba Europos Komisija, kad turime eiti tuo keliu, kad stengtumėmės mažinti taršą ir spręsti mokesčių surinkimo klausimą. Bet tai tikrai nebus sprendimai, kurie būtų socialiai neatsakingi. Socialinė atskirtis yra vienas didžiausių mūsų iššūkių. Šitoje situacijoje visuotinis nekilnojamojo turto mokestis arba jau dabar esančio viso automobilių parko apmokestinimas būtų socialiai neteisingas. Dėl to žmonės gali būti ramūs. (…)

O turtingesni žmonės, kurie važinėjasi su didesnėmis mašinomis, arba nuo kažkokio laikotarpio pirktų taršias mašinas, jie turėtų susimokėti. Tai yra normalu. Taip visame pasaulyje tvarkomasi. Bet tai tikrai neliečia tų, kurie jau dabar turi įsigiję automobilius, kurie sėdasi važiuoti į sodą kartą per savaitę, ir niekas iš jų tų automobilių neatiminės, nes ne jie sukuria didžiausią taršą.

- Žvelgiant į politinę perspektyvą, kokį rezultatą laikytumėte geru ateinančiuose Seimo rinkimuose? Lengviausia būtų suprasti, jeigu pasakytumėte, kiek Seimo narių tikėtumėtės turėti?

- Jau ne kartą buvau suklydęs savo prognozėse, dabar jų nedarysiu. Bet pasakysiu viena, kad mes turėsime tikrai labai stiprių vienmandatininkų. Iš dabartinių Seimo narių tikriausiai apie 35 yra vienmandatėse apygardose, o vienmandatininkai, kurie sąžiningai dirba žmonėms, visą laiką būna labai stiprūs.

Ramūnas Karbauskis
© DELFI / Domantas Pipas
Ramūnas Karbauskis

O partiniame lygyje, daugiamandatės sąrašu, kovosime su visais. Esame vieni iš matomiausių, žmonės dar per pusantrų metų matys padarytus darbus, juos galės vertinti. Jeigu mūsų daromi darbai juos tenkins, rezultatai bus geri. Jeigu – ne, tada rezultatai geri nebus. Sunku pasakyti, kaip žmonės vertins. (…)

- Ar su S. Skverneliu eisite su ta pačia vėliava ar kaip konkurentai?

- Čia ne nuo mūsų priklauso. Tai priklauso nuo S. Skvernelio. Man labai lengva pasakyti, su kuo aš eisiu. Eisiu su LVŽS, nes esu LVŽS pirmininkas. O žmogus, kuris yra nepriklausomas, jam yra sunkiau atsakyti į tą klausimą. Jis rinksis iš to, kas bus geriausia tuo momentu. Taip suprantu iš viešų pareiškimų.

LVŽS yra atvira, tas bendradarbiavimas, kuris jau yra tarp grupės nepriklausomų žmonių su LVŽS Seime, jis pasiteisino, duoda rezultatus, ir galėtų būti tęsiamas. O jeigu bus kitokie sprendimai – kiekvienas žmogus laisvas.

Saulius Skvernelis, Ramūnas Karbauskis
© DELFI / Domantas Pipas
Saulius Skvernelis, Ramūnas Karbauskis

- Kalbant apie Vyriausybės formavimo procesą, iš tų sričių, kur valstiečiai-žalieji yra užsitikrinę savo atsakomybės sritis, ar ten bus pokyčių asmenybių prasme?

- Man sunku iki galo atsakyti į tą klausimą. Kiek aš suprantu, visi ministrai savo pozicijose, mūsų atsakomybės sferose, dirba pakankamai gerai. (…)

Manau, kad, pirmiausia, tai yra premjero ir prezidento klausimas, bet frakcijos vardu, kiek esame diskutavę, galiu pasakyti, kad mes nematome problemų nė vieno ministro, kurio sfera yra mūsų atsakomybė, veikloje.

- Ar esate iš Prezidentūros sulaukę kokių nors signalų dėl Lino Kukuraičio arba Aurelijaus Verygos?

- Mes skaitome viešoje erdvėje įvairius pasakymus. Kažkokių kritinių pastabų arba abejonių nesu girdėjęs. Prezidento noras, kad tose sferose, socialinėje ir sveikatos apsaugoje, sprendimai būtų dar kokybiškesni, yra ir mūsų noras. Manau, kad ir patys ministrai tą pakankamai gerai gali vykdyti. Nemanau, kad jų pakeitimas tam pusantrų metų laikotarpiui duotų kokios nors naudos. Bet čia sprendžia visos trys valdžios šakos. (…)

- Kaip bendrai vertintumėte bendradarbiavimą su Prezidentūra?

- Jeigu yra diena ir naktis, vanduo ir ugnis, tai galima taip palyginti – kaip buvo, ir kas dabar yra. Tai yra absoliučiai pasikeitę santykiai, dialogas, įsiklausymas, argumentų kalba, ir pagarba visiems, ir iš prezidento pusės, ir iš mūsų – pagarba prezidentui.


www.DELFI.lt
91