Noriu papasakoti apie įvykį, neseniai atsitikusį mūsų šeimoje.

Mes – eilinė Lietuvos šeima, auginanti 3 vaikučius – dvi dukreles ir sūnelį. Lapkričio 30 dieną (tai buvo šeštadienis), apie vidurdienį, mažąją dukrelę paguldžiau pietų miego, o vyresnioji pasisiūlė mažajai sesutei paniūniuoti lopšinę.

Sūnus buvo nubėgęs pas močiutę. Namuose buvo tylu, ramu, todėl aš užsiėmiau tvarkymo darbais virtuvėje.

Paskambino mama, prašė atnešti kiaušinių, nes ruošėsi kepti pyragą anūkams. Mama gyvena gretimame name tik už tvoros ir nieko nenujausdama nunešiau aš jai kiaušinius.

Jau eidama atgal pro duris pamačiau lauke savo vyriausiąją dukrelę, basą bėgančią močiutės namo link, o jos rankose buvo chalatu apsiausta mažoji sesutė. Man pradėjo smarkiai plakti širdis, nežinojau kas, bet nujaučiau, kad kažkas atsitiko...

Mergaitė uždususi pralemeno „dega mūsų namai“. Aš, nutirpusiomis iš baimės kojomis, nubėgau į namus. Buvo pilna dūmų, baisus svylančių laidų tvaikas. Vaikų kambaryje matėsi ugnies liepsnelės, aš, nutvėrusi šlapią skudurą, užmečiau ant jų. Ačiū dievui pavyko liepsnas užgesinti.

Tik vėliau, jau apsiraminusi, įsiklausiau į abiejų dukrų aiškinimus ir supratau, kas ir kaip įvyko.

Sprogus TV maitinimo blokui, išsilydė laidai, einantys į blokelį. Pasirodo, vyresnioji dukra beniūniuodama mažajai lopšinę, užmigo pati, o mažylė liko žiūrėti televizorių, o kai sprogo blokas, mažylė pamatė žaibą, kurį yra mačiusi griaudžiant perkūnijai. Išsigandusi mergaitė pažadino miegančią sesę.

Sesė nepasimėtė – suvyniojo mažąją į chalatą ir išbėgo. Išsigelbėdamos pačios, tuo pačiu išgelbėjo nuo gaisro namus.


47