Kartais mažos smulkmenos bent kuriam laikui gyvenimą apverčia 180 laipsnių kampu. Būtent taip po, rodos, nedidelio žygdarbio nutiko dabar jau dvidešimtmečiui Mantui Vozgirdui.

Galbūt daugeliui šis vardas nieko nesako, tačiau į ledo spąstus ant užšalusio ežero besikamuojančią stirną turbūt pamena ne vienas Lietuvos gyventojas.

Viskas nutiko bene lygiai prieš metus. Tuomet Šiaulių rajone, Dirvonėnuose, ant užšalusio Paežerių ežero žvejojantys jaunuoliai tolumoje pastebėjo įtartiną objektą. Tik priartėję arčiau jie suprato, kad tai – visiškai bejėgė stirna niekaip negalinti nueiti nuo ledo.

Mantas kartu su broliais gyvūnui puolė į pagalbą nė nedvejodami – tvirtai apglebę stirną ją nunešė kranto link ir paleido. Apie šį gerą darbą galbūt niekas ir nebūtų sužinojęs, tačiau į socialinį tinklą „Facebook“ įkeltas stirnos gelbėjimo vaizdo įrašas išpilto žaibiškai. Šiandien Mantas su šypsena DELFI pasakoja, kad tokio peržiūrų kiekio ir palaikymo tikrai nesitikėjo.

Vadino stirnos gelbėtoju

Mantas prisimena, kad po šio įvykio populiarumo banga užgriuvo labai netikėtai – krūvos pranešimų socialiniuose tinkluose, žurnalistų skambučiai ir galų gale apdovanojimas miestelyje, kuriame gyvena.

„Kažkaip buvo keista, kad paprastas žmogus sulaukė tiek dėmesio, tiek peržiūrų, bet ta banga ėjo ir praėjo. Aišku, žmonės ilgai kalbėjo, kad padarė gerą darbą“, - sako Mantas.

Paklaustas, kokių reakcijų susilaukė iš bendraamžių, vaikinas pasakoja, jog kažkokio perdėto liaupsinimo nebuvo. „Pasijuokėm, kad stirnos gelbėtojas ir tiek“, - šypsosi vaikinas.

Anot jo, skambučiai, klausimai ir šio įvykio aptarinėjimai tęsėsi apie mėnesį, o vėliau viskas nurimo ir gyvenimas grįžo į senas vėžias.

Socialinių tinklų žvaigžde tapo po vieno vaizdo įrašo: buvo kažkaip keista
© R. Barausko nuotr.

Planuoja saugoti gamtą

Šiuo metu Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijoje Mantas studijuoja miškininkystę. Vaikinas pasakoja, kad studijos jį žavi, o ateityje planuoja dirbti pagal įgytą specialybę mat myli gamtą ir nori, kad gerų darbų sąrašas išgelbėta stirna neapsiribotų.

„Gaila, bet į panašias situacijas pakliūti nebeteko. Buvo smagu padaryti gerą darbą ir tapti pavyzdžiu kitiems. Po to pagalvojome su broliu, kad gal eiti į neetatinius gamtos apsaugos inspektorius. Vis dar yra tokia mintis“, - pasakoja Mantas.

Tiesa, vaikinas kol kas šio žingsnio žengti nesiryžo. „Bandysim po Naujųjų metų,- šypsosi jis – gal pavyks“.

Vaikinas jau ir šiandien nesibodi vadinti savęs gamtos mylėtoju ir patikina, kad nei šiukšlių, nei laužų be priežiūros gamtoje nepalieka.

Meilę gamtai išugdė tėtis

Manto gyvenime atsiradusi meilė gamtai – šviesaus atminimo tėčio nuopelnas. Tai jis, pasakoja vaikinas, jau nuo 7-erių metų pašnekovą vedėsi į žvejybą, žygius po miškus.

„Aš nuo vaikystės esu žvejys, gamtos žmogus, man patinka miškas, ežerai. Pradėjau žvejoti su tėčiu nuo mažų dienų. Tėtis buvo užkietėjęs žvejys“, - šypsosi vaikinas.

Būtent dėl tokio savo polinkio nuolat būti gamtoje ir padėti bejėgiškose situacijose atsidūrusiems gyvūnams vaikinas teigia norintis bent viena ranka prisijungti prie gamtosaugininkų darbo.

„Galėčiau gamtai kažką gero padaryti, pasaugoti, prisidėti prie žuvų, gyvūnų, paukščių gynimo. Šiuo metu studijuoju miškininkystę, tai studijos irgi susijusios su gamta“, - sako Mantas. Diplomą vaikinas tikisi gauti po dvejų metų.

Socialinių tinklų žvaigžde tapo po vieno vaizdo įrašo: buvo kažkaip keista
© DELFI / Karolina Pansevič

Gelbėti puolė patys

„Maždaug per pietus su broliais žvejojome ant ledo ir iš toli matėsi į eketę įkištas nendrių kuokštas. Turbūt žvejai pasižymėjo žvejybos vietą ir šalia jos kaip juodas taškas gulėjo stirnaitė. Mes jos iš karto nepamatėme. Pagalvojome, kad ten koks daiktas. Iki jos buvo maždaug puskilometris. Bet galiausiai pamačiau, kad sukinėjasi galva“, - tokiais įspūdžiais prieš metus su DELFI dalinosi Mantas.

Jis buvo žvėries gelbėjimo iniciatorius, nes, kaip pats pasakojo, pastebėjo, kad stirna bando nesėkmingai atsistoti ant slidaus ledo, jos jėgos jau buvo gerokai išsekusios. Kaip tik tada Mantas pasakė broliams, kad stirnai reikia padėti ir jie visi kartu patraukė prie bėdos ištikto gyvūno.

„Broliai neprieštaraudami nuėjo su manim. Stirna svėrė nedaug, nes buvo jauna. Tačiau ji smarkiai spardėsi. Mačiau GRYNAS.lt straipsnį, kuriame buvo nuotraukos, kaip aplinkosaugininkai nešė stirnas už kojų ir virš galvos jas laikė. Man tai nebuvo labai gražu. Todėl ėmėm dviese. Nešdami prilaikėm, kad nesispardytų“, - po gelbėjimo operacijos pasakojo Mantas.

Paklaustas, ar nebuvo baisu patiems eiti prie panikos apimto žvėries ir kodėl tuomet nekvietė specialistų, Mantas šypsosi, kad laukti nebuvo nei laiko, nei minties.

„Net nepagalvojom, buvo toks adrenalinas. Pamatėm gyvūną, kuris nežinia, kiek ant to ledo kankinosi. Buvom trise, todėl gelbėti bandėm patys“, - prisimena Mantas.

Socialinių tinklų žvaigžde tapo po vieno vaizdo įrašo: buvo kažkaip keista
© DELFI / Tomas Vinickas

Stebėjosi, kodėl nepasiliko kaip grobio

Vaikinas pasakoja, kad ant kranto paleistas jaunas žvėris nė nepuolė bėgti. Pašnekovo manymu, stirna bejėgiškoje situacijoje prabuvo net keletą dienų, todėl pagaliau vėl atsistojusi ant kojų iš karto puolė ieškoti maisto.

„Ji net nebėgo, turbūt ne vieną dieną buvo taip įstrigusi. Ji iš karto ieškojo maisto, lėtai ėjo, ėjo. Mes dar palaukėm, pažiūrėjom kaip nueis ir nuėjom toliau žvejot. Geras jausmas padarius gerą darbą, nes būtų papuolęs į plėšrūnų ar medžiotojų rankas,“- įsitikinęs Mantas.

Vis dėlto po tokio savo poelgio vaikinas teigia sulaukęs ir ne visai malonių atsiliepimų - kai kurie interneto vartotojai šaipėsi, kad vaikinas gyvūno nepasiliko kaip grobio. „Daug buvo komentarų, kad – į šašlykus, į kotletus, tačiau net nekilo tokia mintis,“ - socialinių tinklų vartotojų žiauriais pokštais stebisi pašnekovas.

DELFI primena, kad stirnos Lietuvoje yra dažna rūšis. Jos yra paplitusios visoje Europoje, išskyrus šiaurinę dalį ir Airijos salą. Lietuvoje stirnos yra medžiojami gyvūnai, tačiau patinus leidžiama medžioti ilgiau nei pateles ir jauniklius. Lietuvoje stirninai medžiojami nuo gegužės 15 d. iki spalio 15 d. tik turint medžiotojo selekcininko pažymėjimus, patelės ir jauniklius leistina medžioti nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d.

www.DELFI.lt
38