„Nepaisant akivaizdaus fakto, kad šeimos gydytojai deda milžiniškas pastangas, bandydami visus abejojančius įtikinti vakcinacijos nuo COVID-19 būtinybe, atsiranda vis dar nemažai žmonių, atsisakančių skiepytis. Kodėl atsisakoma skiepytis? Kuo motyvuojama?
Dažniausiai kaip viena iš priežasčių nurodoma, kad visos šiuo metu naudojamos vakcinos nuo SARS- CoV- 2 pagamintos labai greitai ir nėra pilnai aišku, ar jos tikrai veiksmingos ir saugios. Kitos baimės skiepytis dažniausiai siejamos su vakcinos sukeliamomis šalutinėmis reakcijomis bei visiškai neišaiškintu ilgalaikiu COVID-19 vakcinų poveikiu žmogaus organizmui“, – sakė Lietuvos Bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas prof. habil. dr. Julius Kalibatas.
Nerimas – natūralu
Kai kurie nerimauja dėl kitų medicininių aplinkybių, pavyzdžiui, alergijų. Kaunietė Vilija papasakojo savo baimes dėl vaiko.
„Mano nerimas buvo ne dėl COVID-19 reikalų, o dėl kitų skiepų. Reikėjo skiepyti sūnų įprastais jo amžiui skiepais, o buvome neseniai sužinoję, kad jis alergiškas baltymui. Dėl tų alergijų netgi teko gulėti ligoninėje. Tikrai esu už skiepus, bet kai alergišką vaiką reikėjo skiepyti ir supratau, kad tai gali sukelti stiprią pašalinę reakciją, nebežinojau, ką daryti. Galiausiai papasakojau apie savo abejones šeimos gydytojui ir jis mane nuramino. Skyrė antialerginių vaistų kursą, kad sūnui skiepas neiššauktų reakcijos, ir viskas buvo gerai. Kelias dienas pagerti antialergenus tikrai nėra taip baisu, kaip susirgti liga, nuo kurios esi neskiepytas“, – sakė Vilija.
„Teisybės dėlei reikėtų pasakyti, kad yra labai žmogiška ir natūralu, kad viskas, kas nauja, žmogui dažnai kelia nerimą ir abejones. Tas pasakytina tiek apie naujas vakcinas, tiek apie naujus tyrimo bei gydymo metodus. Dar ir dabar sutinkame pacientų, kurie bijo ne tik kompiuterinės tomografijos, bet ir įprasto rentgenologinio tyrimo, nes, jų nuomone, spinduliuotė gali negrįžtamai pakenkti sveikatai. Tenka įtikinėti, kad to tikrai nebus.
Be abejo, galima gąsdinti žmones įvairiomis galimai atsirandančiomis komplikacijomis po vakcinacijos, bet mano giliu įsitikinimu moksliniai faktai viską sustato į savo vietas, išryškindami, kas yra tik niekuo nepagrįstas mitas, o kas yra neginčijamos mokslo įrodytos tiesos“, – teigė J. Kalibatas.
Šarlatanai ir tarp medikų
Daug nerimo sukelia ir melagienų kūrėjai, kurie įvairiais būdais stengiasi skleisti mokslu nepagrįstas, gąsdinančias ar net 100 proc. išgalvotas žinias. Profesorius papasakojo apie keisčiausias girdėtas sąmokslo teorijas.
„Šeimos gydytojams teko taip pat girdėti iš savo pacientų, jog vakcinos, pagamintos modifikuotos informacinės RNR pagrindu, gali pakeisti net ir žmogaus genetiką, kas, savaime suprantama, moksliniu požiūriu yra absoliutus absurdas. Socialiniuose tinkluose nemažai randama informacijos, kad su COVID-19 vakcinomis į žmonių organizmus suleidžiamos mikroschemos, kurių pagalba bus galima pilnai valdyti žmones.
Skleidžiant tokius teiginius, dažnai remiamasi realybėje neegzistuojančių mokslininkų atliktais tyrimais, įvairių „ekspertų“ neginčijama nuomone ir panašia informacija, gauta iš „patikimų“ šaltinių. Vienas iš tų, kurie skleidžia dezinformaciją, pagrindinių arkliukų yra įvairūs mitai apie žalingą organizmui ilgalaikį COVID-19 vakcinų poveikį. Kadangi to dar negalima buvo patikrinti (nes vakcinos nuo koronaviruso pradėtos naudoti labai nesenai), galima kurti kokias tik nori fantazijas, viską apipinti sąmokslo teorijomis, nieko nepagrįstais išvedžiojimais arba tiesiog melagingais faktais.
Beje, viena iš aktyviai vystomų sąmokslo teorijų buvo teiginiai, kad koronavirusas buvo dirbtinai sukurtas tarptautinių farmacinių kompanijų, kurios iš gaminamų vakcinų prieš šį virusą užsidirbs šimtus milijardų dolerių. Kita teorija, kuri, beje, aktyviai palaikoma antivakserių klano, yra teiginiai, kad koronavirusas yra eilinis gripas, o visas ažiotažas buvo sukeltas tik tam, kad iš pandemijos pasipelnytų tam tikros verslo struktūros, o kai kurie politikai pasikeltų sau reitingus“, – didžiausias girdėtas melagienas vardijo J. Kalibatas.
Profesorius J. Kalibatas apgailestavo, kad retais atvejais sveiku protu nesuvokiamų nuomonių galima išgirsti ir iš mokslininkų lūpų.
„Neseniai mokslo pasaulyje pakankamai didelį atgarsį sukėlė Airijos Dublino universiteto profesorės Dolores Cahill paskelbti teiginiai, kad informacinės RNR pagrindu sukurtos vakcinos visiems paskiepytiems ženkliai sutrumpins gyvenimą. Neturėdama jokių mokslinių įrodymų profesorė pareiškė, kad pasiskiepiję asmenys, jei jų amžius virš 70 metų, numirs po dviejų ar trejų metų, o tie, kuriems trisdešimt, po vakcinacijos gyvens tik 5-10 metų. Ką gi, pasirodo, jog atsiranda visiškų šarlatanų ir profesorių tarpe“, – teigė medikas.
Nerimas sukelia pasekmes
Ar tikrai dėl atsiradusių baimių ir nerimo skiepytis COVID-19 vakcinomis buvo kalti vien tik žmonės? J. Kalibatas sutiko, kad iš dalies už žmonių abejones atsakingos ir informacinės kampanijos.
„Galiu tvirtai atsakyti, kad tikrai ne. Buvo padaryta masė klaidų pasauliniu lygiu, organizuojant informacinę kampaniją. Juk visi gerai atsimename, kad buvo keičiamos indikacijos kai kurių vakcinų tinkamumo tam tikroms amžiaus grupėms, papildomos šalutinio poveikio grafos, buvo stabdomas ir po to vėl duodamas leidimas naudoti tam tikras vakcinas, pasirodė masė straipsnių visuomenei apie įvairias komplikacijas po skiepų. Beje, statistika parodė, kad po skiepų galinčios atsirasti sunkios komplikacijos yra tiek retos, jog žūti, išėjus pasivaikščioti gatvėje, tikimybė, pasirodo, yra šimtą kartų didesnė. Deja, dalis žmonių jau buvo įgąsdinti ir pradėjo dvejoti, ar verta skiepytis, o mokslininkai, kalbėdami sudėtingomis frazėmis, deja, nesugebėjo išsklaidyti tų abejonių“, – apgailestavo profesorius.
Medikas pabrėžė, kad nepaisant dvejonių, vienintelis būdas išvengti baisių viruso pasekmių – skiepytis.
„Bet kokia dezinformacija apie vakcinas dabartiniame etape, negerėjant epidemiologinei situacijai Lietuvoje bei daugumoje pasaulio šalių, daro didžiulę žalą globaline prasme. Turime visi gerai suprasti, kad norint užkardyti koronaviruso plitimą ir ypač labai pavojingos Delta atmainos, vienintelė šiuo metu veiksminga priemonė yra visuotinė vakcinacija. Kaip sąžiningas mokslininkas, noriu pasakyti, kad net pilnai pasiskiepijus maža užsikrėtimo galimybė išlieka, bet tikrai galiu garantuoti, kad skiepai tikrai jus apsaugos nuo sunkių ligos formų ir nuo patekimo į reanimacines palatas“, – patvirtino J. Kalibatas.
Europos vaistų agentūra (EVA) savo puslapyje informuoja ir apie tikruosius galimus šalutinius poveikius, ir apie skiepų naudą – nebelieka vietos dvejonėms. Be to, EVA atidžiai įvertina įtariamą šalutinį poveikį ir nustato, ar yra priežastinis ryšys su vakcina. Tai padeda atmesti galimybę, kad poveikis atsitiktinis, arba kad jį sukėlė su vakcina nesusiję veiksniai, pvz., liga arba net pats nerimas dėl skiepo.
Projektas finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.