Nepasiskiepiję turėtų sunerimti – tarp hospitalizuojamų dėl COVID-19 ligos asmenų 75 proc. sudaro asmenys, negavę nė vienos vakcinos dozės. Tarp mirštančių – visiškai nevakcinuoti sudaro 80 proc., tai reiškia, kad daugiau nei 75 proc. hospitalizacijos ir mirties atvejų dėl COVID-19 sukelia 25 proc. nevakcinuotų aukštos rizikos grupių asmenų.
Imunizacijos lygis yra aukščiausias 35–74 metų amžiaus asmenų grupėje, kur jis viršija 85 proc., o sparčiausiai auga tarp vaikų: per savaitę COVID-19 perserga apie 2 proc. mokyklinio amžiaus vaikų.
„Jau persirgę šia liga ne tik neturėtų pamiršti vakcinuotis, bet ir labai svarbu, kad tai darytų laiku, nes gali neišvengti nepageidaujamų reakcijų“, – sako VU imunologė, profesorė dr. Aurelija Žvirblienė.
Profesorė pabrėžia, kad remiantis tyrimais, susirgęs vakcinuotas žmogus gyvybingo viruso, galinčio užkrėsti kitą, turi mažiau arba jo neaptinkama. Tai reiškia, kad susirgęs vakcinuotas žmogus skleidžia mažiau viruso, taip saugodamas ne tik save, bet ir aplinkinius.
Po susirgimo per anksti pasiskiepijus – nepageidaujamos reakcijos
Vadovaujantis mokslinių tyrimų rezultatais, persirgusiems gyventojams rekomenduojama skiepytis praėjus 180 dienų po ligos nustatymo.
Vis dėlto, gyventojams, norintiems išlaikyti nenutrūkstamą galiojimą tarp ES skaitmeninio COVID pažymėjimo, kuris liudija apie persirgimą, ir vakcinacijos pažymėjimo, sudaroma galimybė skiepui registruotis anksčiau – jau po 150 dienų.
Jeigu gyventojas susirgo po pirmos „Comirnaty“, „Spikevax“ ar „Vaxzevria“ vakcinos dozės, antra dozė taip pat atidedama ir rekomenduojama skiepytis po 180 dienų.
„Daugelis šalių yra įsivedusios šią taisyklę, kad maždaug po pusės metų po susirgimo galima skiepytis. Per ankstyvas pasiskiepijimas po persirgimo gali sukelti nepageidaujamų reakcijų. Tą patį teigia ir vakcinų gamintojai. Po pusės metų tų reakcijų nebūna ir vėlgi daugelis šalių, tame tarpe, ir Lietuva, kuri viena iš pirmųjų įsivedė reikalavimą, kad persirgusiems užtenka vienos dozės, kas yra labai teisingas sprendimas, nes persirgusiems yra stipriai suaktyvinamas imunitetas“, – sako imunologė.
Nepageidaujamos reakcijos, pasak profesorės, pasireiškia labai individualiai: vieniems gali nieko nebūti, arba būti lokalios: parausta toje vietoje, kur buvo skiepijama, padidėja pažasties limfmazgiai tos rankos, kur suleista vakcina.
Jeigu žmogus neseniai persirgęs, turi daug antikūnų, visa imuninė sistema vis dar yra suaktyvinta, tai gali jausti karščiavimą, šaltkrėtį. „Nemažai atsiliepimų esu girdėjusi iš žmonių, kurie gana sunkiai persirgo, bet nesusimąstė, kad bus per anksti ir nuėjo pasiskiepyti. Pasak nemažai jų, pasiskiepijimas buvo tapatus sirgimui. Reakcijos į vakciną gali trukti ne vieną dieną, o iki savaitės. Tai dar kartą patvirtina, kad skiepytis reikia tada, kada reikia, o ne tada, kada nori. Jeigu žmogus persirgo ir po dviejų mėnesių eina skiepytis, tai tikrai to daryti nereikia“, – patikina profesorė A. Žvirblienė, pridurdama, kad jaunų žmonių imuninė sistema paprastai audringiau reaguoja, tad jiems tikrai labai svarbu išlaikyti pusės metų intervalą po sirgimo.
Nėra jokių oficialiai patvirtintų antikūnų skaičių
Profesorė sako, nebūtinai kiekvienas persirgęs žmogus turės labai daug antikūnų. Daliai žmonių antikūnų arba nesusidaro, arba jų susidaro mažai, nors tokių žmonių ir yra mažas procentas – siekia iki 5 proc., tad tarp jų galite būti ir jūs.
„Mažai antikūnų dar nereiškia, kad žmogus neturi apsaugos. Mūsų imunitetas – nėra vien antikūnai. Tai yra vienas iš rodiklių, bet veikia ir kitos dalys, tai yra ląstelinis imunitetas ir jau čia antikūnų skaičius nėra rodiklis. Gal būti, kad žmogus net ir neturėdamas antikūnų, turi apsaugą“, – atkreipia dėmesį A. Žvirblienė, pridurdama, kad persirgimas pakankamai gerai apsaugo gan ilgą laikotarpį.
Profesorė pastebi, kad viešoje erdvėje apie antikūnus sklando labai daug ir įvairių nuomonių, ypatingai, apie jų skaičius.
„Aš labai užtikrintai galiu pasakyti, kad jokių oficialių skaičių ir netgi mokslinių tyrimų, kuriais būtų galima remtis, kad jeigu šiuo metu turiu kažkokį antikūnų skaičių, tai jis apsaugos arba neapsaugos nuo viruso. Tikrai tokių įrodymų nėra. Yra tam tikrų koreliacijų, kad aukštesnis antikūnų lygis yra didesnė apsauga. Tai yra natūralu. Imuninės sistemos tam tikras aktyvumo laipsnis dažniausiai atsispindi per antikūnų lygį, bet kadangi tai yra labai individuali reakcija, tai gali būti skirtingai. Jeigu žmogus įsivaizduoja, kad turi 500 vienetų antikūnų ir gali jaustis visiškai saugus, o kitas, kad turi 100 ir galvoja, kad vakcina ar persirgimas nebeveikia, tai iš tikrųjų nėra taip“, – paaiškina A. Žvirblienė.
Profesorė patikina, kad būtent individualiame lygyje tie antikūnų skaičiai nelabai daug ką reiškia: „Todėl nei viena šalis, nei vienas vakcinos gamintojas, nei viena registruojanti agentūra arba tokios rimtos institucijos bei organizacijos, kaip PSO, nėra įvedusios jokių antikūnų normų, kurios neva apsaugotų, ar neapsaugotų. Jeigu būtų tokios normos, tai jos jau būtų ir įvestos, ir paviešintos. Nesinorėtų, kad žmonės būtų klaidinami, kad nebūtų spekuliuojama šiais skaičiais“.
Kai profesorės klausia, ar jau galima skiepytis po tų pusės metų, tai jis sako patarianti, kad jeigu antikūnų akivaizdžiai yra labai labai daug, pavyzdžiui, slenkstis yra 10, o antikūnų 5000, tai net ir praėjus 6-7 mėnesiams, dar nebūtina skiepytis, galbūt jis persirgo pasiskiepijęs be simptomų. „Tad saugiau būtų atidėti skiepą porai mėnesių, kol antikūnų skaičius sumažės“, – pataria A. Žvirblienė.
Didelis persirgusiųjų privalumas, pasak profesorės, kad po persirgimo antikūnų lygis išauga labai labai ryškiai, ir tuo pačiu tai yra ir apsauga: „Dabar laikoma, kad hibridinė apsauga yra persirgimas plius skiepas arba skiepas plius persirgimas. Tai yra pats stipriausias ginklas prieš virusą. Tie žmonės, kurie turi abi šias imuninės sistemos suaktyvinimo dalis, yra geriausiai apsaugoti“.
Vakcinos neturi ilgalaikių šalutinių poveikių
Vakcinuotieji pasaulyje skaičiuojami milijonais: nėra užregistruota nė vienos mirties, susijusios su vakcina nuo COVID-19. Oficialiose struktūrose ilgalaikių šalutinių poveikių tiek COVID-19 vakcinų klinikinių bandymų metu, tiek vykdant masinę gyventojų vakcinaciją įvairiose šalyse pastebėta nebuvo.
Lietuvos statistikos duomenimis, Lietuvoje vakcinavosi arba persirgo COVID-19 jau virš 72 proc. šalies gyventojų ir, mažėjant vakcinacijos apimtims bei daugėjant naujų atvejų, šios mišrios imunizacijos tempas išlieka stabilus ir siekia apie 1 proc. gyventojų per savaitę.
SAM specialistai akcentuoja, kad gyventojai, persirgę COVID-19 liga, kuri buvo patvirtinta PGR tyrimu, vakcinuojami viena „Comirnaty“, „Spikevax“, „Vaxzevria“ vakcinos doze. Moksliniai tyrimai parodė, kad organizmui jau susidūrus su koronavirusu vienos šių vakcinų dozės pakanka susiformuoti imunitetui.
Asmenims, kuriems po persirgimo nesusiformavo antikūnai, registruotis vakcinacijai galima anksčiau, vakcinacijos centrui pateikiant savo iniciatyva atlikto antikūnų tyrimo rezultatus. Toks tyrimas turi būti atliktas ne anksčiau kaip praėjus 21 dienai po COVID-19 ligos diagnozės patvirtinimo.
ES Skaitmeninis COVID pažymėjimas išduodamas, jei asmuo persirgo COVID-19 liga, kuri buvo patvirtinta PGR tyrimo rezultatu, ir pasiskiepijo viena „Comirnaty“, „Spikevax“ ar „Vaxzevria“ vakcinos doze arba „Janssen“ vakcina. Jei COVID-19 liga patvirtinta ne PGR tyrimo rezultatu, o greituoju antigeno testu – asmuo, norėdamas gauti ES Skaitmeninį COVID pažymėjimą, turi vakcinuotis dviem „Comirnaty“, „Spikevax“, „Vaxzevria“ vakcinos dozėmis arba „Janssen“ vakcina. Tačiau Galimybių pasas tokiais atvejais bus išduodamas jau po pirmosios dozės.
Projektas „Gyvenimas be baimės“
