Šalį sukausčius pandemijai, dažnas Lietuvos gyventojas ėmė jausti nerimą. „Spinter“ dusyk atliko Nerimo indekso tyrimą ir išsiaiškino, kad net 95 proc. lietuvių jaučiasi stipriai paveikti pandemijos, o kas trečias nerimą jaučia kasdien arba dažnai. Tačiau ką mes iš tiesų žinome apie nerimą ir kaip galime jį suvaldyti?

Baimė ir nerimas – ne tas pats

Žmogus gali jausti du panašius jausmus – baimę ir nerimą. Iš pažiūros šie du jausmai labai panašūs – abu nukreipti į ateitį ir praneša apie galimą pavojų. Tačiau, kaip teigia psichoterapeutas Eugenijus Laurinaitis, baimę ir nerimą galima atskirti pagal vieną svarbų požymį.

„Baimės atveju pavojus yra pažįstamas ir suvokiamas. Pavyzdžiui, baimė gali kilti, jeigu žmogus žino, kad už kampo stovi banditas su peiliu ir gali jį užpulti. Priešingai, nerimo atveju pavojus yra nepažįstamas, neaiškus kaip koronavirusas – žmogus jo nemato ir nesupranta, ką jis gali padaryti“, – baimės ir nerimo skirtumą paaiškina specialistas.

Šie du jausmai skiriasi ir tuo, kad žmogus, jaučiantis baimę ir pažįstantis tykantį pavojų, gali jo išvengti. Pavyzdžiui, jei yra žinoma apie už kampo su peiliu stovintį piktavalį, žmogus tą kampą gali aplenkti ir taip pavojaus išvengti. Tačiau nerimui nugalėti vengimo strategija nepadės: nežinant, koks pavojus laukia, negalima jo išvengti.

„Baimė yra susijusi su išoriniu pasauliu ir ten egzistuojančiais realiais veiksniais, o nerimas yra žmogaus psichologinė būsena, kuri kyla dėl jo paties vidinių konfliktų“, – pasakoja psichoterapeutas.

Po pandemijos lietuviai užplūdo psichoterapeutų kabinetus: vienas nusiskundimas – itin dažnas
© DELFI / Andrius Ufartas

O kaipgi suvaldyti kylantį nerimą? E. Laurinaičio teigimu, geriausias būdas – aiškus realybės matymas. Specialistas tikina, kad norint kovoti su nerimu, yra svarbu remtis faktais, nes nerimas atsiranda dėl nežinojimo.

Pašnekovas pastebi ir tai, kad pandemijos metu psichologai ir psichoterapeutai priėmė rekordinį skaičių pacientų, kurių pagrindinė problema – nerimo sutrikimai.

Nerimą kelia galimybė prarasti pastovias pajamas

Pirmą kartą Nerimo indekso tyrimas buvo atliktas 2020 metų rudenį. Šiuo tyrimu siekta išsiaiškinti šalies gyventojų nuomonę apie nerimą koronaviruso pandemijos metu. Kiek vėliau, po pusmečio, tyrimas pakartotas – norėta sužinoti, kokie pokyčiai yra įvykę pandemijos sukaustytoje visuomenėje, taip pat respondentams buvo užduota papildomų klausimų.

Štai gyventojų buvo klausiama, kas karantino laikotarpiu juos neramina labiausiai. Kaip paaiškėjo, gyventojai nerimauja dėl sunkios ligos, nedarbo, mirties, taip pat pastovių pajamų praradimo ir šeimos nelaimių.

Panašu, kad per pusmetį labiausiai sustiprėjo nerimas dėl pastovių pajamų praradimo ir nedarbo – respondentų skaičius išaugo nuo 19 iki 26 procentų. Dėl šių įvardintų veiksnių dažniausiai nerimauja vidurinį ir žemesnį išsimokslinimą turintys gyventojai.

Eugenijus Laurinaitis
© DELFI / Kiril Čachovskij
Eugenijus Laurinaitis

Respondentų buvo klausiama ir apie kitas priežastis, dėl kurių yra jaučiamas nerimas: tai artimųjų ir asmeninė sveikata, finansinis nesaugumas, taip pat papildomi apribojimai ir pasikeitusi situacija dėl asmeninių planų. Artėjant šiltajam metų sezonui daug daugiau lietuvių nerimauja dėl galimų draudimų laisvai lankytis užsienio valstybėse – net keturis kartus daugiau nei rudenį.

Nerimas išlieka net ir karantinui laisvėjant

Nors laisvėjant karantino suvaržymams turėtų mažėti ir jaučiamas nerimas, visgi ir šiuo periodu visuomenėje jo nestinga. Dėl ko gi nerimauja Lietuvos gyventojai karantino laisvėjimo metu?

Nerimą keliančios priežastys – įvairios: kad dar ilgai negrįšime į įprastą gyvenimą (56 proc.), kad atsiras naujų COVID-19 atmainų (48 proc.), taip pat dėl to, kad šiltąjį metų sezoną išliks draudimai keliauti (30 proc.), nerimaujama ir dėl šalutinio skiepų poveikio ( 28 proc.) ir kad nuo COVID-19 reikės skiepytis nuolat (23 proc.).

Gyventojų paklausta ir apie jų ateities planus, o tiksliau – kaip jie žada elgtis, ženkliai sumažėjus sergančiųjų skaičiui ir ribojimams.

Daugiausia tyrime dalyvavusių respondentų atsakė, kad visgi šįmet keliauti nežada – taip teigė net 58 proc. atsakiusiųjų. Keliauti, lankyti artimuosius ir draugus planuoja 23 proc. šalies gyventojų, taip atsakiusieji yra didmiesčių gyventojai, didžiausių pajamų grupės atstovai.

Projektas finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. Projekto tikslas: – suteikti Lietuvos gyventojams patikimą, mokslininkų ir sveikatos specialistų surinktais duomenimis pagrįstą informaciją, kuri padėtų užtikrinti COVID-19 viruso plitimo prevenciją ir geriau susitvarkyti su pandemijos pasekmėmis; - švietimo ir informavimo priemonėmis prisidėti prie COVID-19 viruso plitimo prevencijos, kovoti su tam kenkiančia dezinformacija ir melagienomis, paaiškinti ir pagrįsti pandemijos valdymui skirtus institucijų sprendimus; - suteikti informaciją ir patarimus, kurie padėtų visuomenei lengviau susitvarkyti su pandemijos socialiniais bei emociniais padariniais, netiesioginėmis dėl pandemijos aštrėjančiomis sveikatos problemomis (pavėluota ligų diagnostika, „užleistas“ lėtinių ligų gydymas ir pan.).

Projektas „Gyvenimas be baimės“